26 eilinis sekmadienis (B)

Ekumeninis dialogas · KBK 821, 1126, 1636

KBK 821, 1126, 1636: ekumeninis dialogas;

Nesaikingo turtų troškimo pavojus · KBK 2445–2446, 2536, 2544–2547

KBK 2445–2446, 2536, 2544–2547: nesaikingo turtų troškimo pavojus;

Pavydas · KBK 1852

KBK 1852: pavydas.

Sk 11, 25–29 · Dovana kitiems nesumažina Mozės

Rûaḥ šiame pasakojime žymi Dievo Dvasios dovaną, leidžiančią nešti bendruomenės naštą. Prieš skaitinį Mozė prisipažįsta nebegalįs jos pakelti vienas. Dvasios suteikimas seniūnams atsako į šį sunkumą: dalijamasi tarnyste, o ne padalijamas į gabalus pats Dievas.

Vayyitnabbəʾû reiškia „jie pranašavo“. Čia pirmiausia atpažįstama Dievo įkvėpta kalba, ne būtinai būsimų įvykių spėjimas. Eldadas ir Medadas buvo įrašyti tarp pašauktųjų, nors neatėjo prie Padangtės. Jozuės reakciją ištaiso Mozės troškimas matyti apdovanotą visą tautą. Svarbiausia jam Dievo veikimas, o ne savo autoriteto apsauga.

Šaltinis: Sk 11, 25 hebrajiškas tekstas ir formos · Bible Hub; USCCB · Skaičių knygos 11, 16–30 ir 25 eilutės pastaba; George Leo Haydock (sud.), XIX a. katalikiškas komentaras · Sk 11, 17 ir 25–29; Calmet ir Witham pastabos rinkinyje.

Ps 18 B (19 B) · Mokymas atgaivina ir atidengia klaidą

Tôrāh reiškia mokymą, nurodymą, įstatymą. Psalmėje tai Dievo vedimas, atnaujinantis žmogų. Mešîvat nusako atgaivinantį, grąžinantį gyvybę veikimą. Visą psalmę jungia šviesos ir kalbos temos: pradžioje Dievo išmintį skelbia dangus, o skaitomoje dalyje ji pasiekia žmogų per Viešpaties mokymą.

Minnistārôt reiškia „nuo paslėptų dalykų“ — šiame prašyme nuo nepastebimų kalčių. Po pasitikėjimo teisingais Dievo sprendimais maldininkas nepradeda skelbti savo neklaidingumo. Jis prašo apvalymo ir apsaugos nuo blogio viešpatavimo. Tikras įsiklausymas žmogų daro atviresnį tiesai apie save.

Šaltinis: USCCB · Ps 19 (liturginė Ps 18 B), sandara, šviesos ir kalbos temos; Brown–Driver–Briggs · תּוֹרָה, mokymas, nurodymas, įstatymas; Bible Hub žodyno tekstas; Ps 19, 8 hebrajiškos formos · Bible Hub angliškoje numeracijoje 19, 7; Ps 19, 13 hebrajiškos formos · Bible Hub angliškoje numeracijoje 19, 12.

Jok 5, 1–6 · Kodėl šaukia pats užmokestis?

Apesterēménos yra sulaikytą, nusuktą užmokestį apibūdinanti forma. Krázei — „šaukia“ — sakoma pirmiausia apie patį atlygį; po to minimos pjovėjų aimanos. Autorius tarsi įveda liudytoją, kurio negalima nutildyti. Laukus nuvalęs žmogus negauna to, kas jam priklauso, nors šeimininkas gyvena prabangiai.

Sabaṓth yra hebrajiškos kilmės Galybių Viešpaties titulas. Žemiškai bejėgio samdinio šauksmą girdi galingas Dievas. Įstatymas draudė užlaikyti atlygį; jis buvo kasdienio pragyvenimo sąlyga. Rūdžių ir kandžių vaizdai parodo turtą, kuris nebesuteikia saugumo, o ima liudyti prieš savininką. Kaltinama konkreti prabanga, maitinama svetima skriauda.

Šaltinis: Jok 5, 1–6 graikiškas tekstas · New Advent; Michal E. Hunt, „26th Sunday in Ordinary Time B“, 2015, pataisyta 2024 · antrojo skaitinio aiškinimas, Agape Bible Study.

Mk 9, 38–40 · Jis neina su mumis

Hēmîn reiškia „mums“, „su mumis“. Jonas skundžiasi, kad demonus išvarantis žmogus neseka jų grupe; jo argumente girdimas „mes“. Ekōlýomen yra būtojo nebaigtinio laiko forma: mokiniai mėgino jį drausti. Tačiau Jėzus savo vardu įvykusį gėrį vertina plačiau negu grupės ribas.

Atsakymas plėtojamas keliais priežasties paaiškinimais: jo vardu daromas galingas darbas, nepriešiškumas ir net taurė vandens turi reikšmę. Ši scena eina po ginčo apie didžiausiąjį ir vaiko priėmimo. Mokinių tarnystės klausimas dar nebaigtas: ar kito žmogaus gėrį priimsime, ar trukdysime jam saugodami savo svarbumą?

Šaltinis: Mk 9, 38 graikiškas tekstas ir formos · Bible Hub; Philip Ruge-Jones (liuteronų egzegetas), Mk 9, 38–50, 2018, pakartotinai paskelbta 2024-09-29 · Working Preacher.

Mk 9, 41 · Mokinys ir pats priima taurę vandens

Christoû este reiškia „esate Kristaus“, priklausote Mesijui. Taurė vandens duodama dėl šio ryšio. Mokiniai ne tik patys atlieka galingus darbus — jie gali būti ir trokštantys keliautojai, kuriems kitas žmogus pasitarnauja. Jų priklausymas Kristui netampa nepriklausomybe nuo svetimo gerumo.

Misthón čia nusako užmokestį, atlygį. Jėzaus pažadas suteikia svorio mažam pagalbos veiksmui, kuriam nereikia nei išskirtinių galių, nei aukštų pareigų. Po ginčo dėl svetimo egzorcisto mokiniai mokosi pastebėti ir priimti kuklią tarnystę. Kito žmogaus dovana vertinama pagal jos ryšį su Kristumi, o ne pagal davėjo vietą jų rate.

Šaltinis: Mk 9, 41 graikiškas tekstas ir formos · Bible Hub; Scott Hahn, „To Belong to Christ“, 2018-09-28 · The Boston Pilot; St. Paul Center autoriaus tekstas.

Mk 9, 42 · Papiktinti — pastūmėti kitą į pražūtį

Skandalísē reiškia pastūmėti suklupti, įtraukti į nuodėmę. Kalbama daugiau negu apie žmogų suerzinusį nemalonų įspūdį. Mažutėliai apibūdinami kaip tikintys: jų pasitikėjimas gali būti sužeistas kito elgesiu. Po vaiko priėmimo mokiniai išgirsta perspėjimą nesugriauti to, ką turėtų saugoti.

Mýlos onikós yra didelis, asilo sukamas girnų akmuo. Tai sunkesnio įrenginio vaizdas negu namuose rankomis trinami grūdai. Jūra ir toks akmuo perteikia pražūties rimtumą. Palyginimo aštrumas nukreiptas į skriaudėjo atsakomybę: Jėzus neleidžia saugoti religinės grupės garbės mažojo tikėjimo bei gyvybės sąskaita.

Šaltinis: Mk 9, 42 graikiškas tekstas ir formos · Bible Hub; Pranciškus, Viešpaties angelas, 2021-09-26 · Vatikanas.

Mk 9, 43–48 · Griežti žodžiai skirti gyvenimui saugoti

Apókopson yra ryžtingas paliepimas „nukirsk“. Ranka, koja ir akis pakartojamos kaip žmogaus veiksmų, kelio bei žvilgsnio sritys. Kiekvieną griežtą vaizdą lydi siekinys įeiti į gyvenimą; paskutiniame sakinyje — į Dievo Karalystę. Kalbos aštrumas reikalauja atsisakyti blogio šaltinio, o ne laikyti kūną blogu ar žaloti save.

Géennan siejasi su Hinomo slėnio prie Jeruzalės vardu, Rašte menančiu stabmeldystę ir teismą. Skṓlēx — kirminas — baigiamoje eilutėje priklauso Izaijo knygos pabaigos atgarsiui. Ši biblinė vaizdų kalba perteikia rimtą perspėjimą apie blogio pabaigą. Jėzaus mokinys negali vien toleruoti savo nuodėmės ir kartu griežtai kontroliuoti kitus.

Šaltinis: Mk 9, 43 graikiškas tekstas ir formos · Bible Hub; Mk 9, 48 graikiškas tekstas ir formos · Bible Hub; George Leo Haydock (sud.), XIX a. katalikiškas komentaras · Mk 9 pabaiga, Witham pastaba apie Iz 66, 24; Joseph Hontheim, „Hell“, Catholic Encyclopedia, 1910 · Gehenos pavadinimo kilmės pastraipa, New Advent; Michal E. Hunt, „26th Sunday in Ordinary Time B“, 2015, pataisyta 2024 · antrojo skaitinio aiškinimas, Agape Bible Study.

Jeronimas · Tikėjimo nesverkime metais

ne dėl jų metų, bet dėl jų įžvalgumo

Šv. Jeronimas, 58 laiškas Paulinui, 1. Savo vertimas.

Kartoju: nesverk tikėjimo metais.

Šv. Jeronimas, 58 laiškas Paulinui, 1. Savo vertimas.

Rašydamas Paulinui Jeronimas atsisako pranašumo, kurį jam galėtų suteikti amžius. Mozė turėjo pasirinkti tikrus vyresniuosius — žmones, gebančius išmintingai spręsti. Tai daugiau negu žili plaukai. Greta jis pastato jauną Danielių, atpažįstantį senesnių žmonių kaltę: ilgas gyvenimas pats savaime neapsaugo nuo klaidos.

Toliau žvilgsnis krypsta į Paulių. Į apaštalų būrį jis atėjo vėliau, tačiau malonė ir darbas neleido jo vertinti vien atėjimo data. Šio sekmadienio skaitinyje tokia nuostata padeda gerbti Dievo dovaną kitame žmoguje. Tarnystės brandą parodo išmintis ir vaisiai; seniau užimta vieta nesuteikia teisės menkinti kito pašaukimą.

ST → NT moralinis tęstinumas. Mozės vyresniųjų įžvalgumas ir Danieliaus išmintis → Pauliaus vaisinga tarnystė → Dievo dovanos vertinimas be pirmumo varžybų. Jeronimas čia pateikia pavyzdžių grandinę, ne sakramentinę tipologiją.

Šaltinis: Šv. Jeronimas, 58 laiškas Paulinui, 1 · W. H. Fremantle, G. Lewis, W. G. Martley, NPNF II/6, 1893; New Advent.

Augustinas · Įstatymo saldumas ir gydoma vidinė rega

Tad Viešpaties Įstatymas yra pats tas, kuris atėjo Įstatymo įvykdyti.

Šv. Augustinas, 18 (19) psalmės aiškinimas, 8–14. Savo vertimas.

taip nuodėmės [užtemdo] protą

Šv. Augustinas, 18 (19) psalmės aiškinimas, 8–14. Savo vertimas.

Psalmės žodžius apie sielą atgaivinantį Įstatymą Augustinas nukreipia į Kristų: jis atėjo Įstatymo įvykdyti ir kviečia laisvai juo sekti. Širdis džiaugiasi, kai žmogus iš meilės daro tai, ką atpažįsta esant gera. Dievo valios laikymosi atlygis todėl nėra vien vėliau gaunama nauda — jau pats ištikimas gyvenimas turi džiaugsmą.

Tačiau tas pats žmogus meldžia apvalyti nuo slaptų kalčių. Augustinas pastebi paradoksą: nuodėmė aptemdo ir patį gebėjimą save pažinti. Tad teisingus Dievo žodžius girdintis tikintysis neprisiima neklystančio kitų teisėjo vietos. Jam pačiam reikia gydomos regos, kad nepavadintų savo puikybės uolumu ir nepastebėtos kaltės — nekaltumu.

ST → NT. sielą atgaivinantis psalmės Įstatymas → pats Kristus, jo įvykdytojas, ir sekimas juo iš meilės → psalmės džiaugsmas bei malda dėl slaptų kalčių.

Šaltinis: Šv. Augustinas, 18 (19) psalmės aiškinimas, 8–14 · NPNF I/8, 1888; New Advent.

Augustinas · Atpažinti tai, kas žmoguje jau sveika

tai, kas jame liko sveika, verčiau turėtų būti pripažinta pritariant

Šv. Augustinas, Apie Krikštą, I, 7, 9. Savo vertimas.

sustiprintas gerbiant tą galingą Vardą

Šv. Augustinas, Apie Krikštą, I, 7, 9. Savo vertimas.

Rašydamas apie Krikštą ginčo su donatistais aplinkoje, Augustinas sugretina du Jėzaus posakius: nesantis su juo išblaško, o mokiniams nepritampančio egzorcisto nereikia drausti. Atsakymas jam nėra pasirinkti vieną sakinį ir nutildyti kitą. Žmoguje galima pripažinti tikrą Kristaus vardo gerbimą ir kartu trokšti bendrystės pilnatvės.

Augustinas aiškina: tai, kas jau sveika, turi būti pripažinta, o žaizda — gydoma. Kito žmogaus gėrio pasmerkimas jo nepadarys artimesnio Bažnyčiai. Šis senovinio ginčo aiškinimas padeda išgirsti Evangelijos reikalavimą neskubėti stabdyti Kristaus vardu daromo gėrio. Tiesa ir meilė kitam neturi virsti viena kitos priešininkėmis.

Evangelijų sąsaja. Mt 12, 30 ir Mk 9, 38–40 Augustinas skaito drauge — vertina tikrą Kristaus vardo gerbimą ir gina meilės bendrystę. Tai nėra ST → NT tipologija.

Šaltinis: Šv. Augustinas, Apie Krikštą, I, 7, 9 · J. R. King, C. D. Hartranft, NPNF I/4, 1887; New Advent.

Jonas Auksaburnis · Net artimas ryšys neturi vesti į nuodėmę

tai sakydamas ne apie kūno narius — anaiptol

Šv. Jonas Auksaburnis, Homilijos apie Matą, 59, 4. Savo vertimas.

visiškai aišku, kad blogis priklauso valiai

Šv. Jonas Auksaburnis, Homilijos apie Matą, 59, 4. Savo vertimas.

Aiškindamas Mato žodžius apie ranką, koją ir akį, Auksaburnis iš karto atmeta kūno žalojimą. Šiuos artimus narius jis sieja su žmonėmis, kuriuos laikome nepakeičiamais. Draugystė gali stipriai veikti pasirinkimą: kartais jos įtaka padaro tai, ko nepasiektų prievarta. Todėl vien artumas dar nepateisina blogos įtakos.

Autoriui svarbu, kad perspėjimas palieka žmogui tikrą galimybę veikti. Blogis nėra neatšaukiamas prigimties nuosprendis. Galima atsisakyti ryšio, nuolat vedančio į kaltę, užuot drauge pražuvus. Morkaus Evangelijos griežtumas šioje perspektyvoje kviečia į atsakingą laisvę: brangindamas žmogų neprivalau pritarti nuodėmei, į kurią jis mane traukia.

Evangelijų sąsaja. Auksaburnio Mt 18, 8–9 aiškinimas padeda skaityti Mk 9, 43–48. Jo pasirinktas santykių aiškinimas pateikiamas kaip patristinė interpretacija, ne vienintelė vaizdo tiesioginė prasmė.

Šaltinis: Šv. Jonas Auksaburnis, Homilijos apie Matą, 59, 4 · G. Prevost, M. B. Riddle, NPNF I/10, 1888; New Advent.

Grigalius Didysis · Auka neišteisina atimto uždarbio

Juk jie prievarta išreikalauja tai, ką gailestingai išdalija.

Šv. Grigalius Didysis, Pastoracinė taisyklė, III, 21. Savo vertimas.

visai kas kita — nusidėti, kad būtų iš ko rodyti gailestingumą

Šv. Grigalius Didysis, Pastoracinė taisyklė, III, 21. Savo vertimas.

Grigalius kalba apie žmogų, kuris dosniai dalija ir kartu grobia svetimą. Išoriškai matoma auka gali slėpti neteisingą jos kilmę. Toks žmogus suskaičiuoja, kiek atidavė, tačiau nenori skaičiuoti, kiek atėmė. Gailestingumo vardas negali pakeisti nuskriausto žmogaus praradimo tikrovės.

Autorius remiasi Izaijo draudimu jungti plėšimą su auka ir Siracido perspėjimu apie vargšo sąskaita aukojamą atnašą. Pirmiausia reikia liautis neteisingai imti, tada mokytis teisingai duoti. Jokūbo minimas užlaikytas pjovėjų atlygis todėl nėra ištaisomas vien gražia religine dovana. Prie Dievo artėjantis žmogus turi išgirsti tą, kurio teisėtą prašymą buvo nutildęs.

ST → NT moralinis tęstinumas. Izaijo ir Siracido pasmerkta iš plėšimo kylanti auka → krikščionio gailestingumo teisingumas → Jok 5 reikalavimas nepaslėpti darbuotojų skriaudos. Čia kalbama apie teisingumo tęstinumą, ne pirmavaizdį.

Šaltinis: Šv. Grigalius Didysis, Pastoracinė taisyklė, III, 21 · J. Barmby, NPNF II/12, 1895; New Advent.

Laktancijus · Pagalba, kuri nelaukia paslaugos atgal

paslaugos skolinimas už palūkanas

Laktancijus, Dieviškieji nuostatai, VI, 12. Savo vertimas.

[Namas] turi būti atviras ne garsiesiems, bet mažiesiems ir paniekintiesiems.

Laktancijus, Dieviškieji nuostatai, VI, 12. Savo vertimas.

Ankstyvasis Bažnyčios rašytojas Laktancijus gailestingumą atskiria nuo naudingo sandorio. Jeigu padedu tik tikėdamasis atsilyginimo, dovana ima panašėti į paskolą su palūkanomis. Jis ginčijasi su svetingumu, skirtu vien įtakingiems svečiams: teisiojo namai turi atsiverti ir žmogui, neturinčiam kuo už paslaugą atsimokėti.

Todėl ypatingą vertę įgyja pagalba svetimam ir nepažįstamam. Jos negalima paaiškinti vien giminystės pareiga ar būsima nauda. Atlygio tikimasi iš Dievo. Greta Jėzaus pažado dėl taurės vandens tai leidžia kalbėti apie kuklią, laisvą tarnystę: mažas darbas tampa didelis, kai kitas žmogus priimamas dėl jo poreikio, o ne dėl jo galios.

Evangelijų sąsaja. Laktancijaus naudojamas Jėzaus raginimas kviesti negalinčius atsilyginti (Lk 14) → pagalba be apskaičiavimo → Mk 9 taurė vandens ir Dievo pažadėtas atlygis.

Šaltinis: Laktancijus, Dieviškieji nuostatai, VI, 12 · W. Fletcher, ANF 7, 1886; New Advent.

Ambraziejus · Nabotas nėra vien senas pasakojimas

Naboto istorija sena savo laiku, kasdienė savo vyksmu.

Šv. Ambraziejus, Apie Nabotą, I, 1; II, 5; XIV, 59. Savo vertimas.

kasdien gimsta Achabas

Šv. Ambraziejus, Apie Nabotą, I, 1; II, 5; XIV, 59. Savo vertimas.

Juk tai, kas suteikta kuriam nors iš mažutėlių, jis sako esant suteikta jam pačiam.

Šv. Ambraziejus, Apie Nabotą, I, 1; II, 5; XIV, 59. Savo vertimas.

Ambraziejus Naboto vynuogyno istoriją pradeda kaip gyvą savo laiko kaltinimą. Karalius turi gausybę, tačiau jam dar trūksta vargšo kaimyno žemės. Nabotas nesigviešia valdovo turto, o valdovas negali pakęsti svetimos nuosavybės šalia savosios. Skurdus pasirodo būtent nepasotinamas troškimas: kuo daugiau turi, tuo daugiau jam dar reikia.

Vėliau autorius nuveda prie Kristaus, kuris mažiesiems parodytą pagalbą priima kaip suteiktą sau. Taip Rašto istorija reikalauja ne vien pasmerkti seną karalių, bet ir pamatyti žmogų, kurio gyvenimą slegia mano norai. Jokūbo žodžiai apie turtingųjų skriaudžiamą teisųjį ir Evangelijos mažutėliai suartėja prie konkretaus klausimo: ką mano gerovė daro kitam?

ST → NT teminė ir kristologinė sąsaja. Naboto skriauda atidengia kasdienį godumą → tame pačiame veikale Ambraziejus primena Kristų, priimantį mažiesiems parodytą pagalbą → Jok 5 ir Mk 9. Nabotas šiame fragmente nevadinamas tiesiogine Kristaus pranašyste.

Šaltinis: Šv. Ambraziejus, Apie Nabotą, I, 1; II, 5; XIV, 59 · lotyniškas tekstas, Migne 1845, Corpus Corporum; Wikisource.

Šv. Benediktas · Svečias gali padėti pamatyti daugiau

gal Viešpats jį atsiuntė būtent dėl šito

Benediktas, Regula, 61, 4. Savo vertimas iš lotynų kalbos.

Regulos 61 skyriuje Benediktas numato vienuolį, atvykstantį iš tolimos vietos. Jis gali apsistoti kaip svečias ir pažinti vietos gyvenimą. Tačiau šeimininkams neužtenka tik pakęsti atvykėlį. Jeigu šis pagrįstai ir nuolankiai atkreipia dėmesį į taisytiną dalyką, abatas turi jo žodžius apgalvoti: gal Viešpats jį atsiuntė būtent dėl to.

Atvirumas čia dera su ištyrimu. Regula neįpareigoja priimti kiekvieno reikalavimo, o svečio gyvenimą ragina pažinti. Vis dėlto bendruomenė negali atmesti naudingos pastabos vien todėl, kad ji ateina iš svetur. Mozės ir Jėzaus laikysena skaitiniuose šį klausimą padaro asmenišką: ar mano saugomas ratas dar pajėgia iš kito žmogaus priimti Dievo siunčiamą pagalbą?

Ryšys su skaitiniais. Sk 11, 25–29; Mk 9, 38–40. Kito žmogaus priklausymas kitam ratui dar nėra pagrindas atmesti jo nešamą gėrį.

Šaltinis: Šv. Benediktas, Regula, 61, 1–4. 8–14 · lotyniškas tekstas; Bibliaclerus.

Pal. Jurgis Matulaitis · Žmones reikia parengti

Taigi atsidėję turime rengti, mokyti ir lavinti reikalingus mums žmones.

Jurgis Matulaitis, Užrašai, 1910-11-17, p. 23.

1910 m. lapkričio 17 d. „Užrašuose“ Matulaitis svarsto labai praktišką Bažnyčios rūpestį: darbų daug, o žmonių trūksta. Vis dėlto jis ragina neskubėti siųsti į tarnystę dar nepasirengusių. Verčiau kurį laiką palikti lauką nedirbtą, negu patikėti atsakomybę žmogui, kurio nebuvo laiko tinkamai išlavinti.

Rengimui, jo žodžiais, negalima gailėti nei laiko, nei žmonių, nei lėšų. Ir jau pradėjusiam dirbti reikia palikti galimybę dvasiškai bei profesiškai augti. Evangelijos perspėjimas dėl mažutėlių taip įgyja bendruomeninį matmenį: rūpestis jų tikėjimu apima ir atsakingą mokytojų, ugdytojų bei kitų tarnaujančiųjų parengimą. Darbo skuba neatleidžia nuo pareigos pasirūpinti žmogumi.

Ryšys su skaitiniais. Mk 9, 42. Saugojimas nuo papiktinimo prasideda ir nuo to, kaip parengiame žmones atsakingai tarnystei.

Šaltinis: Pal. Jurgis Matulaitis, Užrašai, 1910-11-17, p. 23 · tekstą parengė Paulius Subačius, Aidai, 1998; katalikai.lt.

Šv. Jonas Boskas · Mažutėlio apsauga įrašyta sutartyje

visada tik paprastais įspėjimo žodžiais ir niekada jokiu skriaudžiančiu veiksmu

1852-02-08 sutartis, 1 punktas. Savo vertimas iš italų kalbos.

1852 m. vasario 8 d. Turine pasirašytoje sutartyje jaunas Giuseppe Odasso patikimas staliaus Giuseppe Bertolino mokymui. Dokumentą pasirašo ir jo tėvas Vincenzo bei kunigas Boskas. Meistras įsipareigoja mokyti amato, skirti mokinio amžių bei jėgas atitinkantį darbą ir klaidas taisyti žodžiais, be skriaudžiančių veiksmų.

Atlygis turi būti mokamas kas savaitę. Dienos suma iš pradžių yra 30 centesimų, paskui 40, o nuo 1853 m. — 60. Paliekamos laisvos šventinės dienos. Taip rūpestis vaikinu įgauna patikrinamas sąlygas: mokymas, poilsis, orumas ir atlygis. Jokūbo skaitinio akivaizdoje vien gero nusiteikimo dar neužtenka — svarbu, ką pažeidžiamas darbininkas iš tikrųjų gauna.

Ryšys su skaitiniais. Jok 5, 4; Mk 9, 42. Teisingas užmokestis ir silpnesniojo apsauga turi atsispindėti konkrečiuose įsipareigojimuose.

Šaltinis: Šv. Jono Bosko pasirašyta mokinystės sutartis, Turinas, 1852-02-08, 1–3, 6 punktai · Rassegna CNOS priedas, p. 245–246; Salesian OnLine.

Šv. Jonas XXIII · Darbininko šeima nėra šalutinis klausimas

Jis turi būti nustatomas laikantis teisingumo ir sąžiningumo.

Jonas XXIII, Mater et magistra, 71. Savo vertimas.

Enciklikoje „Mater et magistra“ Jonas XXIII atlygį už darbą iškelia iš vien stipresniojo valios srities. Jo negalima palikti vien rinkos dėsniams. Teisingas atlygis turi leisti žmogui oriai gyventi ir deramai atlikti šeimos pareigas. Darbininkas prie darbo vietos ateina su tikru gyvenimu, kurio poreikiai pasibaigus darbo valandoms nedingsta.

Popiežius kartu mini darbo indėlį, įmonės padėtį, užimtumą ir bendrąjį gėrį. Tai reikalauja atsakingai vertinti aplinkybes, išlaikant teisingumo principą. Jokūbo pasmerktas užlaikytas atlygis čia primena klausimą, kurio negalima nutildyti religingais žodžiais: ar už mano gerovės nestovi šeima, kuriai nesumokėta tai, ko jai teisėtai reikia?

Ryšys su skaitiniais. Jok 5, 1–6. Darbo atlygis susijęs su žmogaus orumu ir jo šeimos gyvenimu.

Šaltinis: Šv. Jonas XXIII, Mater et magistra, 71–72, 1961-05-15 · Šventasis Sostas.

Šv. Jonas Henrikas Newmanas · Kiti kartais mato tai, ko nematau savyje

Savęs pažinimas yra raktas į Rašto paliepimus ir mokymą.

Newmanas, Parochial and Plain Sermons, I, 4, p. 43. Savo vertimas.

Pamoksle „Slaptos kaltės“, parašytame dar anglikoniškuoju laikotarpiu, Newmanas pradeda nuo šio sekmadienio psalmės maldos. Žmogus gali gerai pažinoti religinius žodžius ir menkai pažinoti savo širdį. Atleidimas bei atgimimas tada lieka pažįstamos sąvokos, kurių asmeninė reikšmė dar neišgirsta.

Jis pateikia atpažįstamą situaciją: supykęs žmogus įtikinėja, kad visiškai save valdo, o pastaba apie pyktį jį supykdo dar labiau. Kito klaidą pamatome aiškiai; gal ir jis regi mano nepastebimą silpnybę. Psalmės prašymas apvalyti todėl veda į tikrą savęs tyrimą, kuriame reikia išdrįsti išgirsti daugiau negu savo paties gerą nuomonę apie save.

Ryšys su skaitiniais. Ps 18B (19B), 13–14. Maldai dėl paslėptų kalčių reikia vietos konkrečioje sąžinės peržvalgoje.

Šaltinis: Šv. Jonas Henrikas Newmanas, Parochial and Plain Sermons, I, 4 „Secret Faults“, p. 41–45 · anglikoniškojo laikotarpio pamokslas; Newman Reader.

Šv. Pranciškus Salezas · Kuo dalijasi draugai?

draugystė reiškia abipusę meilę

Pranciškus Salezas, Įvadas į pamaldųjį gyvenimą, III, 17. Savo vertimas.

santuoka, teisingai suprasta, yra labai tikra ir šventa draugystė

Pranciškus Salezas, Įvadas į pamaldųjį gyvenimą, III, 17. Savo vertimas.

Salezas draugystę apibūdina tiksliau negu vien malonų buvimą kartu. Reikia abipusės, abiem žinomos meilės ir tikro dalijimosi. Tai, kuo žmonės dalijasi, formuoja patį ryšį. Vien graži išorė, balsas ar gebėjimas patikti dar neparodo, kad draugystė žmogų augina.

Šventasis neužsisklendžia nuo artumo. Santuoką, kurioje dalijamasi gyvenimu, darbu, turtu ir ištikimybe, jis vadina tikra šventa draugyste. Evangelijos žodžiai apie ryžtingą atsisakymą to, kas veda į kaltę, taip padeda užduoti konstruktyvų klausimą: kokį bendrą gėrį mūsų ryšys augina? Artumas vertinamas ir pagal tai, kuo per jį tampame.

Ryšys su skaitiniais. Mk 9, 43–48. Įvertinti ryšio vaisius — vienas būdų atpažinti, kur artumas padeda gyventi ir kur traukia į nuodėmę.

Šaltinis: Šv. Pranciškus Salezas, Įvadas į pamaldųjį gyvenimą, III, 17 · H. L. Sidney Lear vertimas; CCEL.

Šv. Jonas Paulius II · Dovana džiaugiasi ir visa Bažnyčia

Charizmos priimamos su dėkingumu.

Jonas Paulius II, Christifideles laici, 24. Savo vertimas.

charizmų ištyrimas visada būtinas

Jonas Paulius II, Christifideles laici, 24. Savo vertimas.

Paraginimo „Christifideles laici“ 24 skyriuje Jonas Paulius II kalba ir apie nepaprastas, ir apie paprastas Dvasios dovanas. Jos skirtos Bažnyčiai ugdyti, žmonėms padėti ir atsiliepti į pasaulio poreikius. Dėkingas turi būti ne tik gavėjas: jo dovana turi džiaugtis ir visa bendruomenė, kuriai ji gali pasitarnauti.

Kartu popiežius primena ištyrimą ir ryšį su ganytojais. Ne kiekvienas stiprus polėkis savaime yra Šventosios Dvasios vedimas. Mozės džiaugsmas dėl pranašaujančiųjų todėl nesupriešinamas su atsakomybe: dovaną reikia atpažinti, priimti ir nukreipti bendram gėriui. Pavydus draudimas bei nepatikrintas susižavėjimas vienodai trukdo pamatyti, ką Dievas iš tikrųjų dovanoja.

Ryšys su skaitiniais. Sk 11, 25–29; Mk 9, 38–40. Dovana skirta bendram gėriui, todėl jos priėmimas prašo dėkingumo ir įžvalgumo.

Šaltinis: Šv. Jonas Paulius II, Christifideles laici, 24, 1988-12-30 · Šventasis Sostas.

Panašus saldumas, skirtingi vaisiai

Salezas primena jo aprašytą nuodingą Heraklėjos medų, iš pažiūros panašų į tinkamą maistui. Jo saldumas neleidžia spręsti apie pasekmes. Šitaip autorius skiria ir draugystes: glostantys žodžiai gali apsvaiginti sprendimą, pateisinti blogį ir palikti kartų pėdsaką. Tikras ryšys leidžia matyti aiškiau. Palyginimas ragina vertinti ne vien pradžios malonumą, bet ir tai, ką artumas ilgainiui daro sąžinei.

Ryšys su skaitiniais. Mk 9, 43–48. Tai, kas traukia į nuodėmę, gali iš pradžių atrodyti labai miela.

Šaltinis: Pranciškus Salezas, Įvadas į pamaldųjį gyvenimą, III, 20 · H. L. Sidney Lear vertimas; CCEL.

Tikinčiojo pažymėjimas

Pranciškus vartoja įsivaizduojamo „tikinčiojo pažymėjimo“ vaizdą. Žmogus rodo savo priklausymą Bažnyčiai, draugijai ar judėjimui ir tuo mėgina pagrįsti teisę vertinti kitus kaip svetimus. Tačiau priklausymo ženklas nesuteikia išskirtinės teisės valdyti Jėzaus gerumą. Šis palyginimas kviečia atpažinti, kada džiaugsmas tikėjimu virsta savęs išaukštinimu, o bendruomenė — uždaru ratu, kuriam kito žmogaus daromas gėris atrodo grėsmė.

Ryšys su skaitiniais. Sk 11, 29; Mk 9, 38–40. Dievo dovaną reikia atpažinti plačiau negu tik savo grupės ribose.

Šaltinis: Pranciškus, Viešpaties angelas, 2021-09-26 · Vatikanas.

Kambarys, kuriame dar nepastebime smulkmenų

Kasijonas sąžinės pažinimą lygina su skirtingai matomu kambariu. Menkiau įžiūrint išryškėja tik skrynios, lovos ir stalai, o gerai matanti akis pastebi daugybę smulkių daiktų. Sukrauti draugėn jie sudarytų nemažą krūvą. Taip ir savo elgesyje galime matyti tik didžiausius nusikaltimus, nepastebėdami daugelio mažesnių netvarkų. Aiškesnis savęs pažinimas leidžia atpažinti tai, ką anksčiau laikėme tiesiog neegzistuojant.

Ryšys su skaitiniais. Ps 18B (19B), 13–14. Prašymas apvalyti nuo slaptų kalčių apima ir prašymą jas atpažinti.

Šaltinis: Jonas Kasijonas, Pokalbiai, XXIII, 6 · C. S. Gibson, NPNF II/11, 1894; New Advent.

Patogus krėslas ir šildanti ugnis

Newmanas taktiško žmogaus buvimą palygina su patogiu krėslu ir gera ugnimi: jie padeda nuvargusiam atsikvėpti, sušildo sušalusį. Panašiai mandagumas gali palengvinti kitam buvimą tarp žmonių — ypač droviam, sutrikusiam ar sunkiai pritampančiam. Autorius šį vaizdą taiko išsilavinusio žmogaus socialiniam taktui ir aiškiai parodo jo ribas: gražios manieros dar nėra visas krikščioniškas gyvenimas. Vis dėlto jos primena, kad mūsų artumas gali kitą ir slėgti, ir palengvinti jo naštą.

Ryšys su skaitiniais. Mk 9, 41. Taurė vandens ragina pastebėti kuklų, tačiau tikrą kitam suteiktą palengvėjimą.

Šaltinis: Jonas Henrikas Newmanas, The Idea of a University, VIII, 10, p. 208–211 · Newman Reader.

Penkios durys į vidinį pasaulį

Bonaventūra penkis kūno pojūčius vadina tarsi penkeriomis durimis. Per jas žmogų pasiekia pasaulio pažinimas: spalvos, garsai, kvapai ir kiti įspūdžiai. Vidun įeina ne patys daiktai, o jų atvaizdai. Autorius čia aiškina pažinimą ir jo kelią į Dievą. Skaitinių šviesoje šis vaizdas taip pat padeda klausti, kuo maitiname savo žvilgsnį bei klausą ir ką iš to leidžiame augti širdyje.

Ryšys su skaitiniais. Ps 18B (19B), 9; Mk 9, 47. Akis gali būti atverta šviesai, o žvilgsniui taip pat reikia atsakomybės.

Šaltinis: Bonaventūra, Sielos kelionė į Dievą, II, 2–4 · Oleg Bychkov vertimas, p. 12–14; St. Bonaventure University.

Saulės šviesai nereikia turto pažymėjimo

Auksaburnis sugretina pinigus su būtiniausiomis gyvybės gėrybėmis: oru, vandeniu, ugnimi ir saule. Turtingasis negali pasigirti vien dėl turto turįs daugiau teisės į saulės spindulį ar kvėpavimą. Tai, kas žmogui būtina gyventi, Dievas duoda bendrai. Šis sugretinimas sumažina pinigų pretenziją būti galutiniu žmogaus vertės matu ir kviečia turimą turtą nukreipti pagalbai, užuot juo atsitvėrus nuo stokojančiojo.

Ryšys su skaitiniais. Jok 5, 1–6; Sk 11, 29. Dievo dosnumo negalima sutraukti į vienos turtingos ar privilegijuotos grupės ribas.

Šaltinis: Jonas Auksaburnis, Homilijos apie statulas, II, 19 · W. R. W. Stephens, NPNF I/9, 1889; New Advent.

Palaistyti vargstančiojo širdį

Antanas Paduvietis išmaldą palygina su vandeniu, kuriuo žmogus laisto sodą laukdamas vaisių. Taip jis ragina palaistyti vargstančiojo širdį: pagalba tampa gyvybę palaikančia dovana. Turtas šiame vaizde įgauna paskirtį tada, kai pasiekia stokojantįjį. Vaisius auga ne vien sandėlyje sukauptame kiekyje, bet ir žmogaus gyvenime, kuriam buvo suteikta galimybė atsitiesti.

Ryšys su skaitiniais. Jok 5, 1–6; Mk 9, 41. Materialus kito poreikis kviečia veiksmui, o ne vien kalboms apie gerumą.

Šaltinis: Antanas Paduvietis, In capite ieiunii, II, 6, p. 3–4 · lotyniškas tekstas; Centro Studi Antoniani.

Michalkas · Gelbėtojas, kurio niekas nepažino

Pruso apsakyme kaimo našlaitis Michalkas atvyksta uždarbiauti prie Varšuvos statybų. Aplinkiniams jis juokingas ir neišmanėlis. Raštininkas vis atskaičiuoja dalį algos, žadėdamas vėliau atiduoti. Galiausiai vietoj penkių ar šešių rublių išmoka tris. Darbininkui nedrąsiai paprieštaravus, pagrasina policija ir ima klausinėti paso. Michalkas pasitraukia. Vyras stato kitiems namus, o pats neturi kur nakvoti.

Netrukus griūva kitas statomas namas. Po sija lieka žmogus sutraiškytomis kojomis; virš jo svyra mūras. Susirinkusieji atsitraukia, o persigandęs Michalkas pakelia kartį, įlenda tarp griuvėsių, atverčia siją ir išneša sužeistąjį. Kai aplinkiniai sujuda padėti, gelbėtojas nusiplauna kruvinas rankas baloje. Smalsuolis jį nuvaro nuo vartų kaip trukdantį dykinėtoją. Pagaliau imama ieškoti, kas išgelbėjo žmogų, bet baltu drabužiu vilkinčio baso darbininko jau niekas neranda.

Ryšys su skaitiniais. Jok 5, 4; Mk 9, 38–41. Skriaudžiamo ir menkinamo žmogaus gerumas lieka tikras, net jeigu kiti jo nepripažįsta.

Šaltinis: Bolesław Prus, Michałko, pastr. 1, 206–223, 287–370 · Nowele Warszawskie, 1946; Wolne Lektury.

Dūmai · Už fabriko kamino — žmogaus gyvenimas

Konopnickos novelėje sena našlė iš palėpės stebi fabriko kaminą. Kitiems tai tik dūmai, o jai — žinia apie katilinėje dirbantį sūnų. Kai pakyla šviesesnis, lygus stulpas, ji nusiramina. Sūnus savo ruožtu pastebi ploną dūmelį virš jų būsto: motina ruošia valgį. Parbėgęs pietų jis valgo godžiai, o ji pasiūlo ir savo lėkštę, apsimesdama, kad nelabai norisi. Pati vėliau pasistiprina likučiais.

Vieną rytą jie išsiskiria juokdamiesi, sūnui su namų strazdu varžantis švilpimu. Vėliau pasigirsta sprogimas: sudreba sienos, išbyra langas, išlekia kamino nuolaužos. Gatvėje sušunkama, kad katilinės darbininkas žuvo. Dar ilgus metus motina sėdi prie to paties lango. Dūmuose jai vis pasirodo sūnaus pavidalas, bet ištiesus rankas vėjas jį išsklaido. Už pramonės gausmo novelė leidžia pamatyti vienintelį, nepakeičiamą žmogų.

Ryšys su skaitiniais. Jok 5, 4; Mk 9, 41. Darbininkas nėra vien darbo jėga; kuklus dalijimasis maistu atskleidžia jo gyvenimą palaikančią meilę.

Šaltinis: Maria Konopnicka, Dym, pastr. 1–33, 94–102 · Gebethner i Wolff, 1914; Wolne Lektury.

Stipruolė · Susijaudinimas, kuris nepakeitė gyvenimo

Żeromskio apsakyme gydytojas Obareckis jau susitaikęs su patogiu, dvasiškai aptingusiu gyvenimu. Per pūgą iškviestas pas kaimo mokytoją, jis atpažįsta jaunystėje mylėtą Stanislavą Bozovską. Ankštame kambarėlyje pilna knygų; ji sunkiai karščiuoja. Gydytojas siunčia pagalbininką vaistų, bet šis laiku negrįžta. Pagaliau pats parvežęs atsargų, Obareckis randa mokytoją mirusią.

Tarp jos popierių lieka nebaigtas laiškas apie parengtą fizikos vadovėlį žmonėms ir prašymas sutvarkyti rankraštį. Sugrįžęs pasiuntinys paaiškina pasiklydęs, nusilpus arkliui parėjęs pėsčias; jis atneša mokytojos skolintas knygas. Gydytoją apima pagarba ir graužatis. Kurį laiką jis skaito Dantę, nebežaidžia kortomis. Tačiau apsakymo pabaigoje vėl gyvena patogiai ir yra sukaupęs pinigų. Stiprus sukrėtimas taip ir netampa ištikimu tarnavimu.

Ryšys su skaitiniais. Ps 18B (19B), 12–14; Jok 5, 5. Sąžinės prabudimą turi lydėti veiksmas, kad patogumas vėl neužmigdytų žmogaus.

Šaltinis: Stefan Żeromski, Siłaczka, pastr. 20–25, 72–108, 128–158 · Opowiadania, Czytelnik, 1973; Wolne Lektury.

Portretas · Turtas, kuriuo naikinamos kitų dovanos

Gogolio „Portreto“ pirmoje dalyje jaunas dailininkas Čartkovas už paskutinius pinigus nusiperka keistą seno žmogaus atvaizdą. Rėme netikėtai randamas tūkstantis dukatų. Dabar būtų galima ramiai mokytis ir kurti, bet jis pasirenka prabangų butą, naujus drabužius, greitą šlovę. Klientams patinka pataikaujantys portretai. Užsakymų daugėja, o kūryba virsta pasikartojančiu darbu; laikraščio pagyrimus dailininkas nusiperka pats.

Pamatęs seno bičiulio tikrai puikų paveikslą, Čartkovas pravirksta. Mėgina vėl kurti nuoširdžiai, tačiau ranka vis grįžta prie išmoktų pozų. Graužatį užvaldo pavydas: jis ima brangiai pirkti geriausius kitų kūrinius, užsidaro su jais kambaryje ir suplėšo. Turtas leidžia jam sunaikinti tai, ko nebegali sukurti. Po jo mirties vietoj didžiųjų santaupų randamos vertingų paveikslų skiautės.

Ryšys su skaitiniais. Sk 11, 29; Jok 5, 1–3. Kito žmogaus dovana gali tapti džiaugsmu arba pavydo taikiniu; turtas to pasirinkimo neištaiso.

Šaltinis: Nikolajus Gogolis, Portretas (The Mysterious Portrait), I dalis · Taras Bulba and Other Tales; Project Gutenberg Nr. 1197.

Šauktukas · Ką paslėpė keturiasdešimt įpročio metų

Čechovo apsakyme valdininkas Jefimas Perekladinas iš svečių grįžta įsižeidęs: jaunuolis suabejojo, ar šis supranta skyrybą, ar tik mechaniškai dėlioja ženklus. Keturiasdešimt metų tarnavęs žmogus guldamas pats save egzaminuoja. Kableliai ir taškai mintyse randa vietas. Tačiau šauktukas sustabdo: kada jis reikalingas? Perekladinas niekaip neprisimena tokio ženklo savo oficialiuose raštuose.

Žmona paaiškina, kad juo reiškiamas džiaugsmas, pasipiktinimas, pyktis ir kiti jausmai. Valdininkas perkrato tūkstančius dokumentų — nė vienos tokios eilutės. Vaizduotėje jį visur persekioja šauktukas, primenantis bejausmę rašymo mašiną. Ryte viršininko priimamajame Perekladinas pasirašo ir prispaudžia tris šauktukus. Tąsyk jis iš tiesų ir džiaugiasi, ir pyksta. Ironiška pabaiga palieka klausimą, kiek gyvo žmogaus buvo likę už nepriekaištingai kartojamo veiksmo.

Ryšys su skaitiniais. Ps 18B (19B), 13. Įprotis gali paslėpti tai, ko nepastebime savyje; sąžinei reikia daugiau negu išorinio taisyklingumo.

Šaltinis: Antonas Čechovas, Šauktukas (Восклицательный знак), 1885 · raštų IV t., 1976, p. 266–270; rusiškas tekstas Vikitekoje.

Slaptas sodas · Kai sava idėja tampa svarbesnė už žmogų

Chestertono apsakyme Paryžiaus policijos vadovas Valentenas surengia vakarienę. Tarp svečių — amerikietis milijonierius Breinas ir tėvas Braunas. Namų sodą juosia aukšta, nepereinama siena. Čia randamas nužudytas nepažįstamasis, o Breinas dingsta. Įtarimai keliauja nuo vieno svečio prie kito. Tačiau tėvas Braunas nepriima patogaus paaiškinimo: kodėl tyrėjai mano, kad rasta galva tikrai priklauso tam kūnui?

Paaiškėja, jog kūnas — paties Breino. Valentenas pasinaudojo po egzekucijos gauta kito žmogaus galva aukos tapatybei paslėpti. Motyvas slypėjo ne vagystėje: jis bijojo, kad Breinas priims katalikų tikėjimą ir turtu parems Prancūzijos Bažnyčią. Savo kovą su religija policijos vadovas iškėlė aukščiau žmogaus gyvybės. Braunas nori eiti pas jį ir raginti išpažinti kaltę, tačiau svečiai randa šeimininką jau mirusį.

Ryšys su skaitiniais. Mk 9, 38–42. Savų įsitikinimų gynimas nepateisina kitam daromo blogio; tariamas kilnus tikslas neatleidžia nuo atsakomybės.

Šaltinis: G. K. Chestertonas, Slaptas sodas (The Secret Garden) · The Innocence of Father Brown, 1911; Project Gutenberg Nr. 204.

Kuriam karaliui? · Ne kiekvieną vidinį postūmį lengva atpažinti

Bensono apsakyme jaunas kunigas vis labiau remiasi vidiniais postūmiais, mažiau pasitikėdamas apsvarstytais argumentais. Paprašytas užtarti nusikaltusį žmogų, jis vyksta pas kerštingą lordą B. Šis laukia bičiulių apsuptyje ir atvykėlį išjuokia. Kunigas nuslopina pyktį, stovi tylėdamas. Tada pajunta stiprų poveikį ir ištaria trumpą sakinį, kurio pats tuojau nebeprisimena. Lordas ir vienas svečias staiga išsigąsta.

Vakare ateina atsiprašymo laiškas: lordas žada atsisakyti persekiojimo ir prašo daugiau neminėti to, kas pasakyta; laiške juntamas net mėginimas papirkti. Išoriškai užtarimas pavyko. Vis dėlto kunigas nedrįsta padaryti išvados, kad kiekvienas jo vidinis postūmis kyla iš Dievo. Jis grįžta prie įprastos maldos ir apmąstymo. Pasakojimas sąmoningai palieka įvykio kilmę neatskleistą: paveikus rezultatas dar neišsprendžia dvasinio atpažinimo klausimo.

Ryšys su skaitiniais. Sk 11, 25–29; Ps 18B (19B), 13–14. Atvirumas Dievo dovanai dera su nuolankiu atpažinimu ir savo vertinimų tikrinimu.

Šaltinis: Robert Hugh Benson, Under Which King? · The Light Invisible, p. 127 (skyriaus pradžia); Project Gutenberg Nr. 58433.

Cezarėja · Pasisveikinimas, už kurį sumokėta gyvybe

Euzebijus Cezarėjietis, rašydamas apie IV amžiaus pradžios persekiojimus, išskiria buvusį kareivį Seleuką. Kadaise gerbtas dėl tvirtumo ir išvaizdos, išėjęs iš kariuomenės jis ėmė globoti našlaičius, bejėges našles, skurstančius ir sergančius. Istorikas šią tarnystę prisimena prieš pasakodamas jo gyvenimo pabaigą. Vyro artumas krikščionims reiškėsi konkrečia globa.

Cezarėjoje Seleukas ateina pas Pamfilą pranešti apie Porfirijaus kankinystę. Pasisveikina pabučiuodamas vieną iš kankinių. Kareiviai jį sulaiko ir nuveda pas valdytoją Firmilianą; šis liepia jį nužudyti. Euzebijaus pasakojime lemtingas tampa toks mažas pagarbos ženklas. Žmogus pasirodo pasirengęs likti šalia persekiojamųjų ir tada, kai pats dėl to praranda saugumą.

Ryšys su skaitiniais. Mk 9, 41. Mažas Kristaus mokiniui parodytos pagarbos ženklas gali pareikalauti didelės ištikimybės.

Šaltinis: Euzebijus Cezarėjietis, Palestinos kankiniai, XI, Seleuko epizodas · eCatholic2000.

Londonas, 1888 m. · Alga, tirpstanti nuo baudų

Bryant & May degtukų fabrike moterys ir paauglės dirba ilgai, o iš menkos algos dar atskaičiuojamos baudos: už purvinas kojas, netvarkingą darbo vietą ar kalbėjimą. Baltasis fosforas kelia kitą grėsmę — sunkią žandikaulio ligą. Annie Besant apklausia darbininkes ir paviešina jų sąlygas. Vadovybė mėgina priversti jas paneigti publikaciją, bet moterys atsisako; dalis darbuotojų atleidžiama arba beveik negauna darbo.

Tuomet darbą palieka apie 1400 moterų, ir fabrikas sustoja. Tarp streiko lyderių — Sarah Chapman, dirbusi čia kartu su motina ir seserimi. Darbininkės pasiekia, kad būtų grąžintos atleistosios ir panaikintos algos išskaitos. Tačiau pergalė dar nepašalina visos grėsmės: baltasis fosforas lieka naudojamas. Archyvai saugo ir vėlesnius susirašinėjimus apie pavojingas sąlygas. Išgirsti darbininkių šauksmą reiškė keisti konkrečią tvarką, kuri kasdien atimdavo jų uždarbį.

Ryšys su skaitiniais. Jok 5, 4. Nusuktas atlygis gali slėptis ir po įprastos, visiems žinomos baudų sistemos vardu.

Šaltinis: The National Archives, The 1888 matchgirls’ strike · Factory conditions, The strike, Legacy of the strike; archyvai HO 46/93 ir HO 45/9849/B12393D.

Kražiai, 1893 m. · Mažo miestelio balsas pasiekia pasaulį

Kražių parapijiečiai prašo neuždaryti buvusio benediktinių vienuolyno bažnyčios. Siunčia prašymus, o 1893 m. rudenį pradeda budėti dieną ir naktį. Atvykus gubernatoriui Nikolajui Klingenbergui, žmonės tebelaukia atsakymo ir prašo sprendimą atidėti. Po pasipriešinimo policijai atsiunčiami kazokai. Tikintieji sumušami, siaubiamas miestelis ir gretimi kaimai; bažnyčios gynyba virsta smurto ir teismų istorija.

Tačiau miestelio balsas neužgęsta. Apie įvykius rašo užsienio ir liberalioji Rusijos spauda, siunčiami protestai. 1894 m. teisiamus kražiečius gina žinomi advokatai, tarp jų S. Andrejevskis ir Aleksandras Urusovas. Nors teismas dalį žmonių nuteisia, visuomenės pasipiktinimas prisideda prie bausmių sušvelninimo. Bažnyčia lieka uždaryta, bet nenugriauta; 1910 m. vėl pradeda veikti. Ši Lietuvos istorija primena ir gynėjų ištvermę, ir už miestelio ribų atsiradusią pagalbą.

Ryšys su skaitiniais. Sk 11, 29; Mk 9, 42. Tikėjimo bendruomenę palaikanti pagalba gali pasiekti ir iš platesnio žmonių rato; silpnesniųjų balsą reikia išgirsti.

Šaltinis: Visuotinė lietuvių enciklopedija, Kražių skerdynės · įvykiai ir 1894 m. teismo procesas; Kražių M. K. Sarbievijaus kultūros centro muziejus, Litografija „Kražių skerdynės“.

Tulūza, 1942 m. · Laiškas, primenantis, kas yra mūsų broliai

Jie yra mūsų broliai, kaip ir daugelis kitų.

J.-G. Saliège, laiškas, 1942-08-23 (vertimas iš prancūzų kalbos).

Tulūzos arkivyskupas Jules-Géraud Saliège parengia laišką, skirtą skaityti vyskupijos bažnyčiose 1942 m. rugpjūčio 23 d. Jame įvardijamos Noé ir Récébédou stovyklos, šeimų išskyrimas, nežinoma kryptimi išvežami žmonės. Arkivyskupas kalba apie motinas, tėvus ir vaikus, su kuriais elgiamasi tarsi su banda. Jis neleidžia administraciniams žodžiams paslėpti žmogaus.

Laiško argumentas labai paprastas: žmogaus teises ir pareigas duoda pati jo prigimtis, ir joks mirtingasis negali jų panaikinti. Todėl su žydais negalima elgtis bet kaip. Krikščionis negali pamiršti, kad jie priklauso žmonių šeimai. Pabaigoje nurodoma laišką perskaityti be komentarų. Trumpas tekstas reikalauja atpažinti brolį tarp tų, kuriuos valdžia jau atskyrė ir pažymėjo kaip svetimus.

Ryšys su skaitiniais. Sk 11, 29; Mk 9, 38–41. Savos bendruomenės ribos nepanaikina pareigos atpažinti ir ginti kitą žmogų.

Šaltinis: Jules-Géraud Saliège, laiškas apie žmogaus asmenį, 1942-08-23, PDF p. 1 · Nanto vyskupijos skelbiamas tekstas; Tulūzos miesto archyvas, Lettre pastorale de Monseigneur Saliège · laiško istorinis kontekstas.

Rana Plaza · Atsakomybė trunka ilgiau už antraštes

2013 m. balandžio 24 d. prie Dakos sugriūva Rana Plaza pastatas: žūsta daugiau kaip 1100 žmonių, daugiausia drabužių siuvėjų. Likusieji ir žuvusiųjų artimieji turi gyventi toliau, nors prarastas darbas, sveikata ar šeimos maitintojas. Tarptautinė darbo organizacija padeda kurti bendrą kompensavimo tvarką, o 2014 m. sausį įsteigiamas paramos fondas. Vien užuojautos pareiškimai negali atkurti šeimų pajamų.

Dar 2015 m. balandį, praėjus dvejiems metams, daugiau kaip 2800 pareiškėjų tėra išmokėta 70 procentų numatytų kompensacijų. Birželio 8 d. pranešama, kad surinktas reikalingas 30 milijonų dolerių finansavimas galutiniams mokėjimams. Vėlesnėje TDO apžvalgoje nurodoma, kad iki spalio mokėjimai baigti, pagal bendrą kompensavimo tvarką išmokėjus daugiau kaip 34 milijonus. Už šių skaičių — ilgas kelias, kol nuskriaustųjų poreikiai virsta konkrečiai išmokama pagalba.

Ryšys su skaitiniais. Jok 5, 1–6. Nukentėjusių darbininkų šauksmas reikalauja atsakomybės, kuri išlieka ir nustojus skambėti nelaimės antraštėms.

Šaltinis: International Labour Organization, The Rana Plaza disaster ten years on: What has changed?, 2023-04; International Labour Organization, Rana Plaza victims’ compensation scheme secures funds needed to make final payments, 2015-06-08.

Velingtonas · Didelis rūpestis prasideda nuo kelių žmonių

1899 m. Suzanne Aubert į Velingtoną atvyksta su dviem Gailestingumo Dievo Motinos seserimis. Prieš tai Hiruhāramoje ji rūpinosi kūdikiais ir vaikais, tačiau vieta buvo pernelyg nutolusi nuo medicinos paslaugų. Persikėlimą skatino vargstančių ir netekėjusių motinų ir jų mažylių poreikiai. Mieste seserys imasi pagalbos: įkuria sriubos virtuvę, dirbančių tėvų vaikų priežiūrą, vėliau — Gailestingumo namus.

Šios bendruomenės sriubos virtuvė tebeveikia. Jos dabartiniame apraše ryto valgis — sriuba, skrudinta duona, vaisiai, arbata ir kava. Savanoriai padeda patiekti maistą; dalis produktų išgelbėjama nuo išmetimo, kitus dovanoja vietos žmonės. Čia taip pat padedama susisiekti su būsto ir sveikatos tarnybomis. Kuklus maitinimas tampa vieta, kur žmogui atsiveria ir bendruomenė, ir kelias į kitą reikalingą pagalbą.

Ryšys su skaitiniais. Mk 9, 41; Sk 11, 29. Kasdienė pagalba auga iš mažų dovanų ir skirtingų žmonių bendradarbiavimo.

Šaltinis: Daughters of Our Lady of Compassion, Our Founder · 1899 m. atvykimas ir darbas Velingtone; Compassion Soup Kitchen, Wellington · dabartinė misija, maitinimas ir pagalba bendruomenėje.

Vatikanas, 2025 m. · Nukentėjusieji dalyvauja rengiant pokyčius

2025 m. spalio 16 d. Popiežiškoji nepilnamečių apsaugos komisija pristato antrąją metinę ataskaitą. Ją rengiant savo patirtimi dalijasi apie keturiasdešimt nuo smurto nukentėjusių žmonių iš įvairių komisijos darbo regionų. Jie aptaria žalos atlyginimą, peržiūri pasirinktas juodraščio dalis, dalyvauja individualiuose išklausymo susitikimuose. Jų balsas įtraukiamas į analizę ir rekomendacijas.

Ataskaitos santraukoje išvardijami labai konkretūs darbai: saugios išklausymo vietos, profesionali psichologinė pagalba, viešas atsakomybės pripažinimas ir atsiprašymas, laiku teikiamos žinios apie bylų eigą. Nukentėjusiuosius siūloma įtraukti ir į apsaugos taisyklių rengimą. Tai reikalavimai tolesniam darbui, kuriam reikia žmonių, pasirengimo ir atsakomybės. Aprašoma ir tai, kad pranešti apie smurtą kai kur tebetrukdo kultūrinės kliūtys bei pagalbos paslaugų stoka.

Ryšys su skaitiniais. Mk 9, 42; Ps 18B (19B), 13–14. Mažutėlių apsauga reikalauja išgirsti nukentėjusįjį ir leisti tiesai keisti bendruomenės veiksmus.

Šaltinis: Popiežiškoji nepilnamečių apsaugos komisija, Commission Launches Second Annual Report, 2025-10-16; Popiežiškoji nepilnamečių apsaugos komisija, II Annual Report, Executive Summary, p. 7–9 (PDF p. 1–3), 2025.

1. Pranciškus · Dovana neužgožia dovanos

Tikram Dvasios atneštam naujumui nereikia užgožti kitų dovanų ir dvasingumų, kad galėtų pasireikšti.

Pranciškus · Evangelii gaudium, 130 (2013-11-24) · vertimas į lietuvių kalbą

Sk 11, 29; Mk 9, 38–40. Kito žmogaus dovana neturi būti laikoma kliūtimi manajai; charizma skirta bendrystei.

Šaltinis: Pranciškus, Evangelii gaudium, 130, 2013-11-24.

2. Šv. Ignacas Lojola · Pirmiausia mėginti suprasti

[…] Kiekvienas geras krikščionis turi būti labiau pasirengęs palankiai išaiškinti artimo teiginį negu jį pasmerkti.

Šv. Ignacas Lojola · Dvasinės pratybos, Pradinė nuostata (§22) · vertimas į lietuvių kalbą

Mk 9, 38–40. Toliau Ignacas ragina klausti, ką kitas nori pasakyti, o klaidą taisyti su meile. Palankumas nepanaikina tiesos ieškojimo.

Šaltinis: Ignacas Lojola, Dvasinės pratybos, Pradinė nuostata (§22) · Elder Mullan, SJ, 1909; CCEL.

3. Šv. Augustinas · Dovana ir bendruomenės reikmės

Neleiskite, kad savas poilsis taptų svarbesnis už Bažnyčios reikmes […].

Šv. Augustinas · Laiškas 48, 2 (398 m.) · vertimas į lietuvių kalbą

Sk 11, 25–29. Augustinas pripažįsta maldos poilsio vertę, tačiau ragina neatmesti reikalingos tarnystės. Bendras darbas prašo tikrų žmonių dalyvavimo.

Šaltinis: Augustinas, Laiškas 48, 2, 398 m. · J. G. Cunningham, NPNF I/1, 1887; New Advent.

4. Šv. Paulius VI · Teisingumas prasideda ir nuo manęs

Tegul kiekvienas ištiria save, kad pamatytų, ką iki šiol padarė ir ką turėtų daryti.

Šv. Paulius VI · Octogesima adveniens, 48 (1971-05-14) · vertimas į lietuvių kalbą

Ps 18B (19B), 13–14; Jok 5, 1–6. Raginimas keisti neteisingą tvarką apima ir klausimą apie mano paties atsakomybę.

Šaltinis: Paulius VI, Octogesima adveniens, 48, 1971-05-14.

5. Benediktas XVI · Kompetencija ir sąžiningumas

Būtina ir profesinė kompetencija, ir moralinis nuoseklumas.

Benediktas XVI · Caritas in veritate, 71 (2009-06-29) · vertimas į lietuvių kalbą

Ps 18B (19B), 8; Jok 5, 4. Gebėjimas gerai tvarkyti finansus ar organizuoti darbą turi derėti su sąžine ir teisingumu žmogui.

Šaltinis: Benediktas XVI, Caritas in veritate, 71, 2009-06-29.

6. Leonas XIII · Užmokestis, kurio negalima nusukti

Nusukti žmogui jam priklausantį užmokestį yra didelis nusikaltimas, kuris šaukiasi Dangaus rūstybės ir atpildo.

Leonas XIII · Rerum novarum, 20 (1891-05-15) · vertimas į lietuvių kalbą

Jok 5, 4. Popiežius šiame punkte tiesiogiai remiasi Jokūbo laišku. Rūpinimasis teisingu atlygiu priklauso tikėjimo atsakomybei.

Šaltinis: Leonas XIII, Rerum novarum, 20, 1891-05-15.

7. Šv. Jonas Paulius II · Žmogus pirmesnis už daiktus

Turime pabrėžti ir išryškinti žmogaus pirmumą gamybos procese, žmogaus pirmumą daiktų atžvilgiu.

Šv. Jonas Paulius II · Laborem exercens, 12 (1981-09-14) · vertimas į lietuvių kalbą

Jok 5, 1–6. Įrankiai, įrenginiai ir kapitalas turi tarnauti dirbančiam žmogui. Jo orumo negalima aukoti sukauptam turtui.

Šaltinis: Jonas Paulius II, Laborem exercens, 12, 1981-09-14.

8. Šv. Jonas Paulius II · Ką iš tiesų parodo pelnas

Tačiau pelningumas nėra vienintelis įmonės būklės rodiklis.

Šv. Jonas Paulius II · Centesimus annus, 35 (1991-05-01) · vertimas į lietuvių kalbą

Jok 5, 1–6. Pelnas pripažįstamas teisėtu rodikliu, tačiau tvarkinga apskaita nepateisina žmonių žeminimo ar jų orumo pažeidimo.

Šaltinis: Jonas Paulius II, Centesimus annus, 35, 1991-05-01.

9. Dorothy Day · Nepamesti vargstančiojo iš akių

Turime kalbėti apie skurdą, nes žmonės iš tiesų jo nebepastebi, vargiai gali patikėti, kad jis egzistuoja.

Dorothy Day · Poverty and Precarity, The Catholic Worker, 1952 m. gegužė, p. 2, 6 · vertimas į lietuvių kalbą

Jok 5, 4–5; Mk 9, 41. Patogus gyvenimas gali užstoti tikrą kito žmogaus stoką. Jo poreikius reikia pastebėti ir išgirsti.

Šaltinis: Dorothy Day, Poverty and Precarity, The Catholic Worker, 1952 m. gegužė, p. 2, 6 · DDLW Nr. 1000.

10. Šv. Teresė Avilietė · Atidumas sąmoningam pasirinkimui

Teišgelbsti mus Dievas nuo bet kokios, kad ir mažos, sąmoningai daromos nuodėmės […].

Šv. Teresė Avilietė · Tobulumo kelias, 41 · vertimas į lietuvių kalbą

Ps 18B (19B), 13–14; Mk 9, 43–48. Teresė čia atskiria apgalvotą pasirinkimą nuo staigios klaidos. Ryžtas vengti blogio prasideda ir nuo mažų sąmoningų sprendimų.

Šaltinis: Teresė Avilietė, Tobulumo kelias, 41 · E. Allison Peers vertimas, 1964 m. leidimas; CCEL.

Gramatikos pamoka: koks čia laikas?

Kalbos mokytoja kreipiasi į tikintį mokinį:
– Paklausyk: aš nusidedu, tu nusidedi, jis nusideda, mes nusidedame… Koks čia laikas?
– Laikas atgailauti!

Ryšys su skaitiniais. Ps 18B (19B), 13–14; Mk 9, 43–48. Savo nuodėmę galima nagrinėti labai taisyklingai. Evangelija kviečia ir pakeisti elgesį.

Šaltinis: Aleteia redakcija, Humor con alma, 2019-01-04 · José Luis Rubio rinkinio atranka.

Alga vis eina. Tik tarno nepasiekia

Tarnas niekaip neišgauna uždirbtų pinigų. Pagaliau pasako šeimininkui ieškosiąs kito darbo ir paprašo išmokėti uždelstą algą. Šeimininkas gero tarno prarasti nenori:
– Taip, esu jums skolingas. Bet jūsų alga juk vis eina!
– To ir bijau, pone: taip greitai eina, kad jos niekada nepavysiu.

Ryšys su skaitiniais. Jok 5, 4. Darbininkui reikia užmokesčio, kurį galima gauti, o ne vien gražiai augančio pažado.

Šaltinis: Mark Lemon (sud.), The Jest Book, 1865 · MCCCXXVI ir MDLXI; Project Gutenberg.

Sau nieko neprašau. Tik mamai

Netekėjusi parapijietė meldžiasi:
– Viešpatie, tu žinai: sau aš niekada nieko neprašau. Bet noriu paprašyti dėl savo mamos. Jai būtų taip malonu turėti žentą! Ir, jei jau prašome, tegu jis būna geras, gražus ir turtingas. Amen.

Ryšys su skaitiniais. Ps 18B (19B), 13. Net kalbant apie kito gerovę verta pastebėti ir savąjį interesą. Noras susituokti savaime nėra blogas; juokinga pastanga jį paslėpti.

Šaltinis: Aleteia redakcija, Humor con alma, 2019-01-04 · José Luis Rubio rinkinio atranka.

Popieriaus prireikė visai kitam sąrašui

Labai sunegalavęs verslininkas nueina pas gydytoją. Po apžiūros šis atsitraukia ir praneša blogą žinią: pažengusi pasiutligė, padėtis labai sunki. Apstulbęs vyras paprašo popieriaus ir rašiklio.
– Norite parašyti testamentą? – teiraujasi gydytojas.
– Ne. Sudarysiu sąrašą žmonių, kuriuos norėčiau sukandžioti!

Ryšys su skaitiniais. Ps 18B (19B), 13–14; Mk 9, 42. Juokelio taikinys – įnirtingas noras pakenkti kitam net susidūrus su savo trapumu.

Šaltinis: Tony Kadavil, XXVI eilinis B, 2024-09-21 · Jokes of the week, 3.

Aktorius rado dvi priežastis padėti

Aktorius Harry Woodwardas eina su draugu ir sutinka varganai atrodantį žmogų. Šis prašo išmaldos. Woodwardas duoda kelias monetas.
– Man rodos, jis apsimetėlis, – pastebi draugas.
– Arba jis nelaimingiausias mano matytas žmogus, arba geriausias aktorius. Abiem atvejais jis turi teisę tikėtis mano broliškumo!

Ryšys su skaitiniais. Mk 9, 41. Draugas ieško priežasties užverti delną, o aktorius randa priežastį pripažinti kito žmogaus artumą.

Šaltinis: Mark Lemon (sud.), The Jest Book, 1865 · MCCCXXVI ir MDLXI; Project Gutenberg.

Kas privalo rodyti gerą pavyzdį?

Wilde’o komedijoje Algernonas paklausinėja tarną Leiną apie santuoką. Tarnas prisipažįsta buvęs vedęs tik kartą, ir tai dėl nesusipratimo. Šeimininkas pareiškia jo šeiminiu gyvenimu nesidomintis ir liepia eiti. Tada jau pats pasipiktina:
– Jei žemesnieji sluoksniai mums nerodo gero pavyzdžio, kokia iš jų nauda? Atrodo, jie visai neturi moralinės atsakomybės!

Ryšys su skaitiniais. Ps 18B (19B), 13–14; Jok 5, 1–6. Satyrinis veikėjas moralinių reikalavimų pirmiausia ieško žemiau savęs, paties sąžinę palikdamas nuošalyje.

Šaltinis: Oscar Wilde, The Importance of Being Earnest, I veiksmo pradžia, 1895; Project Gutenberg.

Konfidencialumas užtikrintas

Įmonės atlyginimo gavimo blanke išspausdintas priminimas: „Jūsų atlyginimas – jūsų asmeninis reikalas. Jo dydžio niekam neatskleiskite.“ Naujas darbuotojas pasirašo ir prideda:
– Niekam nesakysiu. Man dėl jo lygiai taip pat gėda kaip ir jums.

Ryšys su skaitiniais. Jok 5, 4. Juokelis leidžia išgirsti darbuotojo balsą už įmonės tvarkingo blanko. Atlygio teisingumo nepakeičia jo slėpimas.

Šaltinis: Bill Ball skiltis Roundin’ the Square, The Slaton Slatonite, 1964-01-16, PDF p. 4 · Texas Tech University archyvas.