Nuosavybės atžvilgiu Luko evangelijoje laikomasi atsargios nuostatos. Turtas vadinamas net stabo Mamonos vardu, nes žmogus lengvai leidžiasi jo pavergiamas. Mamona – hebrajiškas ar aramėjiškas žodis, kuris reiškia tai, kuo žmogus pasitiki, platesne prasme reiškiantis kiekvieną materialų turtą ar pinigą, tačiau Jėzui jis – stabas, priešprieša gyvajam Dievui. Pats pinigas nėra „apgaulinga Mamona“ ar „stabas“, bet…
Evangelijos palyginimo pradžia panaši į mūsų žiniasklaidos pamėgtus siužetus. Viršininkas nutveriamas piktnaudžiaujant: žinoma, teks atsisveikinti su postu. Gresiant liūdnoms ateities perspektyvoms žmogus imasi užsitikrinti ateitį. Naudodamasis pažintimis, tebegaliojančiais ryšiais ir įtakos svertais, jis siekia kreditorių palankumo savo darbdavio sąskaita. Tačiau čia analogija su šių dienų nutikimais baigiasi. Evangelijos darbdavys, sužinojęs apie savo pavaldinio machinacijas, ne…
Nuosavybės atžvilgiu ypač Luko evangelijoje laikomasi kritiškos nuostatos. Turtas vadinamas net stabo Mamonos vardu, nes žmogus lengvai leidžiasi jo pavergiamas. Mamona yra apgaulinga, nes apgaulingai žada garantuoti žmogui jo būtį, o dažnai sudūžta ir virsta į nieką. Mamona vadinama apgaulinga, nes ji dažnai kyla iš apgaulės ir veda į apgaulę. Evangelijoje žemiškasis turtas numenkinamas, parodoma,…
Ką tik girdėjome svarbius Kristaus žodžius: „Joks tarnas negali tarnauti dviem šeimininkams” (Lk 16, 13). Apie kokius šeimininkus kalba šio sekmadienio Evangelija? Atsakymą randame toje pačioje Evangelijoje: „Negalite tarnauti Dievui ir pinigui”. Kuris iš šių dviejų yra tikrasis mūsų šeimininkas? Atsiverčiame pirmąją Šv. Rašto eilutę ir skaitome patį pirmąjį sakinį: „Pradžioje Dievas sukūrė dangų ir…
Autorius: BAŽNYČIOS ŽINIOS Senajame Testamente, ypač ankstesnėse jo knygose, dažnai kartojama mintis, kad žemiškosios gėrybės yra Dievo palaimos ženklas. Jų reikia stropiai siekti, nes tai yra tarsi užmokestis už dorą gyvenimą. Abraomas buvo paragintas palikti savo gimtąją šalį, tačiau jam ir jo palikuonims buvo pažadėtas kitas didžiulis kraštas. Iš Abraomo kilusi tauta su ilgesiu laukė…
Autorius: BAŽNYČIOS ŽINIOS Pranašas Amosas buvo didysis teisingumo šauklys, gynęs Dievo įsteigtą ir Sandora įtvirtintą dorovinę tvarką. Jis pliekė karštligiško turtėjimo epochoje (Jeroboamo II karalystės laikotarpiu, 783 – 743 m. prieš Kristų) įsigaliojusias negeroves. Jo akis badė socialinio nuosmukio požymiai. Turtai, suplaukę į nedaugelio tautos vadovų rankas, buvo jų korupcijos priežastis; vargšų išnaudojimas tapo…