Sekminių – Šventosios Dvasios atsiuntimo – šventės ištakos Senajame Testamente. Žydų Velykų (hebr. Pascha) liturgijoje buvo prisimenamas išsivadavimas iš Egipto vergijos ir Viešpaties pergalė prieš faraono kariuomenę Raudonojoje jūroje. Praėjus penkiasdešimčiai dienų po Velykų, žydai minėdavo Mozės Įstatymą, dovanotą ant Sinajaus kalno, ir dėkodavo už nuimtą javų derlių, mat pjūtis prasidėdavo po Velykų. Ta diena…
Girdime apaštalus kalbant mūsų skirtingomis kalbomis. Tuo stebėjosi Jeruzalės svečiai. Šventoji Dvasia įveikia žmogišką nesusikalbėjimą. Ji įveikia ir vidinę žmogaus netvarką užkalbindama jį netikėčiausiomis progomis. Per Sekmines kalbame apie Bažnyčios gimimą ir jos viešą pasirodymą. Be abejo, pasakojimo apie Sekmines esminis elementas yra netikėtumas. Iš apaštalų tuo metu jau niekas nieko nebesitikėjo. Pasaulio akyse jie…
Sekminių išvakarėse mums pateikiami pasirinktinai penki skaitiniai ir viena Evangelijos ištrauka. Išvakarių Evangelijoje (Jn 7, 37–39) yra Dvasios atsiuntimo pažadas. Vaizdžiausiai Sekminių įvykis aprašomas Apaštalų darbuose (2, 1–11), kur Lukas pasakoja apie ūžesį, ugnies liežuvius ir kalbų dovaną. Ar šis Šventosios Dvasios išliejimo atpasakojimas neprieštarauja šiandieniniam Evangelijos skaitiniui? Ne, Dvasios išliejimą lydi ne vien šios apraiškos….
Iki šiol nepakankamai vertiname Šventosios Dvasios reikšmę Bažnyčios gyvenime. Labai uoliai švenčiame mums žmogiškai artimą Kristaus gimimo šventę – Kalėdas. Gyvai išgyvename Kristaus kentėjimus ir mirtį, suprantama, džiaugiamės Prisikėlimu. Kalbame apie Jėzaus priėmimą į savo gyvenimą, bet kažkaip vengiame kalbėti apie Šventąją Dvasią. Tiesa, kartais formaliai paraginame melstis į Šventąją Dvasią, atkalbame liturgijoje numatytas maldas,…