6 eilinis sekmadienis (B)

Gyvenimas Kristuje vienija visus jį tikinčius · KBK 1474

KBK 1474: gyvenimas Kristuje vienija visus jį tikinčius;

Žmogiškasis solidarumas · KBK 1939–1942

KBK 1939–1942: žmogiškasis solidarumas;

Pagarba sveikatai · KBK 2288–2291

KBK 2288–2291: pagarba sveikatai.

Kun 13, 1–2. 44–45 · Ką reiškia būti paskelbtam nešvariu

Ṣāraʿat lietuviškame skaitinyje perteikta žodžiu „raupsai“. Kunigų knyga tą patį hebrajišką terminą vartoja ir kalbėdama apie drabužius bei namų sienas (Kun 13, 47–59 ir 14, 33–53). Žmogaus odoje apžiūrimi matomi požymiai. Iš jų vienų šiandien negalėtume nustatyti, kokia liga žmogus sirgo.

Ṭāmēʾ reiškia „nešvarus“. Čia svarbus kunigo sprendimas dėl apeiginio statuso, nuo kurio priklauso žmogaus vieta stovykloje. Suplyšę drabužiai, pridengta apatinė veido dalis ir garsus įspėjimas daro šį statusą atpažįstamą kitiems. Įstatymas šiame fragmente sprendžia, kaip elgtis su matomu požymiu. Apie žmogaus asmeninę kaltę jis čia nekalba.

Šaltinis: Bible Hub · Kun 13 hebrajiškas tekstas ir morfologija; Bible Hub · Kun 14 hebrajiškas tekstas ir morfologija; Jewish Bible Quarterly · Laws of Tzara’at in Leviticus 13–14 and Medical Leprosy Compared.

Kun 13, 46 ir 14, 3–8 · Kas išeina už stovyklos žmogui pagijus

Bāḏāḏ nusako, kad žmogus gyvens atskirai. Paskutinė skaitinio eilutė aiškiai įvardija, kiek laiko trunka ši padėtis. Ji galioja tol, kol žmogui išlieka požymiai. Pasakymas „už stovyklos“ leidžia įsivaizduoti, kaip kunigo sprendimas pakeičia žmogaus kasdienybę.

Gretimame skyriuje wəyāṣāʾ reiškia „išeis“. Šįkart išeina pats kunigas. Už stovyklos jis apžiūri žmogų ir nustato, ar požymiai išnykę. Po apeigų ir nusiprausimo tekste sakoma wəṭāhēr, „taps švarus“. Į stovyklą žmogus gali sugrįžti anksčiau nei į savo palapinę. Atskirti ir priimti atgal čia yra dvi to paties įstatymo dalys.

Šaltinis: Bible Hub · Kun 13 hebrajiškas tekstas ir morfologija; Bible Hub · Kun 14 hebrajiškas tekstas ir morfologija.

Ps 31 (32), 1–2. 5. 11 · Kas dengia kaltę

ʾAšrê reiškia „laimingas“. Psalmė taip dukart pavadina žmogų, kuriam Viešpats atleido. Pirmoje eilutėje kəsûy nusako nuodėmę kaip uždengtą. Penktoje eilutėje vėl girdime tą pačią šaknį. Kissîṯî su neiginiu reiškia, kad pats žmogus savo kaltės nebeslėpė.

Nāśāʾtā nusako Dievo veiksmą. Veiksmažodis gali reikšti pakelti ar nešti, o šioje eilutėje kalbama apie kaltės pašalinimą. Pasakojimo kryptį lemia du veikėjai. Psalmistas išpažįsta tai, kas jį slėgė, ir Viešpats atleidžia. Baigiamasis kvietimas džiaugtis šią vieno žmogaus patirtį atveria visai giedančiai bendruomenei.

Šaltinis: Bible Hub · Ps 32 hebrajiškas tekstas ir morfologija; Carol Bechtel · Ps 32, Working Preacher (2025).

1 Kor 10, 31–32 · Kodėl Paulius kalba apie maistą

Makéllō yra turgaus pavadinimas ankstesnėje eilutėje (1 Kor 10, 25). Du fragmentiški lotyniški užrašai iš Korinto liudija, kad mieste buvo toks turgus. Tai padeda pamatyti Pauliaus svarstymo aplinką. Krikščionys turėjo spręsti, ką pirkti ir kaip elgtis svečiuose, kur mėsos kilmė galėjo tapti religiniu klausimu.

Dóxan reiškia „garbę“. Paulius leidžia pirkti turguje neklausinėjant apie maisto kilmę. Jei prie stalo kas nors aiškiai įvardija, kad maistas paaukotas, jis ragina susilaikyti dėl kito žmogaus sąžinės. Iš tokio konkretaus ginčo išauga raginimas net valgant veikti Dievo garbei. Greta jo iškart eina prašymas nesudaryti kliūties kitiems.

Šaltinis: Bible Hub · 1 Kor 10 graikiškas tekstas ir morfologija; David W. J. Gill · The Meat-Market at Corinth, 1992, p. 389–393; International Critical Commentary · 1 Kor 10.

1 Kor 10, 32 – 11, 1 · Sekimo pavyzdys turi kryptį

Apróskopoi šiame raginime reiškia, kad savo elgesiu neturime tapti kliūtimi kitiems. Paulius įvardija žydus, graikus ir Dievo Bažnyčią. Paskui sýmphoron, „nauda“, pavartoja kalbėdamas apie daugelį. Jis siekia, kad žmonės būtų išgelbėti. Šis tikslas padeda suprasti, kodėl apaštalas atsižvelgia į skirtingus žmones.

Mimētaí reiškia „sekėjai“, tie, kurie mokosi iš kito pavyzdžio. Paskutinis liturginio skaitinio sakinys dabartiniuose leidimuose jau priklauso kitam skyriui, tačiau tęsia pradėtą mintį. Paulius pats rodo, kaip riboja savo pasirinkimą dėl kitų, ir tuoj įvardija, kieno pavyzdžiu gyvena. Jo autoritetas veda klausytoją prie Kristaus.

Šaltinis: Bible Hub · 1 Kor 10 graikiškas tekstas ir morfologija; Bible Hub · 1 Kor 11 graikiškas tekstas ir morfologija; International Critical Commentary · 1 Kor 10.

Mk 1, 40–42 · Prašymas, prisilietimas ir atsakymas

Thélēs reiškia „norėtum“. Žmogus tiki Jėzaus galia ir kreipiasi į jo valią. Katharísai reiškia „apvalyti“. Tai dera su Kunigų knygos kalba apie švaraus žmogaus statusą. Hḗpsato nusako Jėzaus prisilietimą. Pasakojime ranka ištiesiama, kol žmogus dar laukia atsakymo.

Splanchnistheís reiškia „sujaudintas užuojautos“. Taip skaitoma daugumoje rankraščių ir lietuviškuose liturginiuose skaitiniuose. Kodekse „Bezae“ paliudytas kitoks žodis, orgistheís, „supykęs“. Tyrėjai svarsto, kuris variantas senesnis. Abiem atvejais pasakojimo veiksmų seka ta pati. Jėzus žmogų paliečia ir į jo prašymą atsako, kad nori jį apvalyti.

Šaltinis: Bible Hub · Mk 1 graikiškas tekstas ir morfologija; Nathan C. Johnson · Anger Issues: Mark 1.41 (2017); Scott Hahn · Made Clean, St. Paul Center.

Mk 1, 43–45 · Kas galiausiai lieka už miesto

Martýrion reiškia „liudijimas“. Jėzus liepia žmogui pasirodyti kunigui ir atnašauti, kaip įsakė Mozė. Prieš tai draudžia jam apie įvykį kalbėti. Tekstas šalia pastato du skirtingus būdus, kaip apie apvalymą gali sužinoti kiti. Jėzus nurodo kelią per Įstatymo numatytą kunigo patikrą, o žmogus apie tai ima viešai kalbėti.

Kērýssein reiškia „skelbti“. Ankstesnėje scenoje šios šaknies žodžiu Morkus nusako Jėzaus veiklą, dabar jį pritaiko pagijusiam žmogui. Pasklidus žiniai, Jėzus lieka erḗmois tópois, nuošaliose vietose. Šis pasikeitimas pasakojime matomas iš veikėjų judėjimo. Žmogus laisvai keliauja ir kalba, o Jėzus nebegali atvirai įeiti į miestą. Žmonės vis tiek randa kelią pas jį.

Šaltinis: Bible Hub · Mk 1 graikiškas tekstas ir morfologija; Working Preacher · Mk 1, 40–45 (2012); Bible Hub · Kun 14 hebrajiškas tekstas ir morfologija.

Origenas · Atsivertimas ir likę kaltės pėdsakai

Vis dėlto dar reikia apvalyti pačius padarytos nedorybės pėdsakus.

VIII, 11 · vertimas iš lotynų k.

Tam tikros apsivalymo pažangos pakopos.

VIII, 11 · vertimas iš lotynų k.

Kunigų knygos 13 skyriuje aprašytas atskyrimas, o 14 skyriuje numatyta, kaip žmogus priimamas atgal. Origenui užkliūva tai, kad apie švarą apeigyne kalbama kelis kartus. Liga jau pasitraukusi, tačiau žmogus dar turi nusiplauti ir išsiskalbti drabužius. Kodėl švariu vadinamam žmogui vis dar reikia apsivalymo?

Origenas šias apeigų pakopas pritaiko atsivertimui. Žmogus gali būti nustojęs daryti bloga ir vis dar tvarkyti to, ką padarė, padarinius. Plaunami drabužiai jam reiškia gyvenimo būdą, kurį galima atnaujinti. Jų nereikia išmesti. Šis vaizdas šalia atliepiamosios psalmės leidžia kalbėti apie darbus, kuriems žmogų įgalina gautas atleidimas.

ST → NT. Origeno dvasinis aiškinimas. Kun 14, 7–9 apeigų pakopos vaizduoja atsivertimą. Sąsaja su Ps 31, 5 padeda šalia tolesnio žmogaus darbo išgirsti psalmės žinią apie jau suteiktą Dievo atleidimą.

Šaltinis: Origenas · Homiliae in Leviticum VIII, 11, Rufino lotyniškas tekstas.

Augustinas · Dievas girdi dar neištartą išpažinimą

Žmogus išlaisvinamas Dievo malone, o ne darbų nuopelnais.

§1 · vertimas iš lotynų k.

Tarsi ginčiau ir teisinčiau savo nuodėmes.

§3 · vertimas iš lotynų k.

Girdėdamas išpažinimo balsą širdyje dar prieš jį ištariant.

§5 · vertimas iš lotynų k.

Psalmėje žmogus vienu metu tyli ir šaukia. Pasak Augustino, jis tyli apie savo kaltę, bet garsiai ginčijasi su Dievu, mėgindamas pateisinti savo elgesį. Tik penktoje eilutėje prabyla kitaip. Dabar jis Dievo akivaizdoje įvardija tai, ką iki tol nuo Jo ir nuo savęs dangstė.

Augustinas atkreipia dėmesį, kad Dievas jau išgirdo, nors žmogus dar tik ruošiasi kalbėti. Psalmės posūkis prasideda širdyje, kai žmogus ryžtasi pasakyti tiesą. Atleidimą Augustinas sieja su Dievo malone. Žmogui nebereikia kurti sau palankios istorijos, kad galėtų prie Jo artintis.

ST → NT. Rašto sąsaja. Rom 4, 6–8 Paulius cituoja šios psalmės pradžią, kalbėdamas apie teisumą, Dievo įskaitomą be darbų. Tai padeda suprasti Augustino akcentą, jog Dievas išlaisvina savo malone.

Šaltinis: Šv. Augustinas · Enarratio I in Psalmum 31, lotyniškas tekstas.

Jonas Auksaburnis · Sekti Kristumi rūpinantis artimu

Niekas žmogaus taip nepadaro Kristaus sekėju, kaip rūpinimasis artimaisiais.

XXV, §3 · vertimas iš anglų k.

Pasidalijo hebrajų vargais.

XXV, §4 · vertimas iš anglų k.

Pauliaus kvietimą sekti juo, kaip jis seka Kristumi, Auksaburnis skaito kartu su ankstesniu sakiniu apie daugelio naudą. Galima ilgai pasninkauti ar atsisakyti patogumų ir vis dar likti abejingam tam, kam reikia pagalbos. Panašumas į Kristų auga, kai kito žmogaus gerovė ima lemti mano sprendimus.

Auksaburnis primena, kad Mozė galėjo gyventi faraono rūmuose. Jis atsisakė jų gerovės ir pasidalijo savo tautos priespauda. Homilistas žengia dar toliau su Pauliumi. Apaštalas pasirengęs pats nešti sunkumą, kad kitiems būtų lengviau. Tai konkretus matas sprendimams, kuriuose vieno žmogaus patogumas turi kainą kitiems.

ST → NT. Auksaburnio Rašto sąsaja. Iš 2, 11–15 Mozės apsisprendimą jis skaito pasitelkdamas Žyd 11, 24–26, kur Mozė renkasi Kristaus paniekinimą. Šis pasirinkimas padeda homilistui išskleisti 1 Kor 11, 1.

Šaltinis: Šv. Jonas Auksaburnis · XXV homilija apie Pirmąjį laišką korintiečiams.

Ambroziastras · Prie stalo svarbi ir kito žmogaus sąžinė

Vaišės tegu vyksta saikingai, šaukiantis Kūrėjo.

Prie 1 Kor 10, 31 · vertimas iš lotynų k.

Elgtis taip, kad niekas nepasipiktintų ir kad tai išeitų jiems į gera.

Prie 1 Kor 10, 33 · vertimas iš lotynų k.

Ambroziastras Pauliaus žodžius apie valgymą Dievo garbei sieja su konkrečia vakariene. Bendro stalo gėrybės priimamos saikingai, šaukiantis Kūrėjo. Šis dėkingumas prasideda nuo tikėjimo, kad tai, kas žemėje gera, priklauso Dievui. Komentuodamas ankstesnes eilutes jis atkreipia dėmesį, kad Paulius tą mintį išreiškia psalmės žodžiais.

Vis dėlto bendras stalas yra ir bendravimo vieta. Jei paaiškėja, kad patiektas maistas buvo aukotas stabams, mano valgymą žmogus šalia gali suprasti kaip pritarimą jų garbinimui. Todėl svarbu pagalvoti, kokią žinią perduodu savo elgesiu. Toks atidumas padeda suprasti Pauliaus raginimą ieškoti naudos kitiems.

ST → NT. Ambroziastrui svarbi Rašto sąsaja. Ps 23 (24), 1 apie Kūrėjui priklausančią žemę Paulius cituoja 1 Kor 10, 26. Ši citata paaiškina, kodėl Dievo garbei valgyti galima laisvai ir kodėl verta atsižvelgti į kito sąžinę.

Šaltinis: Ambroziastras · Commentaria in Epistolam ad Corinthios Primam, PL 17.

Tertulijonas · Nuo kunigui atneštos aukos iki padėkos Bažnyčioje

Tuoj pat apvalytą Dievo žodžiu.

IV, 9 · vertimas iš lotynų k.

Būtent maldą ir padėką Bažnyčioje.

IV, 9 · vertimas iš lotynų k.

Per Jėzų Kristų, visuotinį Tėvo kunigą.

IV, 9 · vertimas iš lotynų k.

Kodėl Jėzus siunčia išgydytą žmogų pas kunigą? Tertulijonas skaito to paties įvykio pasakojimą Luko evangelijoje. Jėzus liepia laikytis Mozės nustatytos tvarkos ir atnašauti. Tertulijono ginče su Markionu ši detalė svarbi. Kristus liepia žmogui įvykdyti Įstatyme numatytą veiksmą.

Atnašoje Tertulijonas mato ir būsimo Bažnyčios gyvenimo atvaizdą. Dievo žodžio apvalytas žmogus gali atnešti Dievui maldą ir padėką. Tai jis daro per Kristų, kurį Tertulijonas čia vadina kunigu. Šis aiškinimas padeda pamatyti evangelinio įsakymo vietą visame įvykyje. Malonė sulaukia žmogaus atsako.

ST → NT. Tertulijono tipologija. Kun 14, 10–20 atnaša, kurią išgydytasis liepiamas paaukoti Lk 5, 14 ir Mk 1, 44, jam iš anksto vaizduoja Bažnyčios maldą bei padėką per Kristų.

Šaltinis: Tertulijonas · Adversus Marcionem IV, 9, lotyniškas tekstas.

Kirilas Aleksandrietis · Du paukščiai ir vienas Kristus

Mirdamas pagal žmogystę, Jis gyvena pagal dievystę.

Prie Lk 5, 14, p. 77 · vertimas iš anglų k.

Jis prisiima tai, ką kentėjo Jo kūnas.

Prie Lk 5, 14, p. 77 · vertimas iš anglų k.

Kirilas pastebi, kad po Jėzaus paliepimo išgydytajam pasirodyti kunigui slypi Kunigų knygos apeigos. Jose vienas paukštis paaukojamas, o kitas, pamirkytas jo kraujyje, paleidžiamas. Kirilas šį vaizdą sieja su Kristaus kančia ir gyvenimu. Tas, kuris miršta pagal žmogystę, pagal dievystę lieka gyvas.

Paleidžiamas paukštis neša paaukotojo kraują. Ši detalė leidžia Kirilui kalbėti apie vieną ir tą patį Kristų. Dievo Žodis iš tiesų prisiima tai, ką patiria Jo kūnas. Todėl Kirilas prisimena Prisikėlusįjį, rodantį Tomui savo žaizdas. Jėzų, kuris pats paliečia nuo kitų atskirtą žmogų, po prisikėlimo leidžia atpažinti jo paties kūno žaizdos.

ST → NT. Kirilo tipologija. Kun 14, 4–7 dviejų paukščių apeigą jis skaito drauge su 1 Pt 3, 18. Jn 20, 27 išryškina mintį, kad gydantis Kristus, pas kurį Mk 1, 40 ateina atskirtasis, pats priima kančią ir prisikėlęs jos pėdsakų neslepia.

Šaltinis: Šv. Kirilas Aleksandrietis · Luko evangelijos komentaras, R. Payne Smith vertimas.

Beda Garbingasis · Žodis, kuris padaro tai, ką sako

Tarp Dievo darbo ir paliepimo nėra tarpo, nes pats paliepimas jau yra darbas.

I kn., PL 92, 144 · vertimas iš lotynų k.

Kad pirmiausia pasakytų „noriu“, tada įsakytų „tapk švarus“.

I kn., PL 92, 144 · vertimas iš lotynų k.

Beda ragina atskirai išgirsti du Jėzaus atsakymo žodžius. Pirmiausia Jis atsako į žmogaus „jei nori“ ir pasako, jog nori. Tada įsako jam tapti švariam. Bedai svarbu, kad šitaip atsakoma ir į klausimą apie Jėzaus valią, ir į prašymą išgydyti. Morkus tuoj pat pasako, kad liga pasitraukė.

Evangelijos žodžio galią Beda paaiškina pasitelkdamas kūrimo psalmę. Dievo paliepimas ir jo išsipildymas sutampa. Todėl Jėzaus „noriu“ išreiškia Jo palankumą, o po jo einantis įsakymas tą palankumą paverčia žmogaus patiriama tikrove.

ST → NT. Bedos Rašto sąsaja. Ps 32 (33), 9 Dievas taria, ir kūrinija atsiranda. Beda šia psalme paaiškina, kodėl Mk 1, 41–42 pats Kristaus žodis jau yra veiksmas.

Šaltinis: Šv. Beda Garbingasis · In Marci Evangelium Expositio I, PL 92, skiltis 144.

Šv. Jonas Dievo · Sugrįžti prie patikėto rūpesčio

Bet nedaviau jiems tiek, kiek būčiau norėjęs.

I laiškas Sesos kunigaikštienei, p. 74 · vertimas iš ispanų k.

Kad nusipirktų dvi antklodes ir du sijonus.

I laiškas Sesos kunigaikštienei, p. 75 · vertimas iš ispanų k.

Kordoboje Jonas Dievo užėjo į namus, kuriuose dvi dukterys gyveno su sergančiais tėvais. Abu tėvai jau dešimt metų gulėjo ligos patale. Šeima neturėjo tinkamo guolio, tad žmonės gulėjo ant šiaudų. Jonas padėjo, kiek galėjo, o išvykdamas į Granadą paprašė kitų toliau rūpintis šeima.

Kai iš tų namų atėjo laiškas, Jonas suprato, kad pagalbos vis dar trūksta. Sesos kunigaikštienės jis prašė skirti šeimai tris dukatus dviem antklodėms ir dviem sijonams. Laiške jis grįžta prie to, ką iš tiesų matė, ir prašo būtent tų daiktų, kurie pakeistų žmonių kasdienybę.

Ryšys su skaitiniais. Kun 13, 46 ir Mk 1, 40–42. Ilgai vienuose namuose likusių žmonių poreikius pastebėjo tas, kuris pas juos užėjo. Ką padėtų pamatyti apsilankymas pas žmogų, kurį retai kas sutinka?

Šaltinis: Jonas Dievo · Cartas de San Juan de Dios, I laiškas Sesos kunigaikštienei.

Šv. Luiza de Marillac · Slauga prasideda išėjus iš namų

Privalo nuolat eiti ieškoti sergančių vargšų.

L.561, p. 583 · vertimas iš anglų k.

Bet kokiu oru ir iš anksto nustatytu laiku.

L.561, p. 583 · vertimas iš anglų k.

1658 m. sausį Luiza de Marillac rašė broliui Ducourneau apie merginas iš Saint-Fargeau, norėjusias tapti Meilės dukterimis. Jai rūpėjo, kad jos iš anksto žinotų, ko imasi. Įstojus reikėtų nuolat eiti ten, kur gyvena ligoniai ir vargstantieji. Ligoninės pastatas būtų tik viena iš tarnystės vietų.

Luiza laiške mini iš anksto nustatytas lankymo valandas ir bet kokį orą. Šios detalės leidžia įsivaizduoti, ką reiškė įsipareigoti slaugyti žmones jų pačių gyvenamoje aplinkoje. Jei žmogus sunkiai gali išeiti iš namų, jo galimybė gauti pagalbą priklauso ir nuo to, ar kas ateis sutartu laiku.

Ryšys su skaitiniais. Kun 13, 46 ir Mk 1, 40–41. Kunigų knyga leidžia pajusti buvimo atokiai naštą. Luizos laiškas kviečia paversti Jėzaus rodomą artumą patikimu apsilankymu.

Šaltinis: Luiza de Marillac · 1658 m. sausio laiškas L.561, Meilės dukterų archyvo ištrauka.

Šv. Pranciškus Salezas · Dėl ko iš tiesų supykau?

Jei kas nors, kas man patinka, būtų pasakęs ką aštresnio, nebūčiau to priėmęs kaip įžeidimo.

II, 19 · vertimas iš anglų k.

Nes nemėgau to, kuris kalbėjo.

II, 19 · vertimas iš anglų k.

Pranciškus Salezas pasitelkia kasdienę išpažinties situaciją. Žmogus išgirsta kieno nors pokštą ir pratrūksta. Vėliau jis prisipažįsta, kad supyko. Tačiau Salezas kviečia dar trumpai sustoti prie klausimo, kodėl tie žodžiai jį taip užgavo. Iš bičiulio jis būtų ramiai priėmęs net aštresnę pastabą.

Šiame pavyzdyje pyktį kursto išankstinis nepalankumas pačiam kalbėtojui. Jį atpažinus aiškėja, ką derėtų keisti. Salezas pataria apie savo kaltę kalbėti konkrečiai, o kito žmogaus dalį atskleisti tik tiek, kiek būtina. Tokia išpažintis gali padėti užčiuopti įpročio šaknį.

Ryšys su skaitiniais. Ps 31, 5. Psalmės maldininkas pripažįsta savo nuodėmę. Salezo pavyzdys padeda tą žingsnį žengti ten, kur esame linkę aiškinti vien kito žmogaus elgesį.

Šaltinis: Pranciškus Salezas · Introduction to the Devout Life, II, 19.

Šv. Benediktas Nursietis · Du patiekalai prie bendro stalo

Du virti patiekalai.

XXXIX, §1 · vertimas iš lotynų k.

Kad tas, kuris negali valgyti vieno, pasisotintų kitu.

XXXIX, §2 · vertimas iš lotynų k.

Benedikto reguloje numatyta, kad per įprastus pietus ant vienuolyno stalo būtų du virti patiekalai. Priežastis labai praktiška. Jei kuris brolis dėl savo būklės negali valgyti vieno, galės pasisotinti kitu. Kai yra vaisių ar šviežių daržovių, galima patiekti ir trečią.

Maisto kiekį Benediktas sieja ir su tos dienos darbu. Jeigu triūsas buvo sunkesnis, abatui leidžiama pridėti maisto, jei to reikia. Reguloje saikas taip turi konkretų pavidalą. Bendras stalas išlieka bendras, kai atsižvelgiama, kiek žmogus dirbo ir ką jis iš tiesų gali valgyti.

Ryšys su skaitiniais. 1 Kor 10, 31–33. Pauliaus raginimą valgant ieškoti ir kitų naudos vienuolyno taisyklė padeda įsivaizduoti dar prieš susėdant prie stalo.

Šaltinis: Benediktas Nursietis · Regula Benedicti, XXXIX skyrius, lotyniškas tekstas.

Šv. Jonas Henrikas Newmanas · Kristų sutikti savo darbe

Jis prisimins mūsų Išganytojo gyvenimą.

VIII, 11, §3 · vertimas iš anglų k.

Atlikdamas tai, kam yra pašauktas, jis sutiks Kristų.

VIII, 11, §3 · vertimas iš anglų k.

Pamokslą apie kasdienius užsiėmimus Newmanas pradeda Pauliaus žodžiais apie valgymą ir gėrimą Dievo garbei. Vienoje jo dalyje prieš akis iškyla Nazaretas. Jėzus augo amatininko aplinkoje, o vėliau daug keliavo pėsčiomis ir patyrė saulės kaitrą. Newmanas šalia Jėzaus mini žvejus Andriejų bei Petrą ir palapinių dirbėją Paulių.

Pamoksle dirbantis žmogus gali prisiminti savo darbą atlikusį Jėzų. Tuomet ir jam pačiam patikėta užduotis tampa susitikimo vieta. Newmanas šią mintį išplečia nuo atskirų pamaldumo valandų iki paprastos darbo dienos. Čia galima ir dėkoti Dievui, ir būti atidžiam žmogui, su kuriuo dirbi.

Ryšys su skaitiniais. 1 Kor 10, 31. Kasdienę užduotį galima perskaityti kaip vieną iš tų Pauliaus minimų veiksmų, kuriais garbiname Dievą.

Šaltinis: Jonas Henrikas Newmanas · Parochial and Plain Sermons, VIII, 11.

Šv. Pijus X · Atverti vaikui kelią į išpažintį

Kai vaikas pradeda protauti.

Quam singulari, I · vertimas iš lotynų k.

Nebūtina išsamiai ir tobulai išmanyti krikščioniškojo mokslo.

Quam singulari, II · vertimas iš lotynų k.

1910 m. popiežius Pijus X patvirtino Sakramentų kongregacijos dekretą dėl vaikų pirmosios Komunijos. Dokumente aptariama ir pirmoji išpažintis. Kai kur vaikai, jau pradėję skirti gera nuo bloga, būdavo vis dar neprileidžiami išpažinties arba jiems nesuteikdavo išrišimo. Dekretas nurodė šio papročio atsisakyti.

Dokumente vaikų pasirengimas siejamas su jų gebėjimu suprasti. Katekizmo jie gali toliau mokytis pamažu. Atsakomybė padėti pasirengti patikėta tėvams, nuodėmklausiui, ugdytojams ir klebonui. Taip rūpinamasi, kad vaiko pažintis su Dievo atleidimu turėtų vietą jo amžių atitinkančiame tikėjimo kelyje.

Ryšys su skaitiniais. Ps 31, 1–2. Psalmė pirmiausia pasveikina žmogų, kuriam atleista. Kaip padėti vaikui išgirsti šią žinią jam suprantamais žodžiais?

Šaltinis: Sakramentų kongregacija · Pijaus X patvirtintas Quam singulari, AAS 2, p. 577–583.

Šv. Elžbieta Ona Seton · Palikti kitam galimybę pasikeisti

Nepasiduoti tautiniams išankstiniams nusistatymams.

Little Red Book · vertimas iš anglų k.

Užtenka vienos akimirkos gauti ir priimti Jo malonę.

Little Red Book · vertimas iš anglų k.

Raudonojoje užrašų knygelėje, kurią Elžbieta Ona Seton paliko dukrai Kotrynai, sudėti patarimai kasdieniam gyvenimui. Motina prašo, kad dukra, sutikusi kitokių papročių žmonių, atsispirtų išankstiniam nepalankumui. Ji primena, kad ir pačios šeimos papročiai kitam žmogui gali pasirodyti neįprasti.

Kitoje pastaboje motina prašo atsargiai vadinti žmogų blogu. Apie jo vakarykštį poelgį galime žinoti daugiau negu apie šiandienos širdį. Seton palieka vietos malonei, kuri žmogų gali pasiekti vienu akimirksniu. Kotryna išsaugojo knygelę ir jos pradžioje užrašė norą kasdien mokytis sekti motinos patarimais.

Ryšys su skaitiniais. 1 Kor 10, 32–33 ir Ps 31, 1. Pauliaus jautrumas skirtingoms bendruomenėms susitinka su psalmės viltimi, kad žmogų gali pasiekti atleidimas.

Šaltinis: Elžbieta Ona Seton · Raudonoji knygelė dukrai Kotrynai, šventovės archyvo ištrauka.

Atanazas · Saulės spinduliai paliečia žemę

Atanazas prašo atkreipti dėmesį į spindulius. Jie paliečia žemę ir tai, kas ant jos, neprarasdami savo šviesos. Atanazui šis vaizdas padeda kalbėti apie Dievo Žodį, kuris prisiima mirtingą kūną ir suteikia jam gyvybę.

Morkaus pasakojime gydantis artumas įgauna labai konkretų pavidalą. Jėzus ištiesia ranką ir paliečia žmogų. Spindulių vaizdas padeda pastebėti, kaip Jėzaus šventumas tampa gydančiu artumu.

Šaltinis: Atanazas · Apie Žodžio įsikūnijimą, §17.

Aleksandras Maclarenas · Mokytojas, prisimenantis savo vaikystę

Maclarenas Kristaus prisilietimą paaiškina mokytojo pavyzdžiu. Mokytojas, dar atsimenantis, kaip pats mokėsi vaikystėje, gali geriau suprasti mokinio sunkumą. Jis pradeda nuo to, ką mokinys jau supranta ir kur tiksliai jam reikia pagalbos.

Jėzus išklauso žmogų, atėjusį su konkrečiu prašymu. Maclareno vaizdas padeda apmąstyti, kaip mūsų noras padėti keičiasi įsiklausius, ko žmogus pats prašo.

Šaltinis: Aleksandras Maclarenas · Christ’s Touch, III.

Martynas Liuteris · Kaimyno namui užsidegus

1527 m. laiške apie marą Liuteris pasitelkia degančio kaimyno namo vaizdą. Kol gesintojų trūksta, meilė įpareigoja padėti. Jei žmonių pakanka, kaimynas gali pasitraukti. Laiške apie epidemiją Liuteris lygiai taip pat skiria atvejus, kai be mano pagalbos žmogus liktų vienas, nuo atvejų, kai atsargumas apsaugo kitus.

Kunigų knyga rodo, kaip atskyrimo tvarka paliečia žmogų. Evangelija leidžia žvilgsniu grįžti prie atskirtojo. Kokia konkreti ir saugi pagalba jam prieinama šiandien?

Šaltinis: Martynas Liuteris · Laiškas Johannui Hessui apie marą, 1527 m..

Jonas Kasijonas · Iš urvo išvilktas žaltys

Kasijono užrašytame abato Mozės pokalbyje slepiama žalinga mintis primena tamsoje tūnantį žaltį. Išvilkus jį iš urvo, jis tampa matomas. Mozė taip aiškina, kodėl sunku vienam spręsti apie tai, ko iš gėdos nedrįstame pasakyti.

Psalmės maldininkas nebeslepia savo kaltės nuo Dievo. Kasijono vaizdas padeda suprasti pirmą žingsnį, kai žmogus pasiryžta įvardyti tai, kas iki tol veikė slapta.

Šaltinis: Jonas Kasijonas · Antrasis pokalbis su abatu Moze, 10 skyrius.

Jonas Marija Vianney · Dulkė ant krištolo

Vianney klausytojams siūlo įsivaizduoti žmogų, kuris atidžiai saugo krištolo gaublį. Pamatęs ant jo dulkių, žmogus iškart jas nuvalo kempine. Vianney šį vaizdą sieja su kasdienėmis, lengvomis kaltėmis ir siūlo į jas atsiliepti malda ar gailestingumo darbu.

Psalmėje džiaugsmas ateina žmogui pripažinus kaltę. Krištolo vaizdas leidžia pajusti, kad tokį atvirumą galime ugdyti ir mažais kasdieniais žingsniais.

Šaltinis: Jonas Marija Vianney · Katechezė apie išpažintį, XVII skyrius.

Abraomas Linkolnas · Kas uždirba duoną ir kas ją suvalgo

Altono debatuose Linkolnas išnaudojimą sutalpina į duonos vaizdą. Vienas žmogus turi dirbti ir uždirbti duoną, o kitas ją pasiima sau. Linkolnas taip susieja valdovą, gyvenantį iš pavaldinių triūso, su tais, kurie teisina kitų žmonių pavergimą.

Paulius klausia, kieno naudos ieškome. Linkolno duonos vaizdas leidžia šį klausimą užduoti labai konkrečiai. Kas padarė darbą, kurio vaisiais naudojuosi, ir ką jis pats iš to gavo?

Šaltinis: Abraomas Linkolnas · Baigiamoji kalba Altono debatuose, 1858 m. spalio 15 d..

Tomas Watsonas · Šilkas matomas, šilkverpis pasislėpęs

Aiškindamas palaiminimą gailestingiesiems Watsonas atkreipia dėmesį į šilkverpį. Jo darbas lieka matomas, nors paties šilkverpio išorėje nematyti. Taip ir gailestingumo darbas gali duoti vaisių, kai jo atlikėjas nesistengia tapti dėmesio centru.

Jėzus apvalo žmogų ir liepia apie tai nekalbėti. Šilkverpio vaizdas padeda pastebėti vieną tos scenos bruožą. Pagalbos vertė priklauso nuo to, ką ji duoda žmogui, kuriam jos reikėjo.

Šaltinis: Tomas Watsonas · The Beatitudes, apie gailestingumo darbus.

Ta’anit · Ką pasakytum amatininkui?

Keliu jojantį rabį Elazarą pasveikina praeivis. Rabis į sveikinimą neatsako. Užuot atsakęs, jis pašaipiai paklausia, ar visi to žmogaus miesto gyventojai tokie negražūs. Praeivis pasiūlo jam kreiptis tiesiai į Amatininką, kuris jį sukūrė, ir pasakyti, ką mano apie jo darbą. Elazaras supranta, ką padarė. Jis nulipa nuo asilo, nusilenkia žmogui ir prašo atleisti.

Įžeistasis eina toliau, o Elazaras seka iš paskos. Kai miestelėnai pasitinka rabį kaip garbų mokytoją, praeivis papasakoja, kaip šis su juo elgėsi. Galiausiai jis sutinka atleisti su sąlyga, kad Elazaras daugiau taip nesielgs. Mokytojas grįžta pas mokinius ir moko juos būti lankstiems kaip nendrė.

Ryšys su skaitiniais. Ps 31, 5 ir Mk 1, 40–41. Pripažinęs kaltę rabis jau girdi žmogų, kurį iš pradžių vertino pagal išvaizdą. Evangelijoje Jėzus nuo pat pradžių išgirsta atskirtojo prašymą.

Šaltinis: Babilono Talmudas · Ta’anit 20a–20b, Soncino vertimas.

Ezopui priskiriama pasakėčia · Du puodai potvynyje

Patvinusi upė neša du puodus. Vienas molinis, kitas žalvarinis. Srovėje žalvarinis puodas šaukia draugui, kad šis laikytųsi kuo arčiau. Jis žada trapesnį kelionės draugą apsaugoti.

Molinis puodas padėkoja ir prašo jo laikytis atokiau. Jam pavojinga kaip tik tai, ką žalvarinis puodas siūlo kaip apsaugą. Vieno smūgio užtektų moliui suskilti. Molinis puodas pats geriausiai žino, kiek jo šonas gali atlaikyti.

Ryšys su skaitiniais. Kun 13, 46 ir 1 Kor 10, 33. Atstumas kartais apsaugo. Pasakėčia kviečia išklausyti žmogų, kuriam siūlome padėti, ir atsižvelgti į tai, kas jam saugu.

Šaltinis: Ezopui priskiriama pasakėčia · Du puodai, Perry 378.

Louisa May Alcott · Ką Lilė parsinešė iš Duonos šalies

Vėjo gūsis pagauna raudoną Lilės skėtį ir nuneša mergaitę į medį. Ji paragauja vyšnios ir supranta, kad ši visa iš cukraus. Netrukus ji aptinka ir šokolado akmenis, ir cukrinius namelius. Iš pradžių norisi viską išragauti. Pasisotinusi saldumynais Lilė pagauna save svajojančią apie paprastą duoną su sviestu.

Duonos šalyje Lilė sužino, kiek darbo reikia nuo kviečio varpos iki kepalo. Ji išmoksta kepti ir pagaliau pati iškepa tokį kepalą, kokį norėtų parnešti mamai. Pasirodo, duonoje jos laukia ir draugo Muffino dovana. Jis norėjo tapti būtent šio kepalo dalimi. Prispaudusi kepalą prie savęs Lilė tris kartus panorsta grįžti namo ir ten atsiduria.

Ryšys su skaitiniais. 1 Kor 10, 31. Valgymo prasmė pasakoje pasikeičia, kai Lilė ima vertinti darbą, iš kurio duona atsirado, ir pamato, kuo jos pačios darbas gali pasitarnauti kitam.

Šaltinis: Louisa May Alcott · The Candy Country.

Victoras Hugo · Paskutinis pienas namelyje ant ratų

Pajūryje paliktas berniukas per pūgą išgirsta silpną verksmą. Jis rankomis nukasa sniegą. Po juo randa sušalusią moterį, prie kurios krūtinės dar juda kūdikis. Berniukas susupa mergaitę į savo švarką ir neša ją toliau. Galiausiai aptinka namelį ant ratų. Iš po jo urzgia žvėris, bet iš vidaus pasigirsta žmogaus balsas, kviečiantis užeiti.

Namelyje prie krosnelės šeimininkas Ursusas aprengia berniuką sausais drabužiais ir pamaitina mergaitę. Žodžiais jis vis dar burba. Pats ištroškęs jau kelia puodą prie lūpų, bet dar kartą pažvelgia į kūdikį. Paskutinį pieną jis supila į mergaitės buteliuką, o pats atsigeria vandens. Tą naktį abu vaikai miega šiltai.

Ryšys su skaitiniais. Kun 13, 46 ir Mk 1, 40–41. Iš lauko į šilumą vaikus atveda du atsiliepimai. Berniukas sustoja išgirdęs kūdikį, o Ursusas atveria savo duris.

Šaltinis: Victoras Hugo · The Man Who Laughs.

Anatole France · Sodininkas, kurio niekada nebuvo

Ponia Cornouiller vėl kviečia šeimą sekmadienio pietų. Norėdama mandagiai išsisukti, ponia Beržerė sako laukianti sodininko. Paklausta jo vardo, čia pat sugalvoja Putois. Viešnia išeina kartodama vardą ir svarstydama, kur jį galėjusi girdėti. Šeima puikiai žino, kad jokio tokio sodininko nesamdė.

Netrukus iš ponios Cornouiller daržo dingsta trys melionai. Įtarimas krinta ant Putois, o vietos laikraštis net išspausdina jo išvaizdos aprašymą. Vieną dieną nauja tarnaitė praneša, kad virtuvėje laukia taip prisistatęs vyras. Kol ji grįžta jo paklausti, ko šis atėjo, vyro jau nebėra. Pasak sūnaus, nuo tada ir motina galbūt ėmė tikėti, kad jos sodininkas egzistuoja.

Ryšys su skaitiniais. Ps 31, 5 ir Mk 1, 44–45. Apsakymas padeda pamatyti, kaip pasklidęs pasakojimas ima gyventi savo gyvenimą. Psalmė kviečia grįžti prie tiesos apie tai, ką iš tiesų pasakėme ar padarėme.

Šaltinis: Anatole France · Putois.

Elizabeth Gaskell · Motina, kuri pasiliko prie lovos

Po vyro mirties ponia Li ieško seniai šeimą palikusios dukters Lizės. Paieška jas suveda nelaimės naktį, kai nuo laiptų nukritusi miršta mažoji Lizės duktė Nanė. Apimta skausmo Lizė užmiega. Motina pasilieka budėti prie jos lovos. Pabudusi Lizė pirmiausia užsidengia veidą. Ji bijo, kad motina joje matys tik tai, dėl ko jai pačiai gėda.

Motina pasilenkia prie lovos ir prisimena, kaip visus tuos metus galvojo apie dukterį. Ji kartoja išmoktus Rašto žodžius apie Dievo gailestingumą, kol pritrūksta jėgų kalbėti. Lizė pamato jos ašaras, apkabina ją ir pagaliau pati pravirksta. Vėliau jiedvi gyvena nuošaliame namelyje. Kai kam nors apylinkėse prireikia pagalbos, Lizė išeina jos suteikti.

Ryšys su skaitiniais. Kun 13, 46, Ps 31, 5 ir Mk 1, 40–41. Atstumtam žmogui kartais sunkiausia pakelti akis. Pasakojime motinos kantrus buvimas šalia suteikia dukteriai vietos prabilti ir būti išgirstai.

Šaltinis: Elizabeth Gaskell · Lizzie Leigh.

Mary E. Wilkins Freeman · Giesmė prie lovos

Ilgametė kaimo bažnyčios giedotoja Kandisė Vitkomb sužino, kad jos vietą užims Alma. Žinią choras įdeda į dovanotą fotografijų albumą. Kandisę žeidžia, kad niekas neišdrįso jai to pasakyti į akis. Per pamaldas ji gieda prie atviro į bažnyčią atsukto namų lango ir garsiai sau pritaria vargonėliais. Susirinkusieji išgirsta du tarpusavyje nesiderinančius balsus.

Susirgusi Kandisė paprašo dvasininko atleidimo, paskui pasikviečia Almą ir Vilsoną. Prie lovos jaunuoliai sužino, kad ji jiems palieka savo namus. Kandisė dar paprašo Almos vienos giesmės. Iš pradžių Almos balsas dreba, paskui skamba aiškiai. Išklausiusi ją Kandisė vis dėlto pastebi vieną truputį per žemai sugiedotą natą.

Ryšys su skaitiniais. Ps 31, 5 ir 1 Kor 10, 33. Kandisė pripažįsta, kuo pati prisidėjo prie nesantaikos, ir pasirūpina žmonėmis, kuriuos anksčiau norėjo nutildyti. Paskutinis jos pastebėjimas leidžia atpažinti tą pačią reiklią giedotoją.

Šaltinis: Mary E. Wilkins Freeman · A Village Singer.

1601 m. Anglija · Kam parapijoje patikėta pasirūpinti vargstančiais?

1601 m. Anglijos parlamento akte apie neturtingųjų paramą net nurodyta, kada rinktis žmonėms, kuriems ji pavesta. Parapijos prižiūrėtojai skiriami Velykų savaitę arba per mėnesį po Velykų. Bent kartą per mėnesį jie turi susitikti bažnyčioje, sekmadienio popietę po pamaldų. Pasibaigus tarnybos metams, taikos teisėjams reikia pateikti gautų lėšų ir turimų atsargų apskaitą.

Akto tekste minimi linai, kanapės, vilna ir geležis darbui organizuoti, taip pat tiesioginė parama tiems, kurie negali dirbti. Įstatyme numatyta ir skurstančių šeimų vaikų pameistrystė. Jei parapija nepajėgia surinkti pakankamai lėšų, teisėjai gali paskirstyti naštą plačiau. Taip atsakomybė už paramą įrašoma į bendruomenės tvarką su aiškiais pareigūnais, terminais ir apskaita.

Ryšys su skaitiniais. 1 Kor 10, 33. Pauliaus raginimas ieškoti daugelio naudos leidžia paklausti, kokia konkreti ir atskaitinga tvarka padeda mūsų bendruomenei pasirūpinti žmonėmis, kuriems vienkartinės pagalbos per maža.

Šaltinis: Anglijos parlamentas · 1601 m. neturtingųjų paramos akto tekstas.

1784 m. Paryžius · Raidės, kurias galima perskaityti pirštais

1784 m. birželį Paryžiuje Valentinas Haüy pakvietė regėjimo netekusį jaunuolį François Le Sueur mokytis. Kad pamokos neatimtų šeimai reikalingų pajamų, jis pasiūlė mokėti tiek, kiek jaunuolis gaudavo prašydamas išmaldos. Vėliau Haüy prisiminė, kaip pirmasis mokinys pradėjo dalyti dieną tarp pragyvenimo ir mokymosi.

Pamokoms Haüy naudojo iškilias raides, kurių formą galima užčiuopti pirštais. Po pirmųjų bandymų kilo susidomėjimas, o Filantropinė draugija patikėjo Haüy rūpintis dvylika aklų vaikų, kuriuos jau šelpė. 1786 m. Haüy paskelbė veikalą, kuriame išdėstė, kaip skaitymas liečiant raides gali atverti kelią mokytis ir kitų dalykų.

Ryšys su skaitiniais. Kun 13, 46 ir Mk 1, 40–41. Kad žmogui atsivertų kelias dalyvauti bendrame gyvenime, kartais reikia keisti patį mokymo būdą ir pasirūpinti, kad žmogus galėtų skirti jam laiko.

Šaltinis: American Foundation for the Blind · Paryžiaus aklųjų jaunimo institutas; Valentin Haüy · Essai sur l’éducation des aveugles, 1786.

1873 m. Bergenas · Mikroskopo radinys ir paciento sutikimas

XIX a. Bergene daugelis manė, kad liga, dabar vadinama Hanseno liga, yra paveldima. 1873 m. miesto gydytojas Gerhardas Armaueris Hansenas ligos pažeistame audinyje aptiko smulkių lazdelės formos darinių. Jis iškėlė mintį, kad tai ligą sukelianti bakterija. Bergeno archyve išlikusiuose to laikotarpio lapuose galima pamatyti ir mikroskopinių tyrimų piešinių. Kai kurių jų autorius nežinomas.

Ieškant papildomų įrodymų buvo imtasi bandymų. Bergeno archyvas primena ir jų kainą vienai pacientei. 1880 m. Hansenas buvo nuteistas už tai, kad panaudojo ligos pažeistą medžiagą bandymui su ja be jos sutikimo. Greta reikšmingo atradimo išlieka atskiras klausimas, kaip tyrimo metu gerbiama žmogaus valia.

Ryšys su skaitiniais. Kun 13 ir Mk 1, 40–41. Kunigų knyga kalba apie ligos požymių atpažinimą. Evangelijoje Jėzus taip pat išgirsta paties žmogaus prašymą. Istorinis atvejis leidžia klausti, kokia vieta sprendimuose paliekama žmogui, kurio kūną jie liečia.

Šaltinis: Bergeno miesto archyvas · Gerhardas Armaueris Hansenas.

1946 m. JAV · Pietūs, kuriems nebereikia kasmetinio sprendimo

1946 m. birželio 4 d. Harry S. Trumanas pasirašė JAV mokyklų pietų įstatymą. Pareiškime tą dieną jis priminė skirtumą tarp gebėjimo užauginti daug maisto ir gebėjimo jį pristatyti ten, kur jo reikia. Ankstesnės programos, kurioms leidimas būdavo suteikiamas kasmet, buvo pasiekusios iki šešių milijonų vaikų.

Trumanas šiuos kasmetinius bandymus laikė pagrindu nuolatinei programai. Jis ragino valstijų ir vietos įstaigas veikti kartu su Žemės ūkio departamentu. Konkreti užduotis buvo rūpintis, kad vaikas galėtų gauti maistingus pietus vidurdienį. Jos įgyvendinimas priklausė nuo daugelio žmonių ir įstaigų bendradarbiavimo.

Ryšys su skaitiniais. 1 Kor 10, 31–33. Paulius kalba apie valgymą ir daugelio naudą. Istorinis pavyzdys atveria klausimą, kas padaro bendrą stalą prieinamą žmogui, kuriam maisto trūksta.

Šaltinis: Harry S. Truman Library · 1946 m. pareiškimas pasirašant mokyklų pietų įstatymą.

Aberfanas · Išklausyti liudytojus po šešiasdešimties metų

1966 m. spalio 21 d. Velse anglių kasybos atliekų sampila nuslinko ant Aberfano kaimo. Žuvo 144 žmonės, tarp jų 116 vaikų. Tyrimo archyve liko 76 posėdžių dienų stenogramos, liudytojų pareiškimai, planai ir meteorologiniai duomenys. Tyrimas atsakomybę priskyrė Nacionalinei anglių valdybai. Jo rekomendacija paskatino pirmą kartą surinkti išsamius duomenis apie visas tos valdybos sampilas.

2026 m. spalio 21 d., minint nelaimės šešiasdešimtmetį, į Aberfaną atvyko karalius Karolis III, karalienė ir Velso princas. Savo kalboje karalius paminėjo tai, ką išgirdo iš išgyvenusiųjų, netektį patyrusių artimųjų ir gelbėtojų. Tyrimo dokumentai saugo atsakymą, kas buvo atsakingas. Liudijimai leidžia išgirsti, ką žmonėms reiškė su šia nelaime gyventi.

Ryšys su skaitiniais. Ps 31, 5 ir 1 Kor 10, 33. Psalmės atvirumas čia padeda kalbėti apie institucijos atsakomybės įvardijimą. Pauliaus rūpestis kitais kviečia atsiklausti ir tų, kuriems tenka sprendimų padariniai.

Šaltinis: Glamorgano archyvas · Aberfano tyrimo dokumentai; Karolis III · Kalba per 60-ąsias Aberfano nelaimės metines.

1985–1987 m. Indiana · Nuo pamokų telefonu iki suolo klasėje

1985 m. po AIDS diagnozės Ryanui White’ui neleista lankyti mokyklos Russiaville miestelyje. Jam įrengė telefono liniją, per kurią galėjo klausytis pamokų, tačiau garsas dažnai būdavo prastas. Po ginčų ir teisinių sprendimų 1986 m. balandį jis grįžo į pamokas. Vis dėlto priešiškumas šeimai tęsėsi, ir 1987 m. ji persikėlė į Siserą.

Naujos mokyklos vadovas Tony Cookas ruošėsi paauglį priimti dar prieš jam ateinant. Vasarą jis atsakinėjo į tėvų ir kitų miestelio žmonių klausimus, o mokslo metų pradžioje kalbėjosi su mokiniais. Mokinių savivaldos narius jis pakvietė padėti Ryanui ir atsakyti į bendraamžių klausimus. Vėliau Ryanas prisiminė, kaip svarbu buvo vėl jaustis turinčiam namus, palaikančią mokyklą ir draugų.

Ryšys su skaitiniais. Kun 13, 46 ir Mk 1, 40–41. Grįžimas į bendruomenę priklauso ir nuo to, kaip ši pasiruošia žmogų priimti. Antrojoje mokykloje tam padėjo iš anksto pradėti pokalbiai.

Šaltinis: Indianos istorijos biuras · Ryan White.

2001 m. Japonija · Atsiprašymas už ilgai tęstą atskyrimą

1996 m. Japonijoje panaikintas įstatymas, kuriuo buvo grindžiama Hanseno liga sergančių žmonių izoliavimo politika. Pacientai ir buvę pacientai dėl patirtos žalos kreipėsi į teismą. 2001 m. gegužės 11 d. Kumamoto apygardos teismas priėmė jiems palankų sprendimą. Vyriausybė apsisprendė jo neskųsti.

Japonijos Atstovų Rūmai rezoliucijoje pripažino, kad leido atskyrimo politikai tęstis, ir atsiprašė už žmonių patirtą diskriminaciją bei teisių ribojimą. Jie įsipareigojo imtis priemonių nukentėjusiųjų geram vardui atkurti ir jiems padėti. Tų pačių metų birželio 22 d. įsigaliojo kompensacijų įstatymas buvusiems sanatorijų gyventojams.

Ryšys su skaitiniais. Kun 13, 46 ir Ps 31, 5. Atstumas palieka pėdsakų ir tada, kai jį nustatanti taisyklė panaikinama. Šiame įvykyje kaltės pripažinimą galima matyti greta konkrečios pastangos atlyginti žalą.

Šaltinis: Japonijos Atstovų Rūmai · Rezoliucija dėl Hanseno ligos; Japonijos sveikatos ministerija · Ataskaita apie Hanseno ligos politiką.

1. Atskirtis gali tęstis ir pasveikus

Net išgiję jie tebekenčia nesibaigiantį visuomenės atstūmimo skausmą.

Yohei Sasakawa, Kreipimasis Pasaulinei kovos su raupsais dienai, 2026 m. sausio 16 d. · vertimas į lietuvių kalbą

Kun 13, 45–46. Gyvenimas už stovyklos ribų paliečia ne vien kūną. Kalbėdamas apie dabartinę Hanseno ligą, Sasakawa primena, kad gydymas ir sugrįžimas į bendruomenę yra skirtingos užduotys.

Šaltinis: Yohei Sasakawa.

2. Ištarta kaltė pakeičia teismo eigą

Bet kai kaltinimas dėl nuodėmės išsiveržia iš paties žmogaus lūpų, mūsų teisme galąstuvas pasisuka prieš ašmenis.

Dante Alighieri, Dieviškoji komedija, Skaistykla, XXXI giesmė, 40–42 eil. · vertimas į lietuvių kalbą

Ps 31 (32), 5. Beatričė kalba Dantei, kuris pagaliau įvardijo savo kaltę. Galąstuvas, pasisukęs prieš ašmenis, juos atbukina. Taip Beatričė vaizduoja teismo posūkį prisipažinus. Psalmėje šis posūkis įvardijamas tiesiai – Viešpats atleidžia.

Šaltinis: Dante.

3. Per išpažintį neprisiimti nebūtos kaltės

[…] iš tariamo nuolankumo sakyti, kad padarei nuodėmių, dėl kurių niekada nebuvai kaltas.

Geoffrey Chauceris, Kenterberio pasakojimai, „Klebono pasakojimas“, §90 · vertimas į lietuvių kalbą

Ps 31 (32), 2. Klebonas kalba apie nuodėmes, kurių žmogus iš tiesų nepadarė. Psalmės žodžiai apie klastos neturinčią dvasią kviečia taip pat tiksliai pripažinti savo kaltę, kaip ir vengti apsimestinio savęs kaltinimo.

Šaltinis: Geoffrey Chaucer.

4. Dievas mieliau išgirsta iš mūsų pačių

[…] yra kitas būdas sužinoti mano nuodėmes, tau mielesnis už visus anuos – sužinoti iš mano išpažinties.

Johnas Donne’as, Devotions upon Emergent Occasions, X, „Expostulation“ · vertimas į lietuvių kalbą

Ps 31 (32), 5. Donne’as ką tik priminė, kad nuo Dievo nieko neįmanoma paslėpti. Toliau jis cituoja tą pačią psalmę ir svarsto, kodėl svarbu, kad žmogus savo kaltę ištartų pats.

Šaltinis: John Donne.

5. Atsekti, dėl ko iš tiesų taip pasielgiau

[…] veiksmą, kurį, rodos, mažiausiai tikėtina daryti Dievo garbei, ir atsekti jį iki pirminio ketinimo, sumanymų ir tikslų […].

Jonathanas Edwardsas, Resolutions, 23-iasis pasiryžimas · vertimas į lietuvių kalbą

1 Kor 10, 31. Edwardsas siūlo peržiūrėti sąmoningai padarytą veiksmą, kurį iš pirmo žvilgsnio sunku susieti su Dievo garbe. Pauliaus paminėtas valgymas ir gėrimas leidžia šį klausimą kelti net prie kasdienio stalo.

Šaltinis: Jonathan Edwards.

6. Kinta žmonės, drauge tęsiamas darbas

Grupė žmonių – dažnai vis kitos sudėties – kartu gyvena ir kartu dirba.

Dorothy Day, „On Pilgrimage“, The Catholic Worker, 1954 m. gegužė, p. 2 ir 8 · vertimas į lietuvių kalbą

1 Kor 10, 33. Day aprašo Niujorko svetingumo namus, kuriuose šeimininkai patys gyvena iš bendrų išteklių, o prie namų kasdien rikiuojasi žmonės, laukiantys duonos. Pauliaus raginimas rūpintis daugelio nauda čia įgauna buitinį mastelį.

Šaltinis: Dorothy Day.

7. Neversk ligonio kartoti prašymo

Niekada neversk ligonio kartoti perduotos žinios ar prašymo, ypač praėjus kuriam laikui.

Florence Nightingale, Notes on Nursing, skyrius „Noise“, dalis „How to visit the sick and not hurt them“ · vertimas į lietuvių kalbą

Mk 1, 40–41. Jėzus išgirsta trumpą žmogaus prašymą ir iš karto į jį atsako. Nightingale atkreipia dėmesį į mažą pagarbos veiksmą – išklausyti taip atidžiai, kad žmogui nereikėtų savo prašymo sakyti dar kartą.

Šaltinis: Florence Nightingale.

8. Draugo skausmą laikyti savu

[…] mylintis kitą žvelgia į draugą kaip į antrąjį save ir draugo skausmą laiko savu […].

Šv. Tomas Akvinietis, Summa theologiae, II–II, 30 kl., 2 str., pagrindinis atsakymas · vertimas į lietuvių kalbą

Mk 1, 41. Tomas aiškina vieną iš užuojautos kelių – meilė priartina kito nelaimę. Tai padeda suprasti, kodėl Jėzaus gailestis virsta veiksmu ir jis ištiesia ranką.

Šaltinis: Thomas Aquinas.

9. Artumo galima prašyti be gėdos

Nesigėdykite, kad ilgitės artumo ir švelnumo! Neslėpkite šio ilgesio ir niekada nemanykite, kad esate našta kitiems.

Popiežius Pranciškus, Žinia XXXII Pasaulinei ligonių dienai, 2024 m. sausio 10 d. · vertimas į lietuvių kalbą

Kun 13, 46 ir Mk 1, 40. Pas Jėzų ateinantis žmogus išdrįsta prašyti, nors Įstatyme aprašytam nešvariu pripažintam žmogui tenka gyventi atskirai. Popiežius kreipiasi tiesiai į tuos, kuriems nedrąsu pasakyti, kad jie ilgisi artumo.

Šaltinis: Francis.

10. Dievas nori išgydyti tai, kas ardo ryšius

[…] įsikūnija Dievo valia mus išgydyti, apvalyti nuo blogio, kuris mus subjauroja ir ardo mūsų ryšius.

Popiežius Benediktas XVI, „Viešpaties angelas“, 2012 m. vasario 12 d. · vertimas į lietuvių kalbą

Mk 1, 41–44. Benediktas kalba apie Jėzaus žodį ir prisilietimą kaip apie Dievo valios išgydyti ženklą. Jėzaus nurodymas pasirodyti kunigui leidžia matyti ir bendruomeninę apvalymo reikšmę.

Šaltinis: Benedict XVI.

Visa gydytojų komanda vienam sveikam žmogui

Per Heloviną žurnalistas George’as Hamas redakcijoje dar dirba, nors jau apie dešimtą vakaro. Įpuola daktaras Pattersonas, be apykaklės, prasisegęs švarką.
– Kaip gerai, kad atsigavai!
– O nuo ko?
– Paskambino ir pasakė, kad tau priepuolis!

Už kampo jau skuba visas būrys gydytojų. Vienas atbėgo su šlepetėmis, kitas metė darbą. Visiems kažkas paskambino. Išvydę sveiką Hamą, gydytojai nutaria, kad juos išdūrė jis pats. Garsiausiai piktinasi Pattersonas.

Tik gerokai vėliau pažįstamas prasitaria, kas iš tiesų susitarė su telefono stotimi ir, dėl įtikinamumo, nusisegė apykaklę. Tai buvo pats Pattersonas. Jis dar ir paskui nė nemirktelėjęs tvirtino, kad savo greita reakcija išgelbėjo Hamui gyvybę.

Ryšys su skaitiniais. Mk 1, 45. Vinipege veikti paskatina melaginga žinia. Morkus pasakoja apie tikrą išgydymą. Abiem atvejais pasklidusi žinia ima keisti žmonių planus.

Šaltinis: Reminiscences of a Raconteur.

Kam grąžinti laikrodį?

Vagis per išpažintį nugvelbia kunigo laikrodį.
– Pavogiau daiktą, – prisipažįsta.
– Tada privalai jį grąžinti savininkui.
– Tai gal jūs jį paimkite?
– Ne, man jo nereikia.

Vagis dar pasitikslina:
– O jeigu savininkas atsisako jį paimti, ką tada daryti?
– Tai pasilik sau, – nė neįtardamas atsako kunigas.

Ryšys su skaitiniais. Ps 31 (32), 2.5. Vagis ištaria teisingus žodžius, bet nutyli tai, kas leistų atitaisyti skriaudą. Psalmėje išpažinimas prasideda nustojus slėpti kaltę.

Šaltinis: German Wit and Humor.

Lininiam pulsui reikia vilnonio gydytojo

Pas susirgusią jauną moterį atvyksta gydytojas. Jis ketina patikrinti pulsą, bet pacientė nenori, kad jis liestų jos odą, ir užsitraukia rankovę ant riešo. Gydytojas ant jos rankovės uždeda savo vilnonio švarko skverną.

Šalia stovinti moteris nustebusi stebi, ką jis daro.
– Na, ponia, – paaiškina gydytojas, – lininiam pulsui juk reikia vilnonio gydytojo.

Ryšys su skaitiniais. Mk 1, 40–41. Gydytojas pastebi pacientės gestą ir į jį atsiliepia. Morkaus scenoje žmogus pats prašo Jėzaus pagalbos, ir Jėzaus atsakas taip pat apima prisilietimą.

Šaltinis: Joe Miller's Jests.

Pardavėjas išmėgino savo tabletes

Visas ligas gydančių tablečių pardavėjas išsikviečia gydytoją. Šis apžiūri ligonį ir stebisi:
– Dėl tokio menkniekio mane kvietėte?

– Ne toks jau čia menkniekis, daktare. Matote, išgėriau savo tablečių.

Ryšys su skaitiniais. 1 Kor 10, 33–11, 1. Paulius drįsta savo elgesį pasiūlyti kaip pavyzdį. Juokelyje žmogus garsiai siūlo kitiems tai, kuo pats sunerimsta pasinaudojęs.

Šaltinis: Joe Miller's Jests.

Receptas į ugnį, pacientas atgal į kėdę

Vienas garsus gydytojas pacientus priima žaibiškai. Kariškis vos spėjo įeiti, o gydytojas jau išrašė receptą. Atsisveikindamas pacientas paspaudžia jam ranką:
– Džiaugiuosi susipažinęs. Mano tėvas pulkininkas dažnai apie jus pasakodavo.

– Palaukit. Tai jūs senojo Tomo sūnus?
– Taip.
– Mielas bičiuli, meskit tą receptą į ugnį. Sėskit ir pasakykit, kuo iš tiesų skundžiatės!

Ryšys su skaitiniais. Mk 1, 40–41. Evangelijoje Jėzus išgirsta besikreipiantį žmogų iš karto. Tik išgirdęs paciento pavardę gydytojas skiria jam laiko, kurį būtų galėjęs skirti nuo pat pradžių.

Šaltinis: More Toasts.

Rinkliava su priminimu

Muthillo bažnyčioje vienas vyresnysis su aukų samteliu eina nuo suolo prie suolo. Pastebėjęs, kad kas nors neskuba aukoti, baksteli rinkimo įrankiu ir sušnabžda taip, kad išgirstų aplinkiniai:
– Ponia iš didžiojo ūkio, nepamirškit vargšų.

Žengia toliau.
– Panele su dailia skara, jūs irgi nepamirškit vargšų!

Ryšys su skaitiniais. 1 Kor 10, 31–33. Paulius prašo galvoti apie daugelio naudą. Škotų rinkėjo garsus šnabždesys leidžia su šypsena paklausti, ar skurdą pastebėtume ir be bakstelėjimo.

Šaltinis: Reminiscences of Scottish Life and Character.

Pianistė žinojo, kur klavišai

Kai Vinipego miestas nusiperka pirmą pianiną, pasklinda gandas, kad meras miestui prastūmė savo seną instrumentą. George’as Hamas pasakoja, kad tame gande nebuvo nė lašo tiesos. Bet vienas mero kritikas koncerte pagaliau gauna progą tai „įrodyti“.

Į sceną išeina mero dukterėčia, gabi pianistė. Vos tik ji ima skambinti, šalia pasakotojo sėdintis vyras sušnabžda:
– Matot? Iš kur ji taip gerai žinotų, kur dėti pirštus, jeigu nebūtų tuo pianinu grojusi anksčiau?

Ryšys su skaitiniais. Kun 13, 1–2. Įstatymas numato, kad požymį turi apžiūrėti kunigas. Koncerto klausytojui užtenka išgirsti gerai grojančią pianistę, kad ji patvirtintų jo išankstinę išvadą.

Šaltinis: Reminiscences of a Raconteur.