Šventoji Šeima (A)

Jėzaus gyvenimas Šventojoje Šeimoje

KBK 531–534: Šventoji Šeima;

Šeima – namų Bažnyčia

KBK 1655–1658, 2204–2206: krikščioniškoji šeima, namų Bažnyčia;

Tėvų ir vaikų pareigos

KBK 2214–2233: šeimos narių pareigos;

Dievo globa ir bėgimas į Egiptą

KBK 333, 530: bėgimas į Egiptą.

Sir 3: pagarba tikrinama tada, kai tėvai tampa priklausomi

Išminties mokytojas šeimos pareigą sieja su Dievo nustatyta tvarka. Pagarba čia reiškia teikti žmogui vertę; tekste ją parodo pagalba, pagarbus elgesys ir susilaikymas nuo gėdinimo. Motina minima kartu su tėvu, todėl įsakymo negalima susiaurinti vien iki patriarcho autoriteto.

12–14 eilutėse atsiranda sunkiausia situacija: tėvas sensta ir jo supratimas silpsta. Vaiko jėga nesuteikia teisės menkinti. Teksto pažadai apie atleidimą priklauso išminties ir gailestingumo kalbai; tai kvietimas atgailą įkūnyti darbais, o ne formulė, leidžianti nusipirkti Dievo palankumą.

Šaltinis: USCCB, Sir 3 įvadas ir išnašos.

Ps 127 (128): šeimos stalas priklauso ir tautos gerovei

Pakopų giesmė prasideda palaiminimu Viešpaties bijančiam žmogui. Baimė čia reiškia pagarbią laikyseną, pasireiškiančią ėjimu jo keliais. Rankų darbo vaisiai, vynmedis ir alyvmedžio atžalos piešia žemdirbiško pasaulio namus, kuriuose gyvybė gali augti ir dalytis duona.

Pabaigoje žvilgsnis nuo vienų namų krypsta į Sioną ir Jeruzalę. Šeimos laimė susiejama su visos tautos taika. Tai poetiškas palaimos paveikslas, o ne teisė išmatuoti žmogaus tikėjimą jo vaikų skaičiumi, derliumi ar sveikata: tokios išvados pati giesmė nepateikia.

Šaltinis: USCCB, Ps 128 įvadas ir išnašos.

Kol 3: naujasis drabužis kyla iš jau gautos meilės

Raginimas endýsasthe – apsivilkite – pratęsia ankstesnę senojo ir naujojo žmogaus perskyrą. Pirmiausia adresatai pavadinami išrinktaisiais, šventaisiais ir mylimaisiais; tik tada prašoma gailestingumo, gerumo, nuolankumo, romumo bei kantrybės. Elgesys turi atitikti jau priimtą priklausymą Kristui.

Posakis splánchna oiktirmoû, pažodžiui gailestingumo viduriai, pasitelkia gilų kūnišką atjautos vaizdą. Kito pakentimas nėra šaltas mandagumas. Atleidimo matas – paties Viešpaties atleidimas, o meilė apibūdinama kaip visas dorybes į vieną sujungianti jungtis.

Šaltinis: Cambridge Bible for Schools and Colleges, Kol 3.

Kol 3: ramybė sprendžia, žodis apsigyvena

Veiksmažodis brabeuétō gali nusakyti teisėjo ar varžybų sprendėjo veiksmą. Kristaus ramybė turi lemti bendruomenės pasirinkimus, nes jos nariai pašaukti sudaryti vieną kūną. Kalbama apie santykio tvarką ir bendrą pašaukimą, o ne vien apie kiekvieno asmeninę gerą savijautą.

Toliau Kristaus žodžiui skiriama pastovi buveinė: enoikeítō – tegyvena. Tarpusavio mokymas, psalmės ir giesmės parodo, kaip šis gyvenimas tampa girdimas. Namai gali būti tokia pat mokymosi ir dėkojimo vieta kaip viešas bendruomenės susirinkimas.

Šaltinis: Šv. Jonas Auksaburnis, Homilijos apie Kolosiečius, 9; Bible Hub, Strong 1018, brabeuō.

Kol 3: senovės namų tvarka perimama su nauju atsakomybės matu

18–21 eilutės priklauso senovėje atpažįstamam namų pareigų aptarimui. Laiškas kreipiasi tiesiogiai ir į žmonas, ir į vaikus, o valdžią turintiems nurodo jos ribą: vyrui liepiama mylėti ir nesikarščiuoti, tėvams – neerzinti vaikų, kad jie neprarastų drąsos.

Žodžiai en kyríō – Viešpatyje – visus santykius įrašo į priklausymą Kristui. Šį fragmentą reikia skaityti kartu su visiems privalomais gailestingumu, atleidimu ir meile. Jis nesuteikia leidimo smurtui, žeminimui ar vaiko valios laužymui; tokį elgesį paneigia patys laiško įvardyti santykio vaisiai.

Šaltinis: Cambridge Bible for Schools and Colleges, Kol 3; Popiežius Pranciškus, Amoris laetitia.

Mt 2: Sūnus pereina Izraelio kelią iš Egipto

Oz 11 pirmiausia kalba apie Izraelį, Dievo iš Egipto pašauktą sūnų. Matas šį tautos kelią atpažįsta Jėzuje: jis sutelkia Izraelio pašaukimą savo asmenyje. Todėl Evangelijos citata yra tipologinis skaitymas, išlaikantis ankstesnio teksto istorinę prasmę.

Pasakojimo sapnai, grėsmė vaikui ir grįžimo žodžiai primena patriarchą Juozapą bei Mozę. Naujojo Juozapo klusnumas įgauna labai konkretų pavidalą – pakilti naktį, išvykti, saugoti. Evangelija nepažada, kad Dievo išrinktai šeimai neteks bėgti ar patirti nesaugumo.

Šaltinis: Scott Hahn, Saving Family: Feast of the Holy Family A; Cambridge Bible for Schools and Colleges, Mt 2.

Mt 2: pavojus nepaneigiamas, pranašų balsas nesutraukiamas į vieną citatą

Juozapas, išgirdęs apie Archelają, bijo vykti į Judėją ir pasitraukia į Galilėją. Šis Herodo įpėdinis nėra kitas to paties krašto pavadinimas: geografinis sprendimas saugo šeimą nuo konkrečios valdžios. Dievo vedimas pasakojime veikia kartu su žmogaus apdairumu.

Posakio „bus vadinamas Nazariečiu“ pažodinio atitikmens Senajame Testamente nėra. Matas nurodo pranašus daugiskaita. Siūlomos sąsajos su nēṣer – Izaijo atžala – ir su Mesijo pažeminimo tema, tačiau jų nereikia pristatyti kaip neginčijamo vieno žodžio įrodymo. Nazaretas tampa tikra Jėzaus gyvenimo vieta ir jo atpažinimo vardu.

Šaltinis: Cambridge Bible for Schools and Colleges, Mt 2; Eugene Park, Commentary on Matthew 2:13–23, 2025-12-28.

Šv. Jonas Auksaburnis: Egiptas iš grėsmės krašto tampa prieglobsčiu

Egiptas priima ir saugo tą, prieš kurį rengiamas sąmokslas.

Homilijos apie Matą, 8, 3–4 · vertimas į lietuvių kalbą

Jis pasiduoda ir paklūsta.

Homilijos apie Matą, 8, 3–4 · vertimas į lietuvių kalbą

Auksaburnis pastebi pasakojimo netikėtumą: kraštas, iš kurio kadaise išvestas Izraelis, dabar priima persekiojamą Kristų. Pradžioje pasirodo ir išminčiai iš tolimų kraštų. Tėvas čia regi būsimą tautų priėmimą: Dievo dovana nuo pirmųjų dienų nesutelpa vienos šalies ribose.

Kartu jis ragina nesistebėti išbandymais tarnaujant Dievui. Juozapas išgirsta pažadą apie Gelbėtoją, tačiau turi bėgti ir nežino grįžimo datos. Jo tikėjimas pasireiškia pakilimu veikti. Kristaus tikra žmonystė apima ir šeimos kelionę, ir jos pažeidžiamumą.

ST → NT. Izraelio buvimas Egipte → Egipto priglaudžiamas Dievo Sūnus → Auksaburnio įžvelgiamas būsimasis tautų atsiliepimas į Evangeliją.

Šaltinis: Šv. Jonas Auksaburnis, Homilijos apie Matą, 8.

Šv. Jeronimas: išsipildymas nenutraukia Izraelio istorijos

Tai tipologiškai susiję su Kristumi.

Komentaras Oz 11, Catena aurea prie Mt 2, 15 · vertimas į lietuvių kalbą

Istorijos gija niekada nenutrūksta.

Komentaras Oz 11, Catena aurea prie Mt 2, 15 · vertimas į lietuvių kalbą

Jeronimas, komentuodamas Ozėją, paaiškina, kodėl evangelistas žodį apie Izraelį taiko Kristui. Ankstesnė istorija lieka tikra istorija, tačiau joje atpažįstama kryptis į Sūnų ir tautų pašaukimą. Matas neprašo pamiršti pirmųjų Ozėjo adresatų.

Tokį skaitymą saugo svarbi taisyklė: Kristaus išsipildymas nepaverčia Izraelio gyvenimo nereikalingu apvalkalu. Išėjimas buvo Dievo išgelbėjimas jo tautai; Jėzaus grįžimas iš Egipto šią sūnystės istoriją sutelkia naujai. Homilijoje verta pirmiausia įvardyti abu tikrus pasakojimo lygmenis ir tik tada jų ryšį.

ST → NT. Iš Egipto pašauktas Izraelis → Kristuje atpažįstamas Sūnaus išsipildymas → tautų pašaukimas, nenutraukiant pirmosios istorijos gijos.

Šaltinis: Šv. Tomas Akvinietis, Catena aurea, Mt 2, Tėvų ištraukos.

Šv. Augustinas: šeimos stalas prabyla apie Kristaus Bažnyčią

Jo žmona tad yra Bažnyčia.

Psalmės 127 (128) aiškinimas, 4–7 · vertimas į lietuvių kalbą

Verčiau galvok, kaip galėtum maitinti jau gimusius.

Psalmės 127 (128) aiškinimas, 4–7 · vertimas į lietuvių kalbą

Augustinas psalmės žmoną ir vaisingą vynmedį skaito kaip Kristaus Bažnyčios vaizdą. Prie Viešpaties stalo augantys vaikai jam yra į bendrystę surinkti tikintieji. Taip pažįstama namų kalba atveria platesnę šeimą, kurioje vietos turi ir nevedęs bei savo vaikų neturintis žmogus.

Jis kartu grįžta prie tikrų vaikų ugdymo: dovana nėra vien gimimas, svarbu rūpestingai juos auginti. Psalmės vaisingumas negali tapti pavydo ar paniekos matu. Kristaus kūne žmogus kviečiamas atpažinti gautą palaimą ir atsakingai brandinti jam patikėtą gyvenimą.

ST → NT. Psalmės žmona, vynmedis ir vaikai → Bažnyčia bei jos nariai prie Kristaus stalo → dvasinė bendrystė ir atsakingas tikrų vaikų ugdymas.

Šaltinis: Šv. Augustinas, Psalmės 127 (128) aiškinimas.

Šv. Jonas Auksaburnis: atleidimas turi pereiti į meilę

Kaip tėvai vaikams.

Homilijos apie Kolosiečius, 8, prie Kol 3, 12–14 · vertimas į lietuvių kalbą

Galima atleisti ir nemylėti.

Homilijos apie Kolosiečius, 8, prie Kol 3, 12–14 · vertimas į lietuvių kalbą

Komentuodamas Kol 3 Auksaburnis gailestingumą nusako tėvo santykiu su vaiku. Kito klaida nėra priežastis užverti širdį. Kristaus atleidimas tampa matu, kuris leidžia pereiti nuo nuoskaudos laikymo prie santykio atnaujinimo.

Tačiau vien liautis kaltinus dar neužtenka: galima atleisti ir likti šaltam. Meilė turi sujungti visas kitas dorybes. Šeimoje šis skirtumas labai konkretus – susitaikymas bręsta tada, kai po konflikto vėl atsiranda geras žodis, pagalba ir noras būti kartu. Tai nereiškia pareigos pasilikti nesaugiame santykyje.

ST → NT. Rengėjo sąsaja: Įstatymo reikalaujama pagarba artimajam → Kristaus atleidimo pavyzdys → meilės sujungtas naujojo žmogaus gyvenimas. Šiame fragmente autorius pirmiausia moko moralės, nekuria atskiros ST figūros.

Šaltinis: Šv. Jonas Auksaburnis, Homilijos apie Kolosiečius, 8.

Šv. Jonas Auksaburnis: Raštas patikimas ir šeimos žmonėms

Jums taip pat jis ypač patiki Rašto skaitymą.

Homilijos apie Kolosiečius, 9, prie Kol 3, 16 · vertimas į lietuvių kalbą

Mokyk jį giedoti tas psalmes.

Homilijos apie Kolosiečius, 9, prie Kol 3, 16 · vertimas į lietuvių kalbą

Auksaburnis tiesiogiai kreipiasi į žmonas ir vaikus turinčius klausytojus. Rašto pažinimas jiems nepriklauso mažiau negu atsiskyrėliams. Kristaus žodis turi gausiai gyventi tarp namų rūpesčių, suteikdamas ištvermės susidūrus su praradimais ir sunkumais.

Vaiko ugdymui jis siūlo psalmes: jose mokomasi rinktis draugystę, suvaldyti godumą ir vertinti Dievo baimę. Senasis giesmynas tampa krikščioniškų namų mokykla. Bendras giedojimas perduoda ne tik žinias, bet ir atmintį, kuria žmogus gali remtis tada, kai vien pamokymo jau nebepakanka.

ST → NT. Senojo Testamento psalmių išmintis → Kristaus žodžio pripildyti namai → krikščionių vaikų ugdymas ir ištvermė. Tai Rašto tęstinumas, o ne pažodinė vieno šeimos įvykio pranašystė.

Šaltinis: Šv. Jonas Auksaburnis, Homilijos apie Kolosiečius, 9.

Šv. Ambraziejus: Egipto Juozapo didybė nepanaikina švelnumo

Jis buvo klusnus tėvo valiai.

Apie tarnų pareigas, I, 17, 65–66 · vertimas į lietuvių kalbą

Toks atlaidus skriaudai, kad net atsilygindavo gėriu.

Apie tarnų pareigas, I, 17, 65–66 · vertimas į lietuvių kalbą

Ambraziejus jaunų žmonių pareigas aiškina pasitelkdamas Izaoką, Juozapą, Mozę ir Jeremiją. Juozapas, nors sapne regi prieš jį nusilenkiančius, išlieka klusnus tėvui. Jo kilnumas išbandomas tarnystėje, kalėjime ir susidūrus su neteisybe.

Gavęs galią Juozapas nepasirenka keršto: į skriaudą atsako gėriu. Šią Ambraziejaus moralinę grandinę galima susieti su laiško raginimu apsivilkti romumu ir atleidimu. Galia rūpintis šeima neturi virsti teise žeminti tuos, kurie nuo mūsų priklauso.

ST → NT. Rengėjo sąsaja: Egipto Juozapo ištikimybė ir atlaidumas → Kristaus mokinių romumas → naujojo Juozapo globos tarnystė. Ambraziejus šiame fragmente pateikia dorybės pavyzdį, o ne tiesiogiai sugretina abu Juozapus.

Šaltinis: Šv. Ambraziejus, Apie tarnų pareigas, I.

Šv. Kirilas Jeruzalietis: dangiškojo Tėvo garbė neatšaukia žemiškos globos

Gerbkime taip pat ir mūsų kūno tėvus.

Katechezė, 7, 15–16 · vertimas į lietuvių kalbą

Mes niekada negalėsime grąžinti jų gyvybės dovanos.

Katechezė, 7, 15–16 · vertimas į lietuvių kalbą

Kirilas krikščionio kalbą apie Dievą Tėvą sujungia su pagarba savo tėvams. Įstatymo ir pranašų įsakymą jis skaito greta Pauliaus žodžio vaikams. Gimdytojų vargo atminimas turi virsti pastanga palengvinti jų gyvenimą.

Kartu autorius numato ribą: žemiškas reikalavimas negali atitraukti nuo Dievo. Tačiau tikėjimas taip pat nėra pasiteisinimas nedėkingumui. Net daug sugrąžinęs vaikas negali pažodžiui atiduoti gyvybės dovanos, todėl atsako rūpesčiu ir paguoda – ypač tuomet, kai tėvai patys visko atlikti jau nepajėgia.

ST → NT. Įstatymo pažadas gerbiantiems tėvus → Kristaus mokymo ir Pauliaus patvirtintas įsakymas → dangiškojo Tėvo vaiko gyvenime įkūnyta globa. Tai įsakymo tęstinumas, ne atskira pranašiška figūra.

Šaltinis: Šv. Kirilas Jeruzalietis, Katechezė 7, 15–16.

Šv. Monika: prie sergančios motinos lovos pasikeičia svarbiausias rūpestis

Tik šito prašau: prisiminkite mane prie Viešpaties altoriaus.

Monikos žodžiai Augustino Išpažinimuose, IX, 11, 27 · vertimas į lietuvių kalbą

387 m. Ostijoje, besirengdama grįžti į Afriką, Monika suserga. Augustinas pasakoja, kad vieną akimirką ji netenka sąmonės, o atsigavusi pamato greta stovinčius sūnus. Brolis dar guodžia, kad ji nemirs svetimoje žemėje. Motina paprašo kūno palaidojimo rūpesčio nelaikyti svarbiausiu.

Jos prašymas – kad sūnūs ją prisimintų prie Viešpaties altoriaus, kur jie bebūtų. Augustinui motinos mirtis atneša tikrą skausmą ir ašaras; tikėjimas jų nepanaikina. Rūpestis tėvais čia pasiekia ribą, kur nebegalima išgydyti, bet galima būti šalia, išgirsti paskutinį troškimą ir tęsti meilę maldoje.

Ryšys su skaitiniais. Sir 3: tėvų globa apima jų išklausymą ir ištikimybę tada, kai negalime sugrąžinti sveikatos.

Šaltinis: Šv. Augustinas, Išpažinimai, IX.

Šv. Liudvikas Martinas: paralyžiuotas tėvas vis dar priklauso namams

Drauge jie kartais gieda giesmes.

Karmelio Lizjė archyvo biografijos pasakojimas apie Liudviką; tai ne jo paties citata · vertimas į lietuvių kalbą

1892 m. gegužės 10 d. Liudvikas grįžta iš gydymo Kano ligoninėje į Lizjė. Jo kojos beveik paralyžiuotos, reikalinga kasdienė pagalba. Svainis Izidoras netoliese išnuomoja namą jam, dukterims Selinai ir Leonijai bei padedantiems Marijai ir Dezirė LeJuif.

Dezirė padeda judėti, veža vežimėlį ir pamaitina; kartais jie drauge gieda. Archyvo biografija išsaugo ir svainės liudijimą apie jo lengvą sukalbamumą. Tėvo orumas išlieka, nors ankstesnio savarankiškumo nebėra: šeima pritaiko gyvenimą žmogui, kuris dabar pats negali viskuo pasirūpinti.

Ryšys su skaitiniais. Sir 3 ir šeimos stalo psalmė: silpstantis tėvas lieka bendrystės nariu.

Šaltinis: Karmelio Lizjė archyvas, Louis ir Zélie Martin gyvenimas.

Šv. Zélie Martin: vaiko negalima „pataisyti“ brutalumu

Brutalumas dar nieko neatvertė; jis tik padaro vergais.

Zélie Martin, laiškas Paulinai CF 195, 1877-03-22 · vertimas į lietuvių kalbą

1877 m. kovo 22 d. Zélie rašo dukteriai Paulinai apie tarnaitę, kuri su Leonija elgėsi šiurkščiai. Motina sužino, kad mergaitė nedrįso skųstis bijodama dvigubos bausmės. Tarnaitė tikino padariusi paslaugą, nes neva vienintelė sugebėjusi ją suvaldyti.

Zélie šio paaiškinimo nepriima. Ji skiria tikrą auklėjimą nuo iš baimės išgauto paklusnumo. Laiškas primena, kad vaiko elgesį reikia suprasti išgirdus jo patirtį, o suaugusiųjų autoritetą tikrinti pagal vaisius: ar jis padeda augti, ar tik atima drąsą pasakyti tiesą.

Ryšys su skaitiniais. Kol 3, 21: tėvų pareiga – saugoti vaiko dvasią ir neleisti jo gniuždyti.

Šaltinis: Zélie Martin, laiškas Pauline CF195, 1877-03-22.

Šv. Pranciška Romietė: bendruomenė palaukia, kol baigiama slaugyti vyrą

Tuo tarpu Pranciška ir toliau slaugė vyrą iki jo mirties 1436 metais.

Vatikano Miesto Valstybės biografija, 2026-03-09; pasakotojo žodžiai · vertimas į lietuvių kalbą

Pranciškos namus Romoje paliečia epidemija ir politinis smurtas: du vaikai miršta, vyras Lorencas sunkiai sužeidžiamas, o sūnus Batistas paimamas įkaitu. Tačiau ji toliau padeda vargšams ir ligoniams. Bado metu atveria šeimos grūdų bei maisto atsargas.

1425 m. ji su devyniomis bendramintėmis pasiaukoja Dievui kaip oblatė. Kai 1433 m. seserys pradeda gyventi kartu Tor de’ Specchi, Pranciška lieka slaugyti vyro. Į bendruomenę persikelia po jo mirties 1436-aisiais. Tarnystė Dievui jos gyvenime apima ir viešą pagalbą, ir konkrečią ištikimybę namuose.

Ryšys su skaitiniais. Sir 3 ir Kol 3: ištikimybė matoma per ilgą kasdienio rūpesčio laiką.

Šaltinis: Vatikano Miesto Valstybė, šv. Pranciška Romietė, 2026-03-09.

Šv. Joakima Vedruna: motinystės patirtis tampa tarnystės mokykla

Noriu to, ko nori Dievas.

Joakimos laiško ištrauka, pateikta ses. Rosos Dabhi CCV apžvalgoje; laiško numeris ten nenurodytas · vertimas į lietuvių kalbą

Joakima augina šeimą, patiria našlystę ir vėliau įkuria Gailestingumo karmeličių bendruomenę. Seserų pasakojime išsaugotas kasdienis jos gestas: ryte žadindama vaikus ji ant jų kaktos daro kryžiaus ženklą. Tikėjimas perduodamas artimu, pakartojamu veiksmu.

Biologinės šeimos patirtis padeda jai vėliau vadovauti dvasinei šeimai su atidumu ir kantrybe. Ses. Rosa Dabhi primena jos laiškuose išsakytą norą vykdyti Dievo valią. Šis pasitikėjimas nepakeičia motinos pareigų: pats rūpestis vaikais suprantamas kaip patikėta misija.

Ryšys su skaitiniais. Ps 127 (128) ir Kol 3: tikėjimas gali apsigyventi namų ritme, kalboje ir rūpestinguose gestuose.

Šaltinis: Ses. Rosa Dabhi, Carmelitas de la Caridad Vedruna, Santa Joaquina.

Šv. Luigis Guanella: pagalba turi prisitaikyti prie žmogaus tempo

Jis rūpestingai žvelgė į kiekvieną ir gerbė jo augimo tempą.

Benediktas XVI apie Luigi Guanella, kanonizacijos homilija, 2011-10-23 · vertimas į lietuvių kalbą

Guanellos tarnystėje silpniausias žmogus nėra vien paramos gavėjas. Kanonizacijos homilijoje Benediktas XVI pabrėžia jo asmeninį dėmesį ir pagarbą kiekvieno augimo tempui. Kasdienis rūpestis tampa vieta, kur žmogus patiria esąs mylimas ir pats galintis ką nors duoti.

Toks požiūris ypač svarbus gyvenant su sergančiu, senstančiu ar negalią turinčiu artimuoju. Ne visų jėgos vienodos, todėl vienodas reikalavimas gali tapti neteisingas. Guanellos pavyzdys kviečia matyti konkretų veidą ir išlikusią dovaną, o ne žmogų sutraukti į jo negalėjimą.

Ryšys su skaitiniais. Sir 3 ir Kol 3: kantrybė prasideda gerbiant kito tikrą būklę ir galimybes.

Šaltinis: Benediktas XVI, Luigi Guanella kanonizacijos homilija, 2011-10-23.

Šv. Jonas Paulius II: senas žmogus kalba savo vardu

Nepaisydamas amžiaus atneštų apribojimų, ir toliau džiaugiuosi gyvenimu.

Jonas Paulius II, Laiškas pagyvenusiems žmonėms, 17 (1999-10-01) · vertimas į lietuvių kalbą

1999 m., po daugiau kaip dvidešimties pontifikato metų, Jonas Paulius II kreipiasi į pagyvenusius žmones kaip vienas iš jų. Jis prisimena savo gyvenimo etapus, artimų žmonių veidus, džiaugsmus ir kančią. Laiško pabaigoje atvirai pripažįsta amžiaus apribojimus.

Tačiau savo dabarties jis neapibūdina vien praradimais: dėkoja už gyvenimą ir galimybę iki galo save dovanoti. Šeimos nariams tai primena, kad senolis turi savo vidinį pasaulį, tikėjimą ir pašaukimą. Globoti reiškia ir leisti jam kalbėti, o ne visuomet viską nuspręsti bei paaiškinti už jį.

Ryšys su skaitiniais. Sir 3: orumą saugo ne tik suteikta pagalba, bet ir išgirstas paties seno žmogaus balsas.

Šaltinis: Šv. Jonas Paulius II, Laiškas pagyvenusiems žmonėms, 1999-10-01.

Namai kaip maža Bažnyčia

Auksaburnis namus vadina maža Bažnyčia. Tai reiškia gyvenimo bendrystę, kurioje tikėjimas pasiekia tarpusavio elgesį, mokymą, maldą ir priėmimą. Kambarių dydis šio panašumo nenulemia: svarbu, kaip juose gyvenantys vienas kitą veda prie Dievo.

Ryšys su skaitiniais. Kol 3: Kristaus žodis turi apsigyventi ir tarp namiškių.

Šaltinis: Šv. Jonas Auksaburnis, Homilijos apie Efeziečius, 20.

Žiedas kaip širdies antspaudas

Pranciškus Salezas santuokos žiedą aiškina pasitelkdamas seną antspaudo žiedo vaizdą. Juo tarsi užantspauduojama širdies ištikimybė žmogui, su kuriuo sudaryta santuoka. Išorinis ženklas ragina saugoti vidinį atsidavimą ir švelnumą, ypač kai kitas patiria kūno ar dvasios silpnumą.

Ryšys su skaitiniais. Kol 3: meilė neapsiriboja akimirka, kai santykis lengvas.

Šaltinis: Šv. Pranciškus Salezas, Introduction to the Devout Life.

Šaulys turi matyti taikinį

Kasijonas skiria galutinį tikslą nuo artimojo taikinio, į kurį kreipiamas konkretus darbas. Šaulys neįvertins savo krypties, jeigu taikinys paslėptas. Dvasiniame gyvenime šis vaizdas padeda klausti, ar pasirinkta priemonė iš tikrųjų veda į širdies tyrumą ir meilę, o ne vien suteikia užimtumo.

Ryšys su skaitiniais. Kol 3: ginče verta paklausti, ar siekiame santykio gėrio, ar tik savo pergalės.

Šaltinis: Šv. Jonas Kasijonas, Pokalbiai, I.

Bazilijaus gandrai: dėkingumas pasuka globos kryptį

Bazilijus pasitelkia antikinėje gamtos istorijoje žinotą gandrų vaizdinį: jaunikliai šildo ir maitina nusilpusį tėvą, net prilaiko jį sparnais. Tai senovinis moralinis įvaizdis, kurio nereikia laikyti šiuolaikinės ornitologijos išvada. Autoriui svarbus dėkingumas: kadaise gauta globa turi išmokyti globoti.

Ryšys su skaitiniais. Sir 3: pasikeitus jėgų santykiui, meilės pareiga neišnyksta.

Šaltinis: Šv. Bazilijus, Hexaemeron, VIII.

Lankas paleidžia strėlę, o ne pasilieka ją sau

Gibranas vaikus lygina su gyvomis strėlėmis, tėvus – su jas išleidžiančiu lanku. Lankui reikia ir tvirtumo, ir gebėjimo išsilenkti: jo paskirtis padėti kitam leistis į savą ateitį. Tai poetinis tėvystės vaizdas, kviečiantis skirti rūpestį nuo vaiko pasisavinimo.

Ryšys su skaitiniais. Kol 3,21: tėvų stiprybė turi padėti vaikui augti neprarandant drąsos.

Šaltinis: Kahlil Gibran, The Prophet, On Children.

Šventovės kolonos stovi su tarpu

Kalbėdamas apie santuoką Gibranas primena, kad šventovės kolonos stovi atskirai. Jų atstumas neprieštarauja vienam pastatui: bendrystė turi palikti vietos asmeniui. Poeto įvaizdis padeda kalbėti apie artumą, kuriame gerbiama kito sąžinė, savitumas ir atsakomybė.

Ryšys su skaitiniais. Kol 3: meilė ir pagarba sudaro bendrystę, kurioje kitas netampa mūsų daiktu.

Šaltinis: Kahlil Gibran, The Prophet, On Children.

Mozaika sudedama iš skirtingų gyvenimų

Pranciškus šeimų tikrovę vadina įvairių patirčių mozaika: joje susitinka džiaugsmai, viltys ir sunkumai. Viena tobula išorinė forma neišsemia to, su kuo susiduria Bažnyčia. Šis vaizdas kviečia pamatyti tikrus žmones ir ieškoti jiems tinkamo tiesos bei vilties žodžio.

Ryšys su skaitiniais. Šio sekmadienio globa, atleidimas ir saugumas turi pasiekti tikrus namus.

Šaltinis: Popiežius Pranciškus, Amoris laetitia.

Senelis ir anūkas: ką vaikas išmoksta prie šeimos stalo

Senelio rankos dreba, sriuba išsilieja, valgyti darosi sunku. Sūnus su marčia nebepakenčia netvarkos ir pasodina jį už krosnies. Maisto duoda mažai, o sudužus moliniam dubenėliui nuperka medinį. Senolis tylėdamas žvelgia į bendrą stalą, kur jam nebeliko vietos.

Vieną dieną keturmetis anūkas pradeda rinkti medžio gabalėlius. Tėvui pasiteiravus paaiškėja: jis daro lovelį, iš kurio kada nors valgys pasenę jo tėvai. Abu suaugusieji susižvalgo ir pravirksta. Senelis sugrąžinamas prie bendro stalo; nuo šiol išsiliejęs šlakelis nebėra priežastis jį atstumti.

Ryšys su skaitiniais. Sir 3 ir psalmė: mūsų elgesys su silpnaisiais moko vaiką, ką reiškia priklausyti šeimai.

Šaltinis: Broliai Grimmai, The Old Man and his Grandson.

Bjaurusis ančiukas: svetimas žvilgsnis dar nepasako, kas esi

Iš didžiojo kiaušinio išsirita ne toks kaip kiti paukštis. Kieme jį kandžioja, stumdo ir pravardžiuoja; net artimųjų žodžiai darosi skaudūs. Išėjęs jis ieško vietos pas laukinius paukščius, vėliau trobelėje su kate ir višta, tačiau visur matuojamas pagal svetimus gebėjimus. Žiemą vos nežūsta lediniame vandenyje.

Atėjus pavasariui jis pamato gulbes ir pasiryžta prie jų artintis, nors tikisi naujos skriaudos. Vandenyje išvysta savo paties atvaizdą: užaugo gulbė. Kitos gulbės jį priima, vaikai grožisi. Patirtas pažeminimas virsta nuolankiu džiaugsmu – jo vertė neatsirado tik tada, kai aplinkiniai pagaliau ją pripažino.

Ryšys su skaitiniais. Kol 3,21: nuolat gniuždomas vaikas gali nebeatpažinti savo dovanos; globa padeda jai užaugti.

Šaltinis: Hansas Christianas Andersenas, The Ugly Duckling.

Mergaitės jau susitaikė, o suaugusieji dar kovoja

Per ankstyvas Velykas dvi mergaitės, naujomis suknelėmis pasipuošusios Akulja ir Malaša, žaidžia prie balos. Mažesnioji aptaško vyresniąją. Ši supyksta, įsikiša motinos, susirenka kaimynai, ir vaikiškas nesusipratimas išauga į viso kaimo barnį.

Tuo metu mergaitės vėl grįžta prie vandens. Išvalo griovelį, paleidžia srovę ir drauge bėga paskui ja plaukiantį medžio gabalėlį. Sena moteris atkreipia besibarančiųjų dėmesį į jas: tie, dėl kurių neva kovojama, jau ramiai žaidžia. Suaugusieji susigėsta ir išsiskirsto. Pasipiktinimas buvo užsitęsęs ilgiau už pačią skriaudą.

Ryšys su skaitiniais. Kol 3: atleidimas gali būti paprastas, kol mūsų išdidumas nepaverčia konflikto savo tapatybe.

Šaltinis: Levas Tolstojus, Little Girls Wiser than Men.

Ištikimasis draugas: gražūs žodžiai gali slėpti išnaudojimą

Mažasis Hansas augina gėles, o malūnininkas Hju nuolat giriasi jų draugyste. Žiemą, kai Hansas alksta, aplankyti nenori: esą vargstančio draugo nederėtų trukdyti. Pavasarį pažada seną karutį ir už šią būsimą dovaną reikalauja gėlių, darbo bei paslaugų. Hanso sodui nebelieka laiko.

Audringą naktį malūnininkas siunčia Hansą parvesti gydytojo jo sūnui, tačiau žibinto paskolinti nenori – šis dar naujas. Sugrįždamas tamsoje Hansas nuskęsta. Net laidotuvėse Hju pirmiausia apgaili savo pažadėto karučio rūpestį. Wilde’o pasakojimas skaudžiai parodo meilės kalbą, kuria kitas žmogus paverčiamas vien priemone.

Ryšys su skaitiniais. Kol 3: meilė atpažįstama iš tikros kito gerovės, todėl būtina atskirti atsidavimą nuo manipuliavimo.

Šaltinis: Oscaras Wilde’as, The Devoted Friend.

Kambarys su stoglangiu: mažas žmogus neturi išnykti nepastebėtas

Mašininke dirbanti Elsė Lyson išsinuomoja pigiausią kambarėlį po stogu. Pro stoglangį matomą žvaigždę ji pavadina Biliu Džeksonu. Kai darbo nebėra, kambario nuoma dar sumokama, tačiau maistui nebelieka. Ji silpsta, kol vieną dieną nebegali atsiliepti į beldimą.

Iškviestas greitosios pagalbos gydytojas užbėga laiptais, paima merginą ant rankų ir skubiai išveža į ligoninę. Paskutinė laikraščio žinutė praneša, kad ji pasveiks. Gydytojo vardas – Viljamas Džeksonas. O. Henry palieka šį žemiškos pagalbos ir pro stoglangį matytos vilties sutapimą, neleisdamas vargingos nuomininkės gyvenimui baigtis abejingu tylėjimu.

Ryšys su skaitiniais. Juozapo globa primena, kad gyvybei išsaugoti kartais reikia laiku pastebėti ir skubiai veikti.

Šaltinis: O. Henry, The Skylight Room.

Mieli namai: draugas sustoja ten, kur kitam skauda

Žiemos vakarą Kurmis pajunta senųjų namų kvapą. Žiurkė skuba toliau, o Kurmis nedrįsta jos sulaikyti ir galiausiai pravirksta: namai liko visai šalia, bet jis tarsi nebeturi teisės į juos sugrįžti. Supratusi draugo skausmą Žiurkė apsisuka ir eina atgal.

Požeminiame būste ji randa kuo pasigrožėti, padeda kurti ugnį ir pasirūpina vakariene. Atėjus giedančioms lauko pelėms, mažas namelis tampa svetingu stalu. Užmigdamas Kurmis suvokia galėsiąs toliau keliauti po platų pasaulį ir vis tiek turėti vietą sugrįžti. Draugo atidumas sugrąžino namų vertę.

Ryšys su skaitiniais. Psalmės stalas ir Kol 3: bendrystė auga, kai išgirstame, kas kitam brangu, net jei dėl to tenka pakeisti savo planą.

Šaltinis: Kennethas Grahame’as, The Wind in the Willows, Dulce Domum.

Bėgimas į Egiptą: palmė atpažįsta didesnį už Saliamoną

Lagerlöf literatūrinėje legendoje sena dykumos palmė pamato pavargusius keleivius – vyrą, moterį ir vaiką. Ji tikisi jų pražūties: aplink smėlis, karštis ir vandens stygius. Motina norėtų datulių, bet aukšto medžio vaisiai nepasiekiami. Vaikas prieina ir švelniai paprašo palmės pasilenkti.

Medis paklūsta, ir šeima gali prisirinkti vaisių. Vaikui vėl palietus palmę ji atsitiesia. Vėliau karavanas randa jos vainiką nudžiūvusį ir prisimena žodį, kad ši palmė nemirsianti, kol neišvys už Saliamoną didesnio karaliaus. Vienas keleivis numano: gal ji jau jį matė. Karališką didybę legenda leidžia atpažinti pažeidžiamo vaiko artume.

Ryšys su skaitiniais. Mt 2: tai literatūrinė legenda, kviečianti pamatyti didybę tame, kuriam reikia prieglobsčio; ji nepapildo Evangelijos istoriniais faktais.

Šaltinis: Selma Lagerlöf, Christ Legends, The Flight into Egypt.

II a. pradžia: sutuoktinė klausosi iš už užuolaidos

Plinijus Jaunesnysis laiške žmonos tetai Hispulai pasakoja apie Kalpurnijos dėmesį jo darbui. Ji skaito jo raštus, mokosi juos atmintinai ir, jam kalbant teisme, laukia žinios apie bylos eigą. Kai jis viešai skaito kūrinius, ji klausosi pasislėpusi už užuolaidos.

Plinijus rašo, kad ji net pritaiko jo eiles lyrai. Šį dėmesį jis laiko būsimos santarvės ženklu: laikui keičiant išvaizdą, ryšį gali išlaikyti tai, ką kitas žmogus myli jo gyvenime. Tai paties vyro sukurtas santuokos portretas, ne nepriklausomas visos jų kasdienybės liudijimas; vis dėlto jame išlieka gražus dėmesio kito pašaukimui pavyzdys.

Ryšys su skaitiniais. Kol 3: meilė išreiškiama domėjimusi kito gyvenimu ir jo darbais.

Šaltinis: Plinijus Jaunesnysis, Letters IV, 19, vert. William Melmoth.

1445 m. Florencija: įstaigos istorija prasideda nuo vienos mergaitės

1445 m. vasario 5-osios naktį prie Florencijos Innocenti ligoninės, po lodžija esančioje akmeninėje įduboje, paliekama naujagimė Agata Smeralda. Ši data ir vardas išliko archyvo įrašuose. Brunelleschi projektuotas pastatas tampa vieta, kur paliktas vaikas bent turi būti priimtas, užregistruotas ir globojamas.

Dabartinis muziejus rodo vaikų ir žindyvių registrus bei atpažinimo ženklus, kuriuos artimieji palikdavo drauge su kūdikiais. Už įstaigos istorijos slypi atskiros biografijos ir nutrūkę šeimos ryšiai. Šie daiktai kviečia klausti ne tik, kiek žmonių priimta, bet ir ar išsaugomas kiekvieno vardas, kilmė bei galimybė priklausyti.

Ryšys su skaitiniais. Mt 2: globoti vaiką reiškia saugoti tikrą jo gyvybę ir asmeninę istoriją.

Šaltinis: Istituto degli Innocenti, įstaigos pradžia ir dabartinė misija.

Nanseno dokumentas: popieriaus lapas atveria teisėtą kelią

Po Pirmojo pasaulinio karo daugybė pabėgėlių nebeturi valstybės, kuri išduotų jiems pasą. 1921 m. Tautų Sąjungoje įsteigiama Fridtjofo Nanseno vadovaujama pabėgėlių institucija; vėliau atsiradęs Nanseno dokumentas tampa tarptautiniu nacionalinio paso pakaitalu.

Kongreso bibliotekoje saugomas apie 1930–1940 m. datuojamas dokumentas su Nanseno ženklais. Jis leido Rusijos ar Armėnijos pabėgėliui vykti per kitų šalių teritorijas. Išgelbėjimo keliui neužtenka vien noro išvykti: reikia, kad kitoje sienos pusėje kas nors pripažintų tavo asmenį ir suteiktų teisėtą galimybę judėti.

Ryšys su skaitiniais. Mt 2: bėgančios šeimos saugumui reikalingas ir institucijų sprendimas priimti bei leisti keliauti.

Šaltinis: Library of Congress, Nansen Passport with Stamps.

1944 m. Markova: namų durys atveriamos persekiojamiems

Juzefas ir Viktorija Ulmos, patys augindami šeimą, tikriausiai nuo 1942 m. pabaigos savo namuose slepia aštuonis žydus. Tarp jų – Saulis Goldmanas su sūnumis ir kiti jo giminaičiai. Pagalba teikiama nepaisant skurdo ir okupacijos nustatyto mirtino pavojaus.

1944 m. kovo 24 d. atvyksta vokiečių žandarai ir policininkai. Nužudomi slepiami žmonės, sutuoktiniai ir jų vaikai; Viktorija laukiasi. Ši istorija neleidžia globos sutapatinti su garantuotu sėkmingu rezultatu. Joje matome žmones, kurių gailestingumas išliko tikras, nors smurtas jų namų nepasigailėjo.

Ryšys su skaitiniais. Mt 2 ir Kol 3: persekiojamo žmogaus priėmimas gali pareikalauti tikros rizikos; aukų mirtis nėra jų tikėjimo stokos įrodymas.

Šaltinis: Ulmų šeimos muziejus, History of the Ulma Family.

1948 m. Berlynas: prie maisto skrydžių prisideda maži parašiutai

Berlyno oro tiltu gabendamas atsargas lakūnas Gailas Halvorsenas prie tvoros sutinka vaikus. Jį nustebina draugiškumas vaikų, kurių šeimas palietė karas su jo šalimi. Jis pažada kitą dieną numesti saldainių ir pradeda prie jų rišti mažus rankų darbo parašiutus.

Iš pradžių tai privati, net taisykles pažeidžianti iniciatyva. Vėliau prisideda kiti lakūnai, žmonės Jungtinėse Valstijose ir saldumynų gamintojai; pagalba pavadinama „Little Vittles“. Didžioji maisto tiekimo operacija vaikams įgauna asmeninį ženklą: kažkas juos pamatė ir prisiminė, kad jiems reikia ir mažo džiaugsmo.

Ryšys su skaitiniais. Šeimos stalo psalmė: gyvybei būtina duona, tačiau rūpestį atskleidžia ir žmogaus džiaugsmui skirtas dėmesys.

Šaltinis: U.S. Army, Halvorsen: Children of Berlin valued freedom above all, 2019.

1949–1951 m. Imstas: namui suteikiamas „Taikos“ vardas

1949 m. balandžio 25 d. Insbruke susiburia „Societas Socialis“, iš kurios išauga SOS vaikų kaimų judėjimas. Imste pradedamas statyti pirmasis namas; gruodį jo stogo iškėlimo šventėje jis pavadinamas „Frieden“ – „Taika“. 1951 m. pirmasis kaimas priima keturiasdešimt karo našlaičių.

Pagrindinė mintis – vaikui reikia pastovios kasdienės globos ir namų, ne vien nakvynės vietos. Dabartinė organizacijos istorijos apžvalga kartu ragina neidealizuoti steigėjo ir tikruoju matu laikyti vaikų apsaugą. Gražus namo vardas turi virsti nuolat tikrinama praktika: ar čia vaikas iš tiesų saugus, išklausytas ir gerbiamas.

Ryšys su skaitiniais. Mt 2 ir Kol 3,21: priėmimo pažadą patvirtina saugi kasdienybė ir suaugusiųjų atsakomybė.

Šaltinis: SOS-Kinderdorf Österreich, Vereinsgründung.

2026 m. Briuselis: sugrąžinti vaiką reiškia daugiau negu pervežti

2026 m. gegužės 11 d. Briuselyje ES, Ukrainos, Kanados ir kitų partnerių atstovai susitinka dėl prievarta išvežtų Ukrainos vaikų grąžinimo. Europos Komisijos apžvalga pabrėžia ir dingusiųjų paiešką, jų asmens tapatybės išsaugojimą bei atsakomybę už nusikaltimus.

Sugrįžimas joje nesibaigia sienos kirtimu. Numatyta stiprinti vaikų apsaugą, ankstyvąjį ugdymą ir globą šeimoje bei bendruomenėje. Tai primena, kad po išgelbėjimo kelio prasideda kita ilga užduotis – atkurti saugų gyvenimą, ryšius ir pasitikėjimą. Vaikui reikia grįžti ne vien į šalį, bet ir į žmogišką priklausymą.

Ryšys su skaitiniais. Juozapo grįžimas primena ir šiandienę pareigą rūpintis tolesniu iš pavojaus sugrįžusio vaiko gyvenimu.

Šaltinis: Europos Komisija, Bringing Ukrainian children back home, 2026.

1. Šeima, tapk tuo, kas esi

Šeima, tapk tuo, kas esi.

Šv. Jonas Paulius II · Familiaris consortio,17 · vertimas į lietuvių kalbą

Palaima ir meilė yra pašaukimas, kuriuo kasdien mokomasi gyventi.

Šaltinis: Šv. Jonas Paulius II, Familiaris consortio.

2. Žodžiai, kurių neverta taupyti

Netaupykime šių žodžių, bet kartokime juos diena iš dienos.

Popiežius Pranciškus · Amoris laetitia,133 · vertimas į lietuvių kalbą

Kalbama apie prašymą leisti, padėką ir atsiprašymą: Kol3 atleidimas įgauna girdimą balsą.

Šaltinis: Popiežius Pranciškus, Amoris laetitia.

3. Nazareto tyla moko išgirsti

O Nazareto tyla, mokyk mus susikaupti, gyventi vidumi, būti pasirengusius klausytis gerųjų įkvėpimų.

Šv. Paulius VI · Kalba Nazarete,1964-01-05 · vertimas į lietuvių kalbą

Dievo žodis ir kito žmogaus balsas lengviau išgirstami ten, kur ne visą erdvę užpildo triukšmas.

Šaltinis: Šv. Paulius VI, kalba Nazarete, 1964-01-05.

4. Pagarba turi tris veiksmus

Juos priimti, jiems padėti ir gerai panaudoti jų dovanas.

Šv. Jonas Paulius II · Laiškas pagyvenusiems žmonėms,12 · vertimas į lietuvių kalbą

Tai trys pagarbos vyresniesiems pareigos: globa išsaugo ir jų galimybę prisidėti.

Šaltinis: Šv. Jonas Paulius II, Laiškas pagyvenusiems žmonėms, 1999-10-01.

5. Dievas pasirinko šeimos kelią

Dievas panorėjo gimti ir augti žmonių šeimoje.

Popiežius Benediktas XVI · Angelus,2006-12-31 · vertimas į lietuvių kalbą

Nazareto gyvenimas parodo kasdienių namų vietą Dievo ir žmogaus susitikime.

Šaltinis: Benediktas XVI, Angelus, 2006-12-31.

6. Šeima yra tikra bendruomenė

Labai maža, turime pripažinti, tačiau vis dėlto tikra bendruomenė, senesnė už bet kurią valstybę.

Popiežius Leonas XIII · Rerum novarum,12 · vertimas į lietuvių kalbą

Šeima turi savą orumą ir pareigas; institucijų pagalba turi tarnauti jos narių gerovei.

Šaltinis: Leonas XIII, Rerum novarum, 1891.

7. Artumas suteikia didelę atsakomybę

Motina ir vaikai turi galią vieni kitus padaryti laimingus arba nelaimingus, su kuria jokia viešoji prievarta nesusidoros.

G. K. Chestertonas · What’s Wrong with the World,I,The Free Family · vertimas į lietuvių kalbą

Kol3 rūpestis kalba ir apie dalykus, kurių vietoj mūsų negali atlikti jokia įstaiga.

Šaltinis: G. K. Chesterton, What’s Wrong with the World.

8. Vaikystės atminimas gali tapti atrama

Koks nors geras, šventas atminimas, išsaugotas nuo vaikystės, galbūt yra pats geriausias auklėjimas.

Fiodoras Dostojevskis · Broliai Karamazovai,Epilogas,III;Aliošos kalba · vertimas į lietuvių kalbą

Vaikas išsineša ne vien taisykles, bet ir prisiminimą, kaip su juo ir šalia jo buvo elgiamasi.

Šaltinis: Fiodoras Dostojevskis, Broliai Karamazovai, Epilogas III.

9. Silpnumas nepanaikina pašaukimo

Nebijokite trapumo!

Popiežius Leonas XIV · Žinia VI Pasaulinei senelių ir pagyvenusių žmonių dienai,2026-06-15 · vertimas į lietuvių kalbą

Sir3 globa leidžia žmogui priimti silpnumą neprarandant orumo ir ryšio su kitais.

Šaltinis: Leonas XIV, VI Pasaulinė senelių ir pagyvenusių žmonių diena, 2026-06-15.

10. Dievo žvilgsnis išlieka ir tamsoje

Jo akys visada atmerktos į mus, net kai atrodo tamsu.

Šv. Jonas Paulius I · Angelus,1978-09-10 · vertimas į lietuvių kalbą

Mt2: Dievo artumas gali lydėti ir kelią, kuriame šeimai dar tenka bėgti nuo pavojaus.

Šaltinis: Šv. Jonas Paulius I, Angelus, 1978-09-10.

Biblijos tyrimas baigėsi prie garažo durų

Sūnus gauna vairuotojo pažymėjimą ir prašo tėvo leisti naudotis automobiliu. Tėvas iškelia tris sąlygas: pagerinti pažymius, skaityti Bibliją ir nusikirpti plaukus. Po kelių savaičių pirmosios dvi įvykdytos. O dėl trečiosios sūnus jau pasiruošęs rimtai teologinei diskusijai: Rašte juk daugybė ilgaplaukių!

Tėvas išklauso visą argumentaciją ir linkteli: „Bet ar pastebėjai, kad jie visi visur vaikščiojo pėsčiomis?“

Ryšys su skaitiniais. Kol 3: Dievo žodis gali tapti patogaus pasiteisinimo medžiaga; namų dialogas padeda tai pastebėti su šypsena.

Šaltinis: The Laughline, Use of the Car, 2012.

Malda turėjo ir dar vieną klausytoją

Berniukas klūpo prie lovos; šalia mama ir močiutė. Ramiai meldžiasi už visą šeimą, prašo gero miego. Staiga užrėkia apie gimtadienio dviratį taip, kad, regis, išgirstų visa gatvė.

Mama sudraudžia: „Dievas juk ne kurčias.“ Berniukas nė nemirktelėjęs atsako: „Ne. Bet močiutė – taip.“

Ryšys su skaitiniais. Šeimos tikėjimo kasdienybė turi ir labai žmogiškų norų; verta patikrinti, kam iš tikrųjų skirti mūsų pamaldūs žodžiai.

Šaltinis: My English Pages, God Isn’t Deaf.

O broliui kuris įsakymas?

Mokytoja su mažais vaikais aptaria Dešimt Dievo įsakymų. Paaiškina, kaip svarbu gerbti tėtį ir mamą, ir paklausia, ar kas prisimena įsakymą, mokantį elgtis su broliais bei seserimis.

Vyriausias šeimos berniukas atsako akimirksniu: „Nežudyk!“

Ryšys su skaitiniais. Sir 3 ir Kol 3: šeimos meilės mokykla prasideda arti – ten, kur mus lengviausia išvesti iš kantrybės.

Šaltinis: Chabad Naples, Old Jokes, Commandment / Last Breath.

Močiutės riešutai turėjo priešistorę

Anūkas atvyksta pas močiutę su draugais. Kol jiedu kalbasi, vienas bičiulis vis siekia ant staliuko pastatyto dubenėlio ir pamažu suvalgo visus riešutus. Išeidamas mandagiai padėkoja už vaišes.

Močiutė ramiai paaiškina: „Taip, kai netekau protezų, nuo jų galiu tik nučiulpti šokoladą.“

Ryšys su skaitiniais. Šeimos stalas: vyresnio žmogaus kasdienybė ne visuomet tokia, kokią ją iš pirmo žvilgsnio įsivaizduojame.

Šaltinis: Ghost21, Grandma’s Peanuts, Big Jokes, 2021-01-06.

Visi susirinko – senelis iškart rado naują rūpestį

Sunkiai sergantis senelis po vieną pasitikrina, ar prie jo susirinko artimieji. Žmona čia, sūnus čia, marti taip pat, net anūkas šalia. Atrodytų, dabar jau galima ramiai atsikvėpti.

Tačiau senelis staiga pramerkia akis: „Šeimyna, jei visi esate čia, tai kas prižiūri parduotuvę?!“

Ryšys su skaitiniais. Rūpestis darbu gali laikytis iki paskutinės akimirkos; artumui reikia ir mokėjimo trumpam jį paleisti.

Šaltinis: Chabad Naples, Old Jokes, Commandment / Last Breath.

Vaikas nepamiršo pasirūpinti ir Dievu

Vakaro maldoje vaikas prašo globos tėčiui, mamai, seseriai, broliui, šuniukui, katei ir sau. Sąrašas baigiasi, bet dar lieka viena labai svarbi užduotis.

„Ir pats saugokis, Dieve. Jeigu tau kas nors nutiktų, mums būtų didelė bėda!“

Ryšys su skaitiniais. Vaikiškas rūpestis sugrąžina prie tiesos, kad gyvename gautoje globoje; juokelis nėra pažodinis Dievo pažeidžiamumo teiginys.

Šaltinis: Kun. Charles Puthota, St Veronica parish bulletin, 2019-03-24.

Priešų nebėra – tik priežastis netikėta

Per Jom Kipurą rabinas kalba apie atleidimą ir prašo pakelti rankas pasirengusių atleisti savo priešams. Po ilgo raginimo rankas pakelia visi, išskyrus vieną senolę. Ji paaiškina neturinti nė vieno priešo. Pasirodo, jai šimtas šešeri.

Rabinas paprašo visiems atskleisti tokio nuostabaus gyvenimo paslaptį. Senolė atsitiesia ir pareiškia: „Visus pergyvenau!“

Ryšys su skaitiniais. Kol 3: atleidimas yra dabarties pasirinkimas; nereikia jo sprendimo atiduoti vien praeinančiam laikui.

Šaltinis: Chabad Naples, Old Jokes, Commandment / Last Breath.