Įst 4:1-2.6-8

Širdies šventovė

Šiandien Evangelija kviečia pažvelgti į save. Viešpats moko, kad visoks moralinis blogis įsišaknijęs žmogaus viduje. „Nėra nieko, kas iš lauko įėjęs galėtų jį (žmogų) sutepti. Žmogų sutepa vien tai, kas iš žmogaus išeina”. Jėzus išvardija virtinę nuodėmių, išplaukiančių iš žmogaus vidaus. Visi išoriniai apsiplovimai, kurių reikalavo žydų tradicija, Jėzaus akyse beverčiai, jei žmogus nesistengia nuplauti…

„Klausykitės“

Šį sekmadienį vėl susirinkome pasisemti stiprybės prie Viešpaties stalo. Privalome sąžiningai pripažinti sau, kad net nuolatinis dalyvavimas Eucharistijoje nepatobulina mūsų taip greitai, kaip pageidautume. Kokia tos žmogiškos silpnybės priežastis? Čia kaltas ne mūsų dvasinis maistas: tiek Dievo žodis, tiek eucharistinė Duona mus tikrai veiksmingai maitina. Kas kita yra šį maistą įsisavinti. Klausimą kelti reikėtų taip:…

Geram veiksmui – teisinga intencija

„Kokia kita didelė tauta turi taip arti savęs esantį dievą, kaip yra Viešpats, mūsų Dievas, kada tik mes jo šaukiamės?” (Įst 4, 7). Šis tikėjimo šūkis sudaro biblinio monoteizmo pagrindą. Mes tikime vieną ir vienintelį Dievą ne dėl filosofinių išvedžiojimų, bet todėl, kad jis pats mums save apreiškė. Tai viena iš pagrindinių Pakartoto Įstatymo knygos…

Prisitaikymas

Vienoje gimnazijoje teko klausinėti mokinius. Jų atsakymuose skambėjo dažnai girdimos mintys: “Tikiu Dievą, bet nesijaučiu įpareigotas vykdyti Bažnyčios įsakymų – šventadieniais dalyvauti Mišiose, atlikti išpažintį, laikytis įvairių apeigų. Tie įsakymai nėra tikri, jie primesti iš išorės. Jei jų laikyčiausi, būčiau veidmainis”. Tai yra tų Dievo vaikų šventa tikrovė. Pats Jėzus pasipriešino veidmainystei: “ Ši tauta…