33 eilinis sekmadienis (B)
Pirmajam skaitiniui
Ir užvirė danguje kova. Mykolas ir jo angelai kovojo su slibinu. Ir kovėsi slibinas ir jo angelai, 8 bet jie pralaimėjo, ir nebeliko jiems vietos danguje. (Apr 12, 7)
Tuomet bus didelis suspaudimas, kokio nėra buvę nuo pasaulio pradžios iki dabar ir kokio daugiau nebebus. 22 Ir jeigu tos dienos nebūtų sutrumpintos, neišsigelbėtų nė vienas žmogus. Bet dėl išrinktųjų tos dienos bus sutrumpintos. 23 Jei tada kas nors jums sakytų: ‘Štai čia Mesijas’ arba: ‘Jis tenai!’,- netikėkite. 24 Atsiras netikrų mesijų ir netikrų pranašų, ir jie darys didelių ženklų bei stebuklų, mėgindami suklaidinti, jei tai įmanoma, net išrinktuosius. (Mt 24, 21-24)
Taigi Mozė sugrįžo pas VIEŠPATĮ ir tarė: „Deja! Ši tauta nusidėjo sunkia nuodėme. Pasidarė sau dievą iš aukso! 32 O dabar, jei tu tik atleistum jų nuodėmę… bet jei ne, ištrink mane iš knygos, kurią parašei!“ 33 Bet VIEŠPATS tarė Mozei: „Tą, kuris nusidėjo man, tik tą ištrinsiu iš savo knygos. (Iš 32, 31-33)
„Ir eis šitie į amžinąjį kentėjimą, o teisieji į amžinąjį gyvenimą“. (Mt 25, 46)
Nesistebėkite, kad ateis valanda, kai visi gulintieji kapuose išgirs jo balsą. 29 Kurie darė gera, prisikels gyventi, kurie darė bloga, prisikels stoti į teismą. (Jn 5, 28-29)
Aš tikiu visa, kas parašyta Įstatyme ir Pranašuose. 15 Kartu su jais turiu Dieve viltį, jog bus teisiųjų ir neteisiųjų prisikėlimas iš numirusių. (Apd 24, 15)
Kadangi pasaulio Kūrėjas suteikė kiekvienam išvaizdą ir nustatė visų daiktų pradžią, jis savo gailestingumu duos jums vėl gyvastį ir gyvybės alsavimą, nes jūs dabar užmirštate save dėl jo Įstatymo. <…> Maldauju tave, vaikeli, kad pažvelgtum į dangų bei žemę ir pasvarstytum apie visa, kas ten yra. Tada suvoksi, kad Dievas nepadarė jų iš pirma buvusių daiktų. Tokiu pat būdu žmonija atėjo į gyvenimą. 29 Nebijok tad šio budelio, bet būk vertas savo brolių ir sutik mirtį, kad, pasigailėjimo metui atėjus, tave su jais atgaučiau“. (2 Mak 7, 23. 28-29)
Tavo mirusieji gyvens, kūnai jų prisikels, nes tavo rasa – rasa švytinti šviesa, todėl ir šešėlių šalis mirusiuosius atiduos. Pabuskite ir šaukite iš džiaugsmo visi, kurie gulite dulkėse! (Iz 26, 19)
Tuomet teisieji spindės kaip saulė savo Tėvo karalystėje. Kas turi ausis, teklauso! (Mt 13, 43)
Antrajam skaitiniui
VIEŠPATIES žodis mano viešpačiui: „Sėskis mano dešinėje, kol padėsiu tavo priešus tau po kojomis“. 2 VIEŠPATS išplės tavo galybės skeptrą iš Ziono: „Valdyk tave supančius priešus!“ (Ps 110, 1-2)
Todėl jis per amžius gali išgelbėti tuos, kurie per jį eina prie Dievo. Jis amžinai gyvas, kad juos užtartų. (Hbr 7, 25)
Mano vaikeliai, rašau jums tai, kad nenusidėtumėte. O jei kuris nusidėtų, tai mes turime Užtarėją pas Tėvą, teisųjį Jėzų Kristų. (1 Jn 2, 1)
Evangelijai
Tikrai! VIEŠPATIES diena ateina, pilna įniršio ir degančio pykčio, pavers kraštą tyrlaukiais, sunaikins jame nusidėjėlius! 10 Nes dangaus žvaigždės ir žvaigždynai šviesos nebeduoda, teka saulė užtemusi, nebešvyti mėnulis. 11 Nubausiu pasaulį už jo blogį ir nedorėlius už jų kaltę. Sutramdysiu įžūliųjų didystę, pažeminsiu tironų įžūlybę. (Iz 13, 9-10)
VIEŠPATS yra įpykęs ant visų tautų ir įšėlęs ant visų jų galybių. Paliko prapulčiai jas, atidavė sunaikinti kaip atnašą. 3 Jų užmuštieji bus metami į gatves – jų lavonai maitos tvaiku dvoks, kalnai permirks jų krauju, 4 visos kalvos bus juo paplūdę. Kaip knyga užsiskleis dangus, kris jo visos galybės, kaip krinta lapai nuo vynmedžio ar nuo figos medžio. (Iz 34, 2-4)
Palaistysiu kraštą lig pat kalnų tavo srūvančiu krauju, tavęs bus pripildytos upių vagos. 7 Kai tu būsi sunaikintas, uždengsiu dangų, aptemdysiu jo žvaigždes. Saulę debesimis aptrauksiu, o mėnulis neduos savo šviesos. 8 Visus šviesulius, žibančius danguje, dėl tavęs aptemdysiu ir tavo kraštą apgaubsiu tamsybe, – tai Viešpaties DIEVO žodis. (Ez 32, 6-8)
Pūskite ragą Zione, skelbkite pavojų mano šventajame kalne! Tedreba visi krašto gyventojai, nes VIEŠPATIES diena ateina, – ji jau arti. 2 Diena tamsos ir niūrumo, diena debesų ir tamsumo! Tarsi juoduma, gaubianti kalnus, ateina gausi ir galinga kariauna, –
panašių į juos niekad nėra buvę nei vėliau bus kada per kartų kartas. 3 Pirma jų – ryjanti ugnis, paskui juos – deginanti liepsna. Priešais juos kraštas tarsi Edeno sodas, o jiems perėjus apleisti tyrlaukiai, – niekas nuo jų nepabėgs. 10 Prieš juos dreba žemė, purtosi dangūs. Aptemsta saulė ir mėnulis, žvaigždės sulaiko savo švytėjimą. 11 VIEŠPATS pakelia balsą savo kariuomenės priešakyje, nes iš tikrųjų beribė jo stovykla! Nesuskaitomi tie, kurie vykdo jo žodį. Taip, VIEŠPATIES diena yra didi, nepaprastai baisi, – kas gali ją pakelti? 12 „Tačiau net dabar, – tai VIEŠPATIES žodis, – grįžkite pas mane visa savo širdimi, – pasninku, verksmu ir raudojimu, – 13 perplėškite sau širdį, o ne drabužius“. Grįžkite pas VIEŠPATĮ, savo Dievą, nes jis maloningas ir gailestingas, kantrus ir kupinas gerumo, pasiruošęs atleisti, o ne bausti. (Jl 2, 1-3.10-13)
Tą dieną, – tai Viešpaties DIEVO žodis, – padarysiu, kad saulė nusileistų vidurdienį, ir apsiausiu žemę tamsa dienos metu. 10 Paversiu jūsų iškilmes geduluir visas jūsų giesmes raudomis. (Am 8, 9-10)
„Jei kas gėdisi manęs ir mano žodžių šios neištikimos ir nuodėmingos kartos akivaizdoje, to gėdysis ir Žmogaus Sūnus, atėjęs savo Tėvo šlovėje su šventaisiais angelais“. (Mk 8, 38)
„Kai pradės jus persekioti viename mieste, bėkite į kitą. Iš tiesų sakau jums: dar nebūsite apibėgę Izraelio miestų, kai ateis Žmogaus Sūnus.” (Mt 10, 23)
Vis stebėdamas nakties regėjimus, mačiau tarsi žmogaus sūnų, ateinantį dangaus debesimis. Jis priėjo prie Amžinojo, ir buvo jam pristatytas. 14 Jam buvo duota valdžia ir garbė, ir karalystė, idant jam tarnautų visų kalbų tautos ir gentys. Jo valdžia yra amžina valdžia, tverianti amžinai, jo karalystė niekad nebus sunaikinta. (Dan 7, 13-14)
„Jis dar jiems kalbėjo: „Iš tiesų sakau jums: tarp čia stovinčių yra tokių, kurie neragaus mirties, kol išvys Dievo karalystę ateinančią su galybe“. (Mk 9, 1)
Iš tiesų sakau jums: kol dangus ir žemė nepraeis, nė viena raidelė ir nė vienas brūkšnelis neišnyks iš Įstatymo, viskas išsipildys. (Mt 5, 18)
„Ne jūsų reikalas žinoti laiką ir metą, kuriuos Tėvas nustatė savo galia. 8 Kai ant jūsų nužengs Šventoji Dvasia, jūs gausite jos galybės ir tapsite mano liudytojais Jeruzalėje ir visoje Judėjoje bei Samarijoje, ir lig pat žemės pakraščių“. (Apd 1, 7-8)
Paskutinis teismas, naujo Dangaus ir naujos žėmės viltis
1038 Visų mirusiųjų, „teisiųjų ir neteisiųjų“ (Apd 24, 15), prisikėlimas įvyks prieš Paskutinį teismą.9981001 Tai bus „valanda, kai visi gulintieji kapuose išgirs jo [Žmogaus Sūnaus] balsą. Kurie darė gera, prisikels gyventi, kurie darė bloga, prisikels stoti į teismą“ (Jn 5, 28–29). Tada Kristus ateis „savo šlovėje ir kartu su juo visi angelai […]. Jo akivaizdoje bus surinkti visų tautų žmonės, ir jis perskirs juos, kaip piemuo atskiria avis nuo ožių. Avis jis pastatys dešinėje, ožius – kairėje […]. Ir eis šitie į amžinąjį kentėjimą, o teisieji į amžinąjį gyvenimą“ (Mt 25, 31–33. 46).
1039 678Kristaus, kuris yra Tiesa, akivaizdoje bus galutinai atskleistas tikrasis kiekvieno žmogaus santykis su Dievu.637 Paskutinis teismas atidengs ligi galutinių padarinių tai, ką gero kiekvienas padarė ar nepadarė savo žemiškajame gyvenime:
Tai, ką daro blogieji, viskas yra užrašyta, o jie to nežino. Tą dieną, kurią „Dievas ateina, bet ne tyliai“ (Ps 50, 3
) […], Jis kreipsis [į bloguosius] […]: „Žemėje aš jums palikau savo vargšus mažutėlius.“ Jis jiems tars: „Aš – Galva – sėdėjau danguje, Tėvo dešinėje, bet mano nariai žemėje vargo, mano nariai žemėje alko ir troško; jeigu jūs būtumėte ką nors davę mano nariams, tai jūsų dovanos būtų tekusios ir Galvai. Tada suprastumėte, jog, žemėje jums palikęs savo vargšus mažutėlius, aš juos padariau jūsų pasiuntiniais, kad jūsų darbus neštų į mano lobyną. Jūs nieko neįdėjote į jų rankas, dėl to nieko negausite ir iš manęs.“638
1040 Paskutinis teismas prasidės Kristui garbingai sugrįžus. Vienas Tėvas težino dieną ir valandą, vienas Jis nuspręs, kada tai įvyks.637 Per savo Sūnų Jėzų Kristų Jis paskelbs nuosprendį visai istorijai. Mes sužinosime tikrąją viso kūrimo ir visos išganymo ekonomijos prasmę ir suprasime nuostabius kelius, kuriais Dievo apvaizda viską vedė į galutinį tikslą.314 Paskutinis teismas parodys, kad Dievo teisingumas nugali visas Jo kūrinių padarytas neteisybes ir kad Jo meilė yra stipresnė už mirtį.639
1041 1432Žinia apie Paskutinį teismą ragina atsiversti, kol Dievo dar duotas žmonėms „palankus metas“, „išganymo diena“ (2 Kor 6, 2). Ji įkvepia šventos Dievo baimės. Ji skatina siekti Dievo karalystės teisybės. Ji teikia „palaimintosios vilties“ (Tit 2, 13), jog sugrįš Viešpats,2854 kuris „ateis, kad pasirodytų garbingas savo šventuosiuose ir nuostabus visuose, kurie įtikėjo“ (2 Tes 1, 10).
1042 769Laikų pabaigoje Dievo karalystė pasieks savo pilnatvę. Po Visuotinio teismo teisieji, garbingi kūnu ir siela, amžinai viešpataus su Kristumi, o pati visata bus atnaujinta:670
Bažnyčia „bus visiškai ištobulinta vien dangaus garbėje, kai […] drauge su žmonių gimine ir visas pasaulis, artimai susijęs su žmogumi ir jame žengiantis į savo tikslą, bus tobulai atnaujintas Kristuje“.640310
1043 Šventasis Raštas laukia to slėpiningo atnaujinimo, kuris perkeis žmoniją ir pasaulį, kaip „naujo dangaus ir naujos žemės“ (2 Pt 3, 13)641.280 Taip bus galutinai įvykdytas Dievo planas „visa, kas yra danguje ir žemėje, iš naujo suvienyti Kristuje tartum galvoje“ (Ef 1, 10).518
1044 Tame naujame pasaulyje,642 dangiškojoje Jeruzalėje, Dievo buveinė bus tarp žmonių. „Jis nušluostys kiekvieną ašarą nuo jų akių; ir nebebus mirties, nebebus liūdesio nei aimanos, nei sielvarto, nes kas buvo pirmiau, tas praėjo“ (Apr 21, 4).643
1045 Žmogaus atžvilgiu tas atbaigimas galutinai įgyvendins žmonijos vienybę, kurios Dievas kurdamas norėjo, o keliaujanti Bažnyčia buvo „tarsi sakramentas“.644775 Tie, kurie bus susivieniję su Kristumi, sudarys atpirktųjų bendruomenę, „šventąjį [Dievo] miestą“ (Apr 21, 2),1404 „Avinėlio sužadėtinę“ (Apr 21, 9). Jos nebeslėgs nuodėmė, netyrumas645, savimeilė – tai, kas naikina arba ardo žemiškąjį žmonių bendrumą. Palaimingasis regėjimas, kai neaprėpiamasis Dievas atsivers išrinktiesiems, bus neišsenkanti laimės, ramybės ir tarpusavio bendrystės versmė.
1046 Visatos atžvilgiu Apreiškimas rodo didelį medžiaginio pasaulio ir žmogaus likimų bendrumą:
349Kūrinija su ilgesiu laukia, kada bus apreikšti Dievo vaikai […], su viltimi, kad ir pati bus išvaduota iš pragaišties vergovės […]. Juk mes žinome, kad visa kūrinija iki šiol tebedūsauja ir tebesikankina. Ir ne tik ji, bet ir mes patys, kurie turime Dvasios pradmenis, – ir mes dejuojame, laukdami […] mūsų kūno atpirkimo (Rom 8, 19–23).
1047 Tad regimajai visatai taip pat skirta būti perkeistai, kad pats pasaulis, „sugrąžintas į jo pirmykštį būvį, be jokių kliūčių tarnautų teisiesiems“646, dalyvaudamas jų išaukštinime per prisikėlusį Jėzų Kristų.
1048 673„Nežinome žemės ir žmonijos baigmės laiko, nežinome, nė kaip visata buvo perkeista. Nuodėmės sudarkytas šio pasaulio pavidalas praeina, tačiau mes mokomi, kad Dievas rengia naują buveinę ir naują žemę, kurioje viešpatauja teisingumas ir kurios laimė patenkins ir pranoks visus ramybės troškimus, kylančius žmonių širdyse.“647
1049 „Tačiau naujos žemės laukimas turi ne silpninti, o kaip tik skatinti siekį puoselėti šią žemę, kurioje auga naujosios žmonių šeimos Kūnas, jau dabar, kad ir neaiškiai, galįs atskleisti kai kuriuos naujojo amžiaus bruožus. 2820Todėl, nors žemiškąją pažangą turime rūpestingai skirti nuo Kristaus karalystės augimo, kiek toji pažanga gali prisidėti prie geresnio žmonių visuomenės sutvarkymo, tiek ji didžiai svarbi Dievo karalystei.“648
1050 1709„Visus gerus prigimties ir mūsų darbo vaisius, kuriuos Viešpaties Dvasios vedami ir jo liepiami būsime paskleidę žemėje, paskui vėl atrasime apvalytus ir be jokios dėmės, nušviestus ir perkeistus, kai Kristus perduos Tėvui amžiną ir visuotinę Karalystę.“649 Tada, amžinajame gyvenime, Dievas bus „viskas visame kame“ (1 Kor 15, 28):260
Gyvenimas kaip pati tikrovė ir tiesa yra Tėvas, per Sūnų Šventojoje Dvasioje tarytum iš versmės liejantis visiems dangiškųjų dovanų; dėl Jo dosnumo ir mums, žmonėms, yra tvirtai pažadėtos amžinojo gyvenimo gėrybės.650
Vienintelė tobula Kristaus Auka ir Eucharistija
613 1366Kristaus mirtis yra drauge Avinėlio, kuris naikina pasaulio nuodėmę,487 Velykų auka, galutinai atperkanti žmoniją,488 ir Naujosios Sandoros auka,489 2009grąžinanti žmonėms bendrystę su Dievu,490 sutaikindama su Juo per kraują, išlietą už daugelį nuodėmėms atleisti.491
614 5291330Ta Kristaus auka yra vienkartinė, ji užbaigia ir pranoksta visas aukas.492 Pirmiausia tai yra paties Dievo Tėvo dovana: Tėvas atiduoda savo Sūnų, kad mus sutaikintų su savimi.493 2100Drauge tai yra auka žmogumi tapusio Dievo Sūnaus, kuris laisva valia ir iš meilės494 paaukoja savo gyvybę495 Tėvui per Šventąją Dvasią,496 kad išpirktų mūsų neklusnumą.
1365 Būdama Kristaus Velykų atminimas, Eucharistija taip pat yra auka. Eucharistijos, kaip aukos, pobūdis matyti jau iš jos įsteigimo žodžių:2100 „Tai yra mano kūnas, kuris už jus atiduodamas“; ir: „Ši taurė yra Naujoji Sandora mano kraujyje, kuris už jus išliejamas“ (Lk 22, 19–20). Eucharistijoje Kristus duoda tą patį kūną,1846 kurį Jis atidavė už mus ant kryžiaus, tą patį kraują, kuris buvo „už daugelį išliejamas nuodėmėms atleisti“ (Mt 26, 28).
1366 613Tad Eucharistija yra auka, nes ji sudabartina Kryžiaus auką, yra jos gyvas atminimas ir mums pritaiko jos vaisius:
[Kristus], mūsų Dievas ir Viešpats, tik vieną kartą, mirdamas ant kryžiaus altoriaus, paaukojo save patį Dievui Tėvui, kad jiems [žmonėms] pelnytų amžinąjį Atpirkimą. Tačiau kadangi Jo kunigystė ir po mirties negalėjo būti atšaukta (Žyd 7, 24. 27), per Paskutinę vakarienę, „tą naktį, kurią buvo išduotas“ (1 Kor 11, 23), Jis panoro savo mylimai Sužadėtinei Bažnyčiai palikti regimąją (to reikalauja žmogaus prigimtis) auką. Ji turėjo sudabartinti tik vieną kartą ant kryžiaus paaukotą kruvinąją auką, kad jos atminimas truktų ligi pasaulio pabaigos, o išganingąja jos jėga būtų atleidžiamos nuodėmės, kurių kasdien padarome.191
1367 1545Kristaus auka ir Eucharistijos auka yra viena vienintelė auka: „Viena ir ta pati atnaša; tas pats Aukotojas, kuriam dabar patarnauja kunigai, o anuomet Jis pats save paaukojo ant kryžiaus; skiriasi tik aukojimo būdas“:192 „Kadangi toje dieviškoje aukoje, kuri aukojama Mišiose, yra tas pats, nekruvinu būdu aukojamas Kristus, kuris vieną kartą pats save kruvinu būdu paaukojo ant kryžiaus altoriaus […], ta auka tikrai yra atperkamoji auka.“193
Šaltinis: https://katekizmas.lt/
Pirmasis skaitinys
Tuo metu. Pabaigos laiku, ypač po Antiocho IV mirties. Po Danieliaus mirties Izraelio laukia sukrėtimai. Tačiau skaitytojai užtikrinami dėl mirusiųjų prikėlimo ir būsimojo teismo. Ištikimieji, net iki mirties, paveldės Dievo mesijinės karalystės palaiminimus.
Mykolas. Izraelio angelas sargas.
Įrašytas knygoje. Galbūt ne tiek vardų registras, kiek Dievo žinojimo, kurie šventeji priims Jo palaiminimus, įvaizdis.
Vieni – amžinajam gyvenimui, kiti – nešlovei. Tai vienas pirmųjų teiginių Biblijoje, jog kartu su šventaisiais bus prikelti ir nusidėjėliai. Vėliau šią doktriną plačiai priėmė ir žydai, ir krikščionys (plg. Jn 5, 28-29; Apd 24, 15). Istoriškai tikėjimas kūno prisikėlimu tiesiogiai susijęs su žydais, kankinamais Antiocho Epifano. Šventasis Raštas tai aiškiai atskleidžia istorijoje apie septynis brolius, kurie priima kankinystę ir mirtį, turėdami viltį, kad Dievas juos vėl prikels naujam gyvenimui (2 Mak 7, 1-40)
Antrasis skaitinys
Diena iš dienos stoja ir amžiams atsisėdo. ST kunigų darbas niekad nesibaigdavo, o Jėzus jį amžiams užbaigė – būtent žemišką Kristaus Kunigo darbą ant kryžiaus. Tačiau dangiška Jo, kaip kunigo ir užtarėjo tarnystė tebėsitęsia (Plg. Hbr 7, 25, 1 Jn 2, 1)).
Evangelija
Tomis dienomis. Jėzus Evangelijoje kalba ne apie atmosferos reiškinius, bet primena ST teismo pranašystes apie pagonių karalysčių žlugimą (Iz 13, 9-10; 34, 4; Ez 32, 7-8 ir kt.). Gamtos sukrėtimai naudojami pabrėžti Dievo teismo baisumui – tai bus „pasaulį sukrečiantis” įvykis. Jėzus pritaiko šias pranašystes Jeruzalei dėl pagoniško gyvenimo ir numato jos žlugimą.
Žmogaus Sūnus. Jėzus pritaiko sau Dan 7, 13 žodžius apie karališkąjį Žmogaus Sūnų, kuris įžengs į Dangų, gaus iš Tėvo visuotinę ir amžiną karalystę bei sugrįš garbėje.
Jis pasiųs angelus. Arba „žinios skelbėjus”. Tai gali apibūdinti apaštalų ir misionierių darbą.
Šaltinis: Plg. Scott Hahn. Ignatius Catholic Study Bible
Pasakojimai
Kas laiko dangų?
Paukštelis gulėjo ant stogo ištiesęs kojas į viršų ir nekrutėjo. Kitas paukštelis atskridęs paklausė, ką jis čia veikia. Šis atsakė, kad laiko dangų, jog jis nenukristų. Staiga nuo medžio ant paukštelio nukrito vienas lapas. Paukštelis baisiai išsigando ir nuskrido. Dangus taip ir nenukrito.
Anekdotai
Taksistas
Žymus pamokslininkas nukeliavo į Dangų ir nemaloniai nustebo, kai jo miestelio taksistui buvo skirta geresnė viena, nei jam. Jis kreipėsi į šv. Petrą išaiškinti šią klaidą. Šv. Petras atsakė: „Ar žinote, ką žmonės veikdavo per jūsų pamokslus? Miegodavo. O štai kai vairuodavo šis taksistas, visi uoliai melsdavosi. Taigi įvertinome pagal rezultatus.”
Plg. B. Fererro. 365 trumpi pasakojimai sielai. Katalikų pasaulio leidiniai. 2013. P. 65.
Citatos
„Nesipriešinkime jo pirmajam atėjimui, kad neišsigąstume antrojo. Tai ką gi privalo daryti krikščionis? Naudotis pasauliu, bet pasauliui nevergauti. Ką tai reiškia? Turėti, tarsi neturėtų. Apaštalas šitaip sako: Sakau jums, broliai: laikas trumpas! Belieka tiems, kurie turi žmonas, gyventi, tarsi jų neturėtų, ir kurie verkia, tarsi neverktų, ir kurie džiaugiasi, tarsi nesidžiaugtų, ir kurie perka, tarsi neįsigytų, ir kurie užsiėmę pasaulio reikalais, kaip neužsiėmę. Nes šio pasaulio pavidalas praeina. Aš norėčiau, kad jūs gyventumėte be rūpesčių. Kuris gyvena be rūpesčių, tas saugiai laukia, kada pasirodys jo Viešpats. Kas čia per Kristaus meilė – bijoti, kad ateis? <…>
Argi gali būti kas teisingiau ir tikriau už tai, kad jo gailestingumo negalės tikėtis tie, kurie nepanoro būti gailestingi iki ateinant teisėjui? O tie, kurie norėjo būti gailestingi, bus teisiami gailestingai. Jie bus pasodinti jo dešinėje, ir bus jiems pasakyta: Ateikite, mano tėvo palaimintieji, paveldėkite nuo pasaulio sukūrimo jums paruoštą Karalystę. Ir jis priskaičiuos jiems gailestingumo darbus. <…>
Štai kas yra Dievui maloniausios aukos: gailestingumas, nuolankumas, išpažinimas, ramybė, meilė. Jas atneškime ir galėsime ramiai laukti ateinant teisėjo, kuris teis teisingai pasaulį, valdys jo tautas – tiesoje.”
Iš šventojo vyskupo Augustino Psalmių aiškinimų
(Ps 95, 14. 15: CCL 39, 1351–1353). Šaltinis https://vl.katalikai.lt
Palyginimai
Mėnulis atspindi saulės šviesą. Tačiau kai žemė užstoja saulę, mėnulis nustoja šviesti.
Panašiai ir žmogaus gyvenime: kai žemiški dalykai užstoja Dievą, žmogus nustoja šviesti, nebeatspindi Dievo šviesos.
Plg. Šv. Ambraziejus