„Atsiverk!“
Anoniminis kurčnebylis – tai neišganyto žmogaus įvaizdis. Jis kurčias, nes negali ar nenori girdėti Dievo žodžio. Jis nebylys, nes nemoka prabilti apie svarbius dalykus arba jam burnos praverti neleidžia meilės stoka. Kurčnebylis gyvena savo izoliuotame pasaulyje. Amerikietė Helena Keller nuo gimimo buvo akla, kurčia ir nebylė, o vėliau neįtikėtinomis pastangomis ir savo auklėtojos pedagoginio talento dėka sugebėjo aprašyti, ką jai teko išgyventi. Kartą ji pareiškė: „Aklumas atskiria mus nuo daiktų; o kurtumas ir nebylystė atskiria mus nuo žmonių.“ Kurčnebylis gyvena užsidaręs savo pasaulyje. „Atsiverk!“ – tai Jėzaus iššūkis siekiant įveikti susvetimėjimą, izoliaciją, sukurti brolystės ryšius. Kurčnebylis suvokia tik savo mintis. Jo komunikavimas yra tik monologas. Tai gali būti laisvai pasirinkta negalė. Kur kas saugiau pasilikti savo susikurtame pasaulyje. Ragindami kitą atsiverti kartais galime sulaukti nekantraus atkirčio: „Duokit man šventą ramybę.“ Baimė atsiverti pasirodo didesnė už artumo troškimą.
Kurčnebylis pagydomas už žydų gyvenamosios teritorijos. Jėzus šį kartą nereikalauja, kad jis išpažintų tikėjimą. Čia kitokia situacija negu Nazarete, kur žmonių netikėjimas stabdė Dievo veikimą. Jėzus pasivedėja kurčnebylį į šalį, atskiria jį nuo minios. Išorinis atskirtumas vaizdžiai parodo tą padėtį, kurioje jis vidujai jau seniai gyveno. Tačiau drauge nuošalumas leidžia išvengti grėsmingo minios spaudimo. Tarp gydymo gestų bei ženklų svarbiausias yra Jėzaus žodis. Morkaus evangelijoje užrašytas gydantis žodis ta kalba, kuria jis buvo ištartas. Aramėjiškas žodis Efatá Evangelijoje išliko greičiausiai todėl, kad tai buvo pirmasis kurčnebylio girdėtas garsas, todėl jis išsaugojo jį savo širdyje. Jėzaus žodis yra tarsi kalėjimo raktas. Kokia nuostabi kalbos dovana! Kalba nėra privatus dalykas, tai žmonijos turtas. Krikščionys įsikūnijusį Dievą apibūdina kaip Žodį. „Atsivėrė jo klausa, atsirišo liežuvio ryšys, ir jis kalbėjo kaip reikia.“ Ne tik pašalinama žmogaus negalė, bet drauge perkeičiamas visas jo gyvenimas. Minia teisėtai nudžiunga: „Jis daro, kad kurtieji girdi ir nebyliai kalba.“ Pranašas Izaijas skelbia apie Dievo atpildą: „Atmerktos bus akliesiems akys, atvertos kurtiesiems ausys.“ Viešpaties „kerštas“ reiškia jo aistringą troškimą atkurti pažeistą teisę ir išvaduoti pavergtuosius. Nors aklumą ir kurtumą gali nulemti nuodėmingas širdies užkietėjimas (plg. Iz 6, 9–10), Tėvo širdis nepalieka žmonijos uždarame nuodėmės rate. Pats Jėzaus vardas reiškia jo išganingos veiklos programą.
Pasaulį sukrėtė žiniasklaidos plačiai nušviesti atvejai, kai teismo sprendimu buvo numarinti ilgalaikėje komoje esantys žmonės. Tyrimai rodo, kad komos būklės žmogaus smegenys reaguoja į dirgiklius, taip pat būna atvejų, kai žmogus atgauna gebėjimą kalbėti ir judėti. Nors Bažnyčia aiškiai gina žmogaus gyvybę bei orumą nuo prasidėjimo iki natūralios mirties, visuomenė negirdi nebylaus negimusiųjų ir neįgaliųjų šauksmo. Moralinis kurtumas trukdo ne tik atskiriems žmonėms, bet ir visai visuomenei. Kurčnebylio neįgalumas neleido jam bendrauti su kitais. Ši negalė būdinga visiems žmonėms, ji trukdo bendrauti su Viešpačiu. Žmonės nesugeba suvokti Viešpaties žinios, leistis būti perkeičiami. Mes taip pat neleidžiame Viešpačiui panaudoti savęs kaip įrankių skelbiant jo žodį. Jėzus atėjo kalbėti Dievo vardu, jis atėjo atverti žmogaus Tėvo meilės žiniai.
Šaltinis: https://www.baznycioszinios.lt/site/files/file/pdf/bzinios_2009-15.pdf