Atsakas gundytojui

Gavėnios laikas dar kartą ragina mus ieškoti „įtikinamo atsakymo apie mumyse gyvenančią viltį“ (plg. 1 Pt 3, 15). Kodėl Jėzus radikaliai neperkeitė pasaulio? Kodėl egzistuoja mirtis, ligos, nelaimės ir prievarta? Turime dar geriau suvokti, kad Kristus atėjo ne primesti savo valios, bet dalytis gyvenimu. Jis atėjo pirmiausia padėti man ir kiekvienam perkeisti savo širdį. Pasaulis bus perkeistas tiek, kiek mano širdis taps mylinti, atvira kitiems žmonėms. Jėzus nepanaikina kančios, bet pats ją išgyvena. Jis tapo į mus panašus viskuo, išskyrus nuodėmę. Gavėnios kelionę pradedame nuo akistatos su gundytoju.

Dvasia nuveda Jėzų į dykumą po krikšto Jordane. Dykumoje viešpatauja Dievui priešiškos galybės, tačiau drauge tai yra vieta, kur išgyvenamas Dievo artumas. Būdami krikščionys mes savo gyvenime taip pat įžvelgiame dykumos patirtį. Už išoriškai matomos patogios buities slypi kita gyvenimo pusė, žodžiais sunkiai nusakoma tuštuma, net nuo artimiausių žmonių slepiama kančia. Kasdienėje aplinkoje atsiveria vienatvės duobės, negebėjimas bendrauti ir atsiverti. Iš dykumos negalime pabėgti, Jėzaus pavyzdžiu turime ištverti ir likti ištikimi krikščionio pašaukimui.

Šiandienos skaitiniuose pateikiamos dvi situacijos, kurios radikaliai skiriasi atsaku į gundymą ir pasekmėmis. Abiem atvejais gundytojas remiasi logika ir sveiku protu. Viešpaties paliepimas nevalgyti nuo vieno iš sodo medžių Adomui ir Ievai galėjo atrodyti nesuprantamas ir net absurdiškas. O gundytojo argumentai, priešingai, labai protingi, jo pažadai atrodo tikroviški ir priimtini. Gundymuose apeliuojama į žmogaus savarankiškumo ambiciją. Dievas vaizduojamas piktnaudžiaujantis savo valdžia, todėl žmogų žadama išvaduoti nuo šios priklausomybės. Benediktas XVI veikale „Jėzus iš Nazareto“ apibendrina: gundymais siekiama nustumti Dievą į šalį, o pasaulį rikiuoti savo išgalėmis.

Šėtonas yra melagis ir žudikas. Jėzus sakė: „Jis nuo pradžios buvo galvažudys. <…>jis melagis ir melo tėvas“ (Jn 8, 44). Apgaulingai sugundydamas Adomą ir Ievą, velnias veda juos į mirtį. Šėtonas iškreipia tiesą ir dedasi linkįs gėrio. Jėzus alkanas, o maistas yra gėris žmogaus gyvybei palaikyti. Kodėl Jėzus tokiomis išskirtinėmis aplinkybėmis negalėtų pasinaudoti savo ypatingomis galiomis? Jei jis rengiasi žemėje įkurti Dievo karalystę, ne pro šalį būtų pasitelkti daugiau sąjungininkų, tarp jų ir šio pasaulio kunigaikštį (Jn 14, 30). Jėzus nepasiduoda šėtono apgaulei ir rodo mums, kaip jį įveikti. Iš velnio kyla visoks melas, o Jėzus yra pati tiesa.

Velnias nuo pat pradžių yra žmogžudys, jis siekia mūsų mirties. Jėzus yra mirties nugalėtojas ir dovanoja mums gyvenimo pilnatvę. Šiandienos skaitiniai mums primena, kad vadovaudamiesi Dievo žodžiu galime nugalėti ir laimėti gyvenimą; arba, priešingai, galime paklausyti velnio gundymų, likti apgauti, nuklysti nuo kelio ir mirti. Velnias gundo mus, panašiai kaip gundė pirmuosius žmones ir Kristų. Jėzus ne tik parodo tikrąjį kelią ir tiesą, jis dovanoja mums sakramentus, laiduojančius gyvenimo pilnatvę.

Gundomi mes dažnai išgyvename sumaištį, kai pasirinkimo galimybės neaiškios, sunku įžvelgti gėrio ir blogio takoskyrą. Esame ypač pažeidžiami tose srityse, kur glūdi nepatenkinti poreikiai ir dėl jų patirti sužeidimai. Ištobulintų technologijų amžiuje klaidingą pasirinkimą akimirksniu įtvirtina klavišo spustelėjimas. Vis dėlto negalime kaltės suversti aplinkai. Mūsų apsisprendimus turi lemti ne spontaniški įgeidžiai, o ilgalaikės nuostatos. Tik taip įmanoma suvaldyti televizoriaus pultelį, interneto platybėse nenuklysti į pornografijos puslapius, naiviai nepakliūti į socialinių tinklų apžavus.

Pradžios knygoje moterį sužavėjo patrauklus pasiūlymas ir įtikino gundytojo logika. Kristus nepasiduoda gundytojo siūlomoms loginio žaidimo taisyklėms. Į kiekvieno gundytojo žodį jis atsako Dievo žodžiu. Jis nepasiduoda tai logikai, kuri atmeta Dievo apreiškimą. Vedamas Dvasios, jis lieka ištikimas. Demono siūlymams Jėzus priešpriešina ne savo paties skonį ar norus, bet Dievo žodį.

Adomas ir Ieva, patikėję protingai skambančiais argumentais, gauna tai, kas jiems buvo žadėta. Tiesa, jų akys atsivėrė ir pažinimas išsiplėtė – panašiai kaip buvo žadėjęs gundytojas. Jie suvokia esą nuogi ir žino, kad reikia apsirengti. Viską gavo, tačiau sykiu užsisklendė jiems duotoje kūrinijoje, laike ir medžiagoje. Jie gavo, kas buvo žadėta, tačiau nieko daugiau. Užuot gyvenę ir laisvai naudojęsi sodo vaisiais, dabar turi gaminti sau apdarą, prakaituodami pelnyti duoną.

Atrėmęs gundymus Dievo žodžiu Jėzus nepavergiamas laike ir medžiaginiame pasaulyje – jam tarnavo prisiartinę angelai. Viešpaties laisvė ir pilnatvė nėra žemiškieji dalykai. Apaštalas Paulius mus drąsina, kad Kristaus pelnyta malonės ir teisumo dovana nepalyginamai viršija Adomo nusikaltimą. Gavėnios atgaila yra nuolatinis grįžimas ir ieškojimas atsparos Dievo žodyje, viršijančiame bet kokią logiką ir laiduojančiame tikrą darną.

Šaltinis: https://www.baznycioszinios.lt/site/files/file/pdf/bzinios_2011-04.pdf