Vėl Jėzaus Kristaus palyginimas. Jų daug ir įvairių – Evangelijos jais nenustoja mums pasakoti apie Dievą, pasaulį, žmogų, Dangaus Karalystę, santykius, gyvenimą, mirtį, amžinybę, Dangų ir pragarą.

Šiandien ir vėl kalbama apie gyvenimą ir gyvenimo kūrybą. Sumanus ir darbštus žmogus įveisė vynuogyną: sunkus, atsakingas ir svarbus darbas, nešantis didžiulę naudą ne tik savininkui, bet ir daugybei žmonių – nusamdytiesiems bei tiems, kurie naudosis vynuogių derliumi, iš vynuogių spaudžiamu vynu bei džiovintomis vynuogių uogomis – razinomis. Tie derliaus vaisiai itin svarbūs kiekvienam žydui. Be to negali apsieiti nei per šventes, nei kasdienybėje. Puiki investicija.

Savininkas yra pasitikintis žmogus: išnuomoja vynuogyną, o pats iškeliauja. Taigi akivaizdi žinia – Dievas į kiekvieną iš mūsų investuoja: suteikia mums gyvybę ir gyvenimą, apdovanoja mus talentais, gebėjimais, protu, atmintimi, išmintimi, sveikata ir dar daugybe kitų dalykų.

Kitas labai svarbus momentas – visa tai priklauso ne mums kaip galutinė ir neginčijama nuosavybė, o viso to Kūrėjui ir autoriui Dievui. Ne sau gyvename, ne sau mirštame, nes esame Viešpaties. Iš to kyla aiškumas – už derlių teks atsiskaityti Tam, kuriam viskas ir priklauso. Mes juk tik nuomininkai.

Žmogus labai panašus į tuos nedorėlius vynininkus. Kai pradedama iš mūsų reikalauti derliaus ir tam yra siunčiami Dievo tarnai, imame regzti planus, kaip viso to išvengus. Esame linkę nekreipti dėmesio į sąžinės balsą, kuris, kaip žinome, yra tiesioginis Dievo pasiuntinys. Dažnai sąžinė kužda – vykdyk Dievo valią, mokykis šventumo, siek tobulumo, ir staiga randame būdą, kaip tai apeiti. Ne aš pirmas, ne aš paskutinis, o kam nepasitaiko, galiu ir be to puikiausiai apsieiti…

Kalba mums ir ženklai, ir Šventasis Raštas, ir Bažnyčios mokymas, ir artimieji, ir aplinkiniai. Ir visa tai – Dievo pasiuntiniai mums. Mes puikiai gebame nutildyti sąžinę, nuneigti autoritetą, nekreipti dėmesio į Dievo ir Bažnyčios mokymą ir taip juos apmėtyti akmenimis, sumušti savais, savanaudiškais argumentais. Taip elgiamės dažniausia negalvodami apie padarinius. Negirdime Dievo žodžio, jeigu ir girdime – nesiklausome, o jei ir pasiklausome – nesigiliname, net jei ir pasigiliname – nesame linkę jo laikytis.

Mums patikėta Geroji Naujiena, kad gyventume ir, atėjus laikui, neštume vaisių, kurį Šeimininkui teks atiduoti kiekvienam iš mūsų. Būtina atpažinti savo pajėgumą gyventi kaip derlingam vynuogynui, duoti gerą derlių, nes kitaip, nepaisant, kad esame privilegijuoti – visateisiai Dangaus Karalystės žmonės, galime šią privilegiją prarasti. Sukluskime, įsimąstykime ir išgirskime ne kam nors kitam, o konkrečiai mums pasakytus žodžius – Dievo Karalystė gali būti iš mūsų atimta ir atiduota tiems, kurie duos reikiamą ir gerą vaisių. Ta išdava būtų skirta lyg ir ne mums, tačiau vis dėlto, ar taip negali atsitikti ir su mumis? Rimtas klausimas, į kurį turėtume rimtai ir atsakyti… ir kiekvienas asmeniškai… šiandien. Amen.

Šaltinis: https://www.baznycioszinios.lt/site/files/file/pdf/bzinios_2017-09.pdf