Naujųjų Metų dieną gauname Dievo dovaną, vadinamą laiku. Ant senų pastatų dažnai matome užrašą: Anno Domini ir datą. Tai reiškia, jog tas namas pastatytas konkrečiais Viešpaties metais. O juk visų mūsų, ligi vieno, gyvenimai egzistuoja Viešpaties metais. Anno Domini tikrai reiškia, kad kiekvieni metai yra Dievo dovana žmogui. Kokie jie bus ir ar bus laimingi, priklausys nuo dviejų dalykų: nuo Dievo ir nuo mūsų, t. y. nuo to, koks bus mūsų santykis su Dievu. Todėl krikščioniui kyla natūralus klausimas: ko Viešpats tikisi iš manęs šiais metais? Uolaus Dievo valios vykdymo, t. y. gyvenimo pagal Dievo įsakymus, mylint Dievą ir artimą. Jei atėjusiais metais stengsimės vykdyti Dievo valią, metai bus laimingesni. Tai labai aiškiai išreiškia apaštalas Jonas: „Dievas yra meilė, ir kas pasilieka meilėje, pasilieka Dieve, ir Dievas – jame“ (1 Jn 4, 16). Pradedant naujuosius metus naudinga pažvelgti į praėjusiuosius ir iš jų ko nors pasimokyti ateičiai. Kas nori pakilti aukščiau, privalo pats savęs paklausti: „Ką aš gavau iš praeities, ko iš jos pasimokiau?“ Dabar išmintingiausia būtų apžvelgti, kas nuveikta, kaip nuveikta ir kas neįvykdyta. Ar Dievas yra patenkintas mumis dėl praėjusių metų? Ar sąžiningai atlikome savo pareigas, šeimoje, darbe ir bažnytiniame gyvenime? Gal bandėme nusimesti savo gyvenimo kryžių, murmėdami dėl sunkumų ir netikėtai užklupusių nelaimių? Privalome susimąstyti, apgailėti savo klaidas ir ryžtis naujiems kilniems darbams.

Naujametiniai linkėjimai tikėjimo šviesoje. Kokia jų reikšmė? Krikščionis į naujuosius metus žvelgia iš amžinybės perspektyvos. Metai mums duoti pasirengti amžinajam gyvenimui. Kristus atėjo į žemę atnešdamas šio pasirengimo programą. Mūsų užduotis plėsti šioje žemėje Kristaus kuriamą teisingumo ir meilės karalystę. Nors mes visuomet pasiliekame tie patys, bet kiekvienais metais kas nors mūsų gyvenime pasikeičia. Naujieji metai liudija, jog dar vienais metais esame arčiau mirties, arčiau amžinybės. Kai kuriems šie metai, kuriuos pradedame, bus paskutiniai. Mūsų gyvenimas yra trumpas, todėl jį reikia gerai ir išmintingai panaudoti. Kiekvienam iš mūsų yra skirti apaštalo Paulius žodžiai: „Štai dabar palankus metas, štai dabar išganymo diena!“ (2 Kor 6, 2). Kuomet šis metas pasibaigs, kito mums nebus duota. Todėl nebijokime mums Dievo duoto laiko pašvęsti Kristui. Kosminiais matmenimis žiūrint, Dievo mums duotas laikas labai trumpas. Ir vis dėlto jo užtenka, kad įvykdytume užduotį, kurią mus įgaliojo atlikti Viešpats. Štai kodėl apaštalas Paulius mus perspėja: „Todėl rūpestingai žiūrėkite, kaip jūs elgiatės: kad nebūtumėte tarytum neišmanėliai, bet kaip išmintingi, gerai naudojantys laiką, nes dienos yra piktos“ (Ef 5, 15–16).

Vienas rimtas ir dievobaimingas vyras visada būdavo linksmas. Kartą kažkas jo paklausė, kaip jis taip visada gali būti linksmas? Vyras atsakė: „Kiekvieną rytą aš pirmiausia pažvelgiu į Dangų. Ten randu suraminimą savo skausmuose ir nelaimėse. Paskui pažvelgiu į žemę ir pamatau, kiek mažai žemės reikės mano karstui. Tada pažvelgiu į tuos žmones, kurie yra daug nelaimingesni už mane. Ir ramiai pradedu kasdienius darbus.“ Šių Naujųjų Metų dieną ir mes pažvelkime į Dangų, žemę ir žmogų. Gal ir mums tai atneš daugiau paguodos, sustiprinimo, ištvermės ir vilties.

Kad ir kokie būtų nuostabūs naujametiniai linkėjimai, visi žinome, jog ateinančiais metais susidursime su sunkumais ir problemomis. Mums labai prireiks Šventosios Dvasios siunčiamos išminties, tikėjimo palaikomos drąsos ir Mergelės Marijos globos. Išmintingas keleivis, eidamas nežinomu keliu, turi arba žemėlapį, arba vedlį. Krikščionio žemėlapis – Šventasis Raštas, o vedlys – Dievo Motina Marija. Kažkas iš teologų Dievo Motiną Mariją pavadino „mūsų ateities Motina“, kadangi naujuosius metus pradedame jos globojami ir užtariami. Šią dieną dėkojame Dievui už padovanotus dar vienus metus, dar vieną progą padaryti daug gerų darbų Dievui, artimui ir Tėvynei. Mes šaukiamės Marijos užtarimo, kuomet apima vienatvė ir ištinka skausmai. Meldžiame pagalbos sunkiomis nusivylimo dienomis. Pamaldumas Marijai mus veda prie Kristaus. Pamaldumas Marijai sudaro vieną esminių krikščioniško gyvenimo dimensijų, suteikia mums dvasinės taikos, nes taika su Dievu yra esminė mūsų kiekvienos dienos nuostata. „Palaiminti taikdariai: jie bus vadinami Dievo vaikais“ (Mt 5, 9).

Brangieji, nepasiduokime nevilčiai: argi jau nėra daugiau poezijos ir nuostabios paslapties Kalėdose? Ar nespindi žvaigždės danguje? Ar angelai negieda iš aukštybių? Jei mes visi, maži ir dideli, vaikų akimis pažvelgsime į pasaulį, pamatysime jį visai kitokį ir suprasime, kaip reikia ieškoti tarpusavio meilės ir sugyvenimo. Kad galėtume suprasti savo klaidas ir pasitaisyti, privalome melsti Mergelės Marijos Dievo Motinos užtarimo, jog ji suteiktų mums nekaltumu spindinčias akis. Mes patikime visus savo prašymus mūsų užtarėjai ir visų Dievo malonių tarpininkei Mergelei Marijai. Tesuteikia Viešpats mūsų žmonijai taiką ir ramybę. Taikos Karaliene, melski už mus.

Šaltinis: https://www.baznycioszinios.lt/site/files/file/pdf/bzinios_2016-11.pdf