Visa išganymo istorija skirstoma į Senąją ir Naująją Sandorą. Pirmojoje Dievas, vykdydamas Abraomui duotą pažadą, išsirenka tautą ir, išvedęs ją iš Egipto, sudaro su ja ištikimybės sutartį – sandorą. Tai įvyko prie Sinajaus kalno. Tautai buvo duota 10 Dievo įsakymų ir daugybė kitokių bendro gyvenimo ir Dievo kulto nurodymų. Kai Mozė tautai paskelbė Dievo valią,…
Dievo troškimas būti su savo tauta nereiškia jo silpnumo ar priklausomybės. Viešpats yra visų dalykų Kūrėjas ir visiškai nieko nestokoja. Absoliučią Dievo didybę ir šlovę išreiškia Biblijoje aprašytos teofanijos, arba Dievo apsireiškimai. Pavyzdžiui, Išėjimo knygos 19 skyriuje aprašytas Dievo pasirodymas ant Sinajaus byloja apie dieviškąjį slėpinį ir kelia pagarbią Viešpaties baimę. Taip pat galime prisiminti,…
Jono evangelijoje gausu įvaizdžių, prasidedančių formule: aš esu. Aš esu vynmedis, ganytojas, avių vartai, kelias, šviesa, gyvenimas. Šeštajame Jono skyriuje nuolat kartojamas Jėzaus įvaizdis: aš esu duona. Kiekvienas iš minėtųjų įvaizdžių tam tikru aspektu nušviečia Jėzaus būtį ir užduotį. Susidūrus su duonos įvaizdžiu, pirmiausia suvokiama, kad duona palaiko gyvybę, tačiau čia ypatinga tai, kaip toliau…
Neįtikimas meilės stebuklas. Viešpats Jėzus tapo gyvąja duona, kad mes ją valgytume ir turėtume savyje jo gyvybės (plg. Jn 6,52). Dar daugiau: Išganytojas šv. Komunijoje save mums duodamas kaip dovaną, sako: “Kas valgo Mano kūną ir geria Mano kraują, tas turi amžinąjį gyvenimą, (…) tas pasilieka Manyje ir Aš jame”. Kitoje Evangelijos vietoje Jėzus kalba:…