2 advento sekmadienis (B)

Pranašai ir Mesijo laukimas · KBK 522, 711–716, 722

KBK 522, 711–716, 722: pranašai ir Mesijo laukimas;

Jono Krikštytojo misija · KBK 523, 717–720

KBK 523, 717–720: Jono Krikštytojo misija;

Naujas dangus ir nauja žemė · KBK 1042–1050

KBK 1042–1050: naujas dangus ir nauja žemė.

Iz 40, 1–2: paguoda patikima ne vienam balsui

Naḥămū – „guoskite“ – pakartotas daugiskaitos liepiamasis žodis. Paguoda pavedama ne vienam kalbėtojui. Kreipiniai „mano tautą“ ir „jūsų Dievas“ išlaiko Sandoros santykį net tremties ir kaltės akivaizdoje. Jeruzalei skelbiama, kad varginančios tarnybos laikas baigiasi: pranašas kreipiasi į sužeistą bendruomenę, kuriai reikia išgirsti atleidimo ir grįžimo žinią.

Dabbərū ʿal-lêḇ pažodžiui reiškia „kalbėkite širdžiai“. Šis hebrajų posakis nusako guodžiantį, padrąsinantį kreipimąsi; panašiai Pr 50, 21 Juozapas ramina išsigandusius brolius. Taigi neužtenka paskelbti pasikeitusią padėtį: žinia turi pasiekti žmogų, kuris dar bijo ja patikėti. Kalbos švelnumas čia atitinka pačios žinios turinį.

Šaltinis: Bible Hub, Iz 40, 1: hebrajiškas tekstas ir gramatinė analizė; Bible Hub, Iz 40, 2: hebrajiškas tekstas ir gramatinė analizė; Cambridge Bible for Schools and Colleges, Iz 40, 1–5. 10–11 komentaras.

Iz 40, 3–5. 9–11: karališkas kelias ir piemens žingsnis

Pannū – „parenkite“, „pašalinkite kliūtis“ – primena kelių tvarkymą valdovo kelionei. Hebrajiškame Izaijo tekste dykuma siejama su rengiamu keliu: pats Viešpats grįžta su savo tauta. Tremtinių sugrįžimas vaizduojamas naujo Išėjimo mastu. Kalnų ir slėnių pertvarkymas skelbia, kad išlaisvinimui nebeliks neįveikiamų kliūčių; tai platesnis pažadas nei statybos darbų aprašymas.

Yənaḥēl reiškia „švelniai ves“. Vaizdas nuo valdovo pergalės pereina prie piemens rūpesčio: ta pati galinga ranka glaudžia ėriukus, o žindančios avys vedamos atsižvelgiant į jų jėgas. Sugrįžimo eisena nėra vien stipriųjų žygis. Dievo galia atsiskleidžia ir tuo, kad kelionėje neprarandami silpniausieji.

Šaltinis: Bible Hub, Iz 40, 3: hebrajiškas tekstas ir gramatinė analizė; Bible Hub, Iz 40, 11: hebrajiškas tekstas ir gramatinė analizė; Cambridge Bible for Schools and Colleges, Iz 40, 1–5. 10–11 komentaras.

Ps 84 (85), 9: maldaujanti bendruomenė ima klausytis

ʾEšməʿāh – „noriu išgirsti“, „teklausau“ – yra pirmojo asmens forma, išreiškianti kalbėtojo pasiryžimą. Ankstesnėje psalmės dalyje bendruomenė prisiminė patirtą malonę ir prašė atgaivinimo; dabar maldos judesys pasikeičia. Kalbėtojas laukia, ką pasakys Dievas. Atsakymas nepagaminamas vien kartojant savo prašymus. Išklausyti žadamą ramybę tampa pačios maldos dalimi.

Ḥăsîḏāw nusako „jo ištikimuosius“, jam priklausančius žmones. Žodis čia eina greta „jo tautos“: kalbama apie Dievo ištikimąja meile susietą bendruomenę, o ne apie atskirą tobulųjų luomą. Artimo išgelbėjimo pažadas kreipiamas į tuos, kurie pagarbiai jo laukia. Psalmė leidžia pereiti nuo nerimastingo kalbėjimo į klausymą, nepaneigdama nei ankstesnio skausmo, nei prašymo atnaujinti gyvenimą.

Šaltinis: Bible Hub, Ps 85, 8 (LT 85, 9): hebrajiškas tekstas ir gramatika; Cambridge Bible for Schools and Colleges, Ps 85, 8–9 komentaras (LT 9–10).

2 Pt 3, 8–9: pažado vėlavimas ar kantrybė žmogui?

Bradýnei reiškia „delsia“, tačiau sakinyje šis veiksmažodis paneigtas: Viešpats nevėluoja taip, kaip kai kurie žmonės supranta vėlavimą. Dienos ir tūkstančio metų sugretinimas primena Ps 90. Tai Dievo amžinybės ir žmogaus ribotumo palyginimas, o ne formulė, leidžianti iš skaitinių apskaičiuoti pasaulio pabaigos datą. Laiškas taiso patį matą, kuriuo vertinamas pažadas.

Makrothymeî – „yra kantrus“ – paaiškina, kas klaidingai palaikoma delsimu. Sakinys nukreipia dėmesį nuo kalendoriaus į žmones: jiems paliekama galimybė atsiversti. Taigi laukimo laikas nėra tuščias tarpas tarp pažado ir jo išsipildymo. Jame veikia gelbstinti Dievo valia. Šis kantrumas neatšaukia ateinančios dienos; jis atskleidžia, kodėl šiandien dar įmanomas pasikeitimas.

Šaltinis: Bible Hub, 2 Pt 3, 9: graikiškas tekstas ir gramatinė analizė; Kyle Schiefelbein-Guerrero, 2 Pt 3, 8–15a komentaras, 2023-12-10, Working Preacher.

2 Pt 3, 10–14: kosminis vaizdas užduoda klausimą apie gyvenimą

Stoikheîa vadinami pasaulio elementai; tyrėjai svarsto ir dangaus kūnų reikšmę. Ugnies bei kosmoso suirimo kalba siejasi su antikos pasaulėvaizdžiu ir bibliniais kūrimo motyvais. 2026 m. tyrimas šią jungtį aiškina kaip gyvą retorinį vaizdą, kreipiantį į atnaujinimą ir atsakomybę. Tai nėra šiuolaikinės fizikos prognozė. Eilutės pabaiga rankraščiuose taip pat skiriasi: greta sudegimo yra žemės ir darbų atidengimo bei neberadimo variantų. Lietuviško liturginio teksto dėl jų nekeičiame.

Eusebeíais – daugiskaitinė pamaldumo forma – priklauso klausimui, kokie turime būti. Autoriaus argumentas nuo visatos likimo pereina prie elgesio. Naujo pasaulio, kuriame gyvena teisumas, viltis įpareigoja jau dabar siekti šventumo ir taikos. Apokaliptinis mastas paryškina dabartinių pasirinkimų svarbą.

Šaltinis: Bible Hub, 2 Pt 3, 10: graikiškas tekstas ir gramatinė analizė; Bible Hub, 2 Pt 3, 11: graikiškas tekstas ir gramatinė analizė; Douglas Estes, „Elemental Imagery, Stoic Physics, and Jewish Cosmogony“, 2026-06-26, Journal for the Study of the New Testament; skaityta vieša santrauka; NET Bible, 2 Pt 3, 10 vertimo ir teksto kritikos pastabos, Bible Gateway.

Mk 1, 1–3: Evangelija prasideda Izraelio Raštų balsais

Archḗ – „pradžia“ – įveda žinią apie Jėzų Kristų. Pasakojimas nepradedamas jo gimimu: pirmiausia skamba Raštai ir pasirodo kelią rengiantis Jonas. Jėzaus atėjimas įrašomas į jau vykstančią Dievo ir jo tautos istoriją. Tai padeda suprasti, kodėl Evangelijos pradžiai tokia svarbi šiandien girdėta Izaijo grįžimo ir paguodos žinia.

Euangelíou reiškia „gerosios naujienos“. Ją paskelbęs pasakotojas sujungia Iš 23, 20 pasiuntinio, Mal 3, 1 kelio rengėjo ir Iz 40, 3 dykumos kelio tekstus. Visas junginys priskiriamas Izaijui, kurio žinia čia sudaro pagrindinį rėmą. Šias eilutes pateikia evangelistas, o ne cituoja Jonas. Susieti Raštų balsai parengia skaitytoją atpažinti, kieno atėjimą pranašas skelbs.

Šaltinis: Bible Hub, Mk 1, 1: graikiškas tekstas ir gramatinė analizė; Scott Hahn, „Straighten the path“, The Pilot, 2023-12-08; St. Paul Center apmąstymo publikacija.

Mk 1, 7–8: pasilenkti prie kurpių dirželio

Kýpsas reiškia „pasilenkęs“. Morkus išlaiko kūnišką judesį: Jonas įsivaizduojamas visai prie ateinančiojo kojų. Tai suteikia jo žodžiams konkretumo. Senovėje avalynės nuavimas priklausė žemiausios tarnystės darbams. Jonas sako nesąs vertas net tokios padėties prie stipresniojo. Tai ne dviejų vienodų pranašų varžybos dėl didesnio klausytojų būrio.

Himánta yra kurpės dirželis. Mažas daiktas išryškina didelį skirtumą: Jonas gali tarnauti vandens krikštu ir kviesti atsiversti, o ateinantysis krikštys Šventąja Dvasia. Jono žodžiai neleidžia palaikyti tarpininko galutiniu išgelbėjimo šaltiniu. Pasakojimo pradžioje jis pats nustato savo tarnystės ribą ir nukreipia žvilgsnį į tą, kurį turi parengti sutikti.

Šaltinis: Bible Hub, Mk 1, 7: graikiškas tekstas ir gramatinė analizė; Cambridge Bible for Schools and Colleges, Mk 1, 7: dirželis ir nusilenkimas.

Euzebijus Cezarietis: Izaijo kalnas tampa Evangelijos skelbimo vieta

Naujoji paguodos žinia, pasirengusi atnešti visiems žmonėms Dievo gelbstinčios galios pažinimą.

Izaijo komentaras 40 · PG 24, 366–367 · rengėjo vertimas

Apaštalų bendrija.

Izaijo komentaras 40 · PG 24, 366–367 · rengėjo vertimas

Izaijo žodžiuose Euzebijus atpažįsta ne tik Joną Krikštytoją, bet ir evangelistų misiją. Pirmiausia prabyla dykumos balsas, paskui ant kalno šaukiamas gerosios žinios nešėjas. Ši seka jam rodo, kaip parengiamas Kristaus apsireiškimas ir kaip jo žinia iškeliauja pas tautas. Dykumos nepasiekiamumas tampa dar Dievo nepažįstančių žmonių paveikslu.

Sioną autorius sieja su iš Izraelio kilusia apaštalų bendruomene. Gavusi išgelbėjimo žinią, ji pašaukiama ją paskelbti toliau. Taip Izaijo paguoda nepaliekama vien saugoti praeities atminimui: priimtas pažadas tampa misija. Šalia Jono tarnystės atsiveria ir klausytojo klausimas – kam mano išgirstas Dievo gerumas šiandien turėtų būti praneštas?

ST → NT. Izaijo Sionas ir gerosios žinios nešėjas → apaštalų bendruomenė, skelbianti Kristaus atėjimą tautoms.

Šaltinis: Euzebijus Cezarietis, Izaijo komentaras 40, PG 24, 366–367; II advento sekmadienio Valandų liturgijos ištrauka.

Šv. Augustinas: psalmės kelias atsiveria išpažinus savo gyvenimą

Išpažink savo ankstesnį gyvenimą ir atversi kelią.

Ps 84 (85) aiškinimas, 13 · rengėjo vertimas

[…] kad jis vestų tave savo paties pėdomis.

Ps 84 (85) aiškinimas, 13 · rengėjo vertimas

Baigiamąjį psalmės vaizdą apie teisumą, einantį Dievo priekyje, Augustinas perskaito kaip nuodėmių išpažinimą. Tiesos pradžia – liautis vadinti teisiu tai, ką reikia atleisti. Todėl jis čia pat primena Joną, kviečiantį parengti Viešpačiui kelią. Psalmės žingsniai ir Evangelijos dykumos balsas jo aiškinime veda į tą patį širdies atvirumą.

Kristus ateina ne vien pastebėti atvertų durų: jis pats ima vesti žmogų savo pėdomis. Išpažintis nėra galutinis sustojimas prie kaltės. Ji atveria tolesnę kelionę, kurioje ankstesnis pasitenkinimas nuodėme gali būti pakeistas noru gyventi kitaip. Advento pasirengimas čia prasideda tiesiu santykiu su savo praeitimi ir pasitikėjimu ateinančiu Gydytoju.

ST → NT. Psalmės teisumo rengiamas kelias → Jono kvietimas išpažinti nuodėmes → Kristus, ateinantis ir vedantis žmogų.

Šaltinis: Šv. Augustinas, Ps 84 (85) aiškinimas, 13; NPNF, New Advent.

Šv. Klemensas Romietis: atgailos galimybė duota visam pasauliui

[…] atvėrė atgailos malonę visam pasauliui.

Pirmasis laiškas korintiečiams, 7–8 · rengėjo vertimas

Buvo išgelbėti, nors buvo svetimi Dievo [Sandorai].

Pirmasis laiškas korintiečiams, 7–8 · rengėjo vertimas

Klemensas besivaidijančiai Korinto bendruomenei siūlo pažvelgti į Kristaus kraują: jo vaisius yra visam pasauliui atverta atsivertimo malonė. Tuomet jis atsigręžia į ankstesnes kartas. Jonos paskelbtą grėsmę išgirdę nineviečiai pasikeitė, meldėsi ir buvo išgelbėti. Net priklausymas kitai tautai neuždarė kelio į gailestingumą.

Toliau surinkti pranašų kvietimai nusiplauti, liautis daryti pikta ir ginti silpnąjį parodo, ką reiškia atgaila. Tai ne vien nerimas dėl artėjančios bausmės. Ji keičia elgesį, nes priimama Dievo duodama galimybė. Petro laiško žodžius apie kantrybę galime girdėti šioje šviesoje: šiandien paliktas laikas yra malonė, kuria kviečiami naudotis ir svetimais laikyti žmonės.

ST → NT. Ninevės atsivertimas ir pranašų kvietimai → Kristaus krauju visam pasauliui atverta atgailos malonė: Klemenso rodoma išganymo tęstinumo gija.

Šaltinis: Šv. Klemensas Romietis, Pirmasis laiškas korintiečiams, 7–8; ANF, New Advent.

Šv. Augustinas: trys jaunuoliai krosnyje ir drąsa laukti atnaujinimo

[…] kai jie taps nemirtingi ir negendantys.

Dievo valstybė XX, 18 · rengėjo vertimas

Trys vyrai galėjo gyventi nesužaloti liepsnojančioje krosnyje.

Dievo valstybė XX, 18 · rengėjo vertimas

Svarstydamas būtent Antrojo Petro laiško žodžius, Augustinas klausia, kur bus šventieji pasaulio perkeitimo metu. Jo atsakymo centre – prisikėlusio kūno netrūnumas. Kalbėdamas savo meto pasaulėvaizdžio kalba, autorius pasitelkia Danieliaus knygos jaunuolius: net jų mirtingų kūnų nesunaikino ugnis, kai juos saugojo Dievas.

Šį ženklą Augustinas sieja su būsimu gyvenimu, kurio nebevaldo dabartinis pažeidžiamumas. Todėl grėsmingi kosminiai vaizdai tikinčiajam neturi užgožti Dievo galios išsaugoti. Homilijai svarbi ši pasitikėjimo kryptis: teisumo kupino pasaulio laukiama nesusitelkiant vien į sunaikinimą. Krosnies pasakojimas leidžia kalbėti apie ištikimybę net tada, kai aplinkybės atrodo neįveikiamos.

ST → NT. Danieliaus knygos trys jaunuoliai, Dievo išsaugoti ugnyje → būsimo netrūnaus gyvenimo viltis Petro laiško šviesoje.

Šaltinis: Šv. Augustinas, Dievo valstybė XX, 18; NPNF, New Advent.

Šv. Kirilas Jeruzalietis: Jonas stovi ties pažado ir išsipildymo slenksčiu

Krikštas yra Senojo Testamento pabaiga ir Naujojo pradžia.

Trečioji katechezė, 6 · rengėjo vertimas

Dykumos mylėtojas, tačiau ne žmonių nekentėjas.

Trečioji katechezė, 6 · rengėjo vertimas

Rengdamas katechumenus Krikštui, Kirilas Jono vietą nusako kaip sandūrą: juo užbaigiama pranašų laukimo eilė ir pradedamas Evangelijos pasakojimas. Jis tiesiogiai primena Morkaus pradžią. Todėl dykumoje pasirodęs Jonas nėra atsitiktinis įžanginis veikėjas. Jo tarnystėje ankstesnė Izraelio viltis jau nukreipiama į dabar ateinantį Kristų.

Vis dėlto tarnų didumas nepanaikina skirtumo tarp jų ir Sūnaus. Kirilas išaukština Joną ir drauge parodo jo tarnystės ribą. Dykumą mylintis žmogus neatsiriboja nuo žmonių: jis tarnauja jų susitikimui su Viešpačiu. Šiandienos Evangelijos pažadas apie Šventąją Dvasią taip kviečia dėkoti už tikėjimo kelią parengusius liudytojus ir priimti paties Kristaus dovaną.

ST → NT. Įstatymo ir pranašų laukimas → Jono tarnystės slenkstis → Kristaus atveriama Evangelijos ir Dvasios dovanos pradžia.

Šaltinis: Šv. Kirilas Jeruzalietis, Trečioji katechezė, 6; NPNF, New Advent.

Šv. Grigalius Didysis: kurpės ženklas palieka Jaunikio vietą Kristui

Kas gi buvo Kristus tarp žmonių, jei ne šventosios Bažnyčios Jaunikis?

Evangelijų homilijos I, 7, 3 · vertimas iš lotynų k. · rengėjo vertimas

[…] nes nepelnytai nesisavinu Jaunikio vardo.

Evangelijų homilijos I, 7, 3 · vertimas iš lotynų k. · rengėjo vertimas

Grigalius Jono žodžius apie kurpės dirželį sieja su sena santuokos teisės aplinka, kur apavo nuėmimas žymėdavo teisės į santuoką perdavimą. Iš šio ženklo jis pereina prie Kristaus ir Bažnyčios santykio. Jonas atsisako savintis Jaunikio vardą: jo pašaukimas yra parengti susitikimą, o ne užimti Kristaus vietą.

Toks skaitymas atveria gilesnę Jono nuolankumo kryptį. Žmonių pasitikėjimas jam patikėtas tam, kad būtų atiduotas Viešpačiui. Grigalius aiškina Jono laikyseną savo žodžiais; jo pateikiama santuokos simbolika padeda matyti Bažnyčią kaip Kristui priklausančią bendruomenę. Dvasinis vadovas todėl negali tapti savo vedamų žmonių galutiniu tikslu.

ST → NT. Senoji santuokos teisės ir kurpės ženklo aplinka → Kristus, Bažnyčios Jaunikis → Jonas, atsisakantis jo vietos: Grigaliaus tipologinis skaitymas.

Šaltinis: Šv. Grigalius Didysis, Evangelijų homilijos I, 7, 3; lotyniškas tekstas, patikrintas su Gloss-e pateikta CCSL 141 ištrauka.

Teofilaktas: senieji takai ir naujai atsiveriantis kelias

„Kelias“ yra Naujasis Testamentas.

Mk 1, 2–3 komentaras · Catena aurea ištrauka · rengėjo vertimas

Senojo Testamento takai turi būti ištiesinti.

Mk 1, 2–3 komentaras · Catena aurea ištrauka · rengėjo vertimas

Teofilaktas Izaijo kvietimo „kelią“ ir „takus“ perskaito kaip dviejų Testamentų vaizdą. Senieji takai jau išminti: tautai buvo duoti Įstatymas ir pranašai. Tačiau pažįstamą kelią irgi reikia taisyti, kad ankstesnio tikėjimo žodžiai nevirstų vien įpročiu. Jono skelbimas kviečia priimti tai, į ką tie žodžiai vedė.

Tai dvasinis komentatoriaus skaitymas: jis rodo Raštų vienybę pažado ir išsipildymo judesyje. Kristaus atėjimui rengiamasi iš naujo atsiveriant seniau girdėtam Dievo kvietimui. Advento klausytojui šis vaizdas leidžia klausti, ar gerai pažįstami tikėjimo takai šiandien padeda sutikti gyvą Viešpatį.

ST → NT. Senieji takai – Senojo Testamento pažadas → rengiamas kelias – Naujojo Testamento išsipildymas: Teofilakto dvasinis Raštų vienybės aiškinimas.

Šaltinis: Teofilaktas, Mk 1, 2–3 aiškinimo ištrauka Tomo Akviniečio Catena aurea; Oksfordo vertimas, CCEL.

Šv. Oskaras Romero: Advento kelias eina per žmogaus orumą

Iš autentiškos žmones sukūrusio Dievo perspektyvos.

Homilija „El Señor viene, preparémosle el camino“, 1978-12-10, įžanga · vertimas iš ispanų k.

1978 m. gruodžio 10 d., antrąjį advento sekmadienį, prieš Romero homiliją kalbėjo Salvadoro Žmogaus teisių komisijos atstovas Roberto Lara Velado. Buvo minimos Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos trisdešimtosios metinės. Atsiliepdamas į klausytojų plojimą arkivyskupas žmogaus orumo gynimą susiejo su tikėjimu Kūrėju: Bažnyčia šį darbą prisiima kaip šventą įsipareigojimą.

Tuomet jis grįžo prie tos dienos liturgijos džiaugsmo: Viešpats ateina, todėl reikia eiti jo pasitikti ir prašyti pašalinti susitikimui trukdančias kliūtis. Jo klausytojams tai turėjo ir visuomeninę prasmę. Rengti kelią Dievui reiškė matyti jo sukurtą žmogų ten, kur orumas pažeidžiamas. Izaijo paguoda galėjo tapti veiksmu, ginančiu teisę gyventi žmogiškai.

Ryšys su skaitiniais. Iz 40,1–5; Mk 1,2–3: rengiamas susitikimas su Viešpačiu įpareigoja gerbti jo sukurtus žmones.

Šaltinis: Šv. Óscar Romero, homilija „El Señor viene, preparémosle el camino“, 1978-12-10, II advento sekmadienis B.

Šv. Kotryna Genujietė: meilė nebeskaičiuoja, kas bus pirmesnis

Jos neturi kitos valios, kito troškimo – vien tyros meilės valią.

Traktatas apie skaistyklą I, p. 5 (PDF p. 16) · vertimas iš angliško leidimo

Kotrynos mokymą perteikiančio „Traktato apie skaistyklą“ pradžioje aprašomas neįprastas laukimas. Sielos nelygina, kuri greičiau išeis, ir nebeskaičiuoja savo pranašumo prieš kitas. Jų dėmesį užima Dievo gerumas, vedantis į susitikimą su juo. Apsivalymas taip suprantamas kaip meilės išlaisvinimas iš nuolatinio rūpesčio vien savimi.

Šis dvasinis skaitymas gali pakeisti ir mūsų santykį su laiku. Užuot matavęs, kodėl kitam jau sekasi, žmogus mokosi priimti Dievo darbą savo gyvenime. Kotrynos vaizduojama valia nėra sunaikinta: ji visa krypsta į tyrą meilę. Petro kvietimas laukti naujo pasaulio tada tampa klausimu, ko iš tiesų trokštu – vien greitesnio savo patogumo ar gyvenimo Dievo artumoje.

Ryšys su skaitiniais. 2 Pt 3,8–14: laukimas subrandina meilę, kai nustojame Dievo pažadą vertinti vien pagal savo laikrodį.

Šaltinis: Šv. Kotrynos Genujietės mokymas · Traktatas apie skaistyklą I, p. 1–5 · ketvirtas angliškas leidimas, Burns & Oates / Benziger Bros..

Šv. Pranciškus Salezas: išpažintis pažadina dėkingumą už laukusį gailestingumą

Pažadina dėkingumą Dievo gailestingumui, kuris taip ilgai kantriai mūsų laukė.

Pamaldžiojo gyvenimo įvadas I, 6 · rengėjo vertimas

Pradėdamas mokyti pamaldaus gyvenimo, Salezas siūlo sąžiningai peržvelgti savo kelią ir susirasti gerą nuodėmklausį. Jį jaudina išpažintis, po kurios žmogus nė neketina keisti gyvenimo. Todėl pirmojoje knygos dalyje ragina skirti laiko pasirengimui: prisiminti, apgailėti ir konkrečiai apsispręsti, nuo ko reikia nusigręžti.

Kalbėdamas apie viso gyvenimo išpažintį, jis pats priduria, kad ji ne visada būtina. Jo siekiamas vaisius – aiškesnis savęs pažinimas ir dėkingumas ilgai laukusiam Dievo gailestingumui. Tai padeda suprasti Jono kvietimą: išpažintos nuodėmės atveria vietą naujam gyvenimui. Toks pasirengimas leidžia ir dvasiniam vadovui duoti tinkamesnį patarimą, kad geras pasiryžimas neliktų vien trumpu susijaudinimu.

Ryšys su skaitiniais. Mk 1,4–5; 2 Pt 3,9: Dievo kantrybę priimame sąžiningu atsivertimu ir dėkingumu.

Šaltinis: Šv. Pranciškus Salezas, Pamaldžiojo gyvenimo įvadas I, 6, apie pirmąjį apsivalymą ir išpažintį; CCEL.

Šv. Ignacas Lojola: kliūtis paaiškėjo atvirai pasikalbėjus su mokytoju

Pažadu per šiuos dvejus metus mokykloje būti atidus.

Autobiografija V, p. 85–89; žodžiai p. 87 · rengėjo vertimas

1524 m. gavėnią Barseloną pasiekęs Ignacas ėmė mokytis gramatikos. Jį rėmė Isabel Roser, o mokytojas sutiko mokyti nemokamai. Tačiau prie knygų užplūsdavo tiek pamaldžių minčių, kad nepavykdavo įsiminti pamokos. Ignacas pastebėjo keistą skirtumą: meldžiantis per Mišias tokio blaškymo nebuvo. Gražiai skambančios mintys trukdė darbui, kurio buvo ėmęsis norėdamas tarnauti žmonėms.

Jis pakvietė mokytoją į Švč. Marijos prie Jūros bažnyčią ir atvirai paaiškino, kodėl taip mažai išmoko. Tuomet pažadėjo per dvejus mokymosi metus stengtis būti atidus. Autobiografijoje pasakojama, kad po šio prisipažinimo ta kliūtis liovėsi. Pasirengimas tarnystei pareikalavo nuolankiai priimti paprastą pamoką ir nebeslėpti to, kas iš tiesų trukdė.

Ryšys su skaitiniais. Mk 1,2–3.7: rengiant kelią Viešpačiui tenka atpažinti ir patraukliai atrodančias kliūtis bei priimti pagalbą.

Šaltinis: Šv. Ignaco Lojolos Autobiografija, V skyrius, mokymasis Barselonoje 1524–1526 m.; CCEL.

Šv. Mikalojus iš Fliujės: taiką saugoti reiškia užstoti našlę ir našlaitį

[…] kad visada turėtumėte prieš akis taiką, imtumėtės globoti našles ir našlaičius.

Laiškas Berno tarybai, 1482-12-04; ištrauka Œuvre St-Justin biuletenyje, 2017 m. rugsėjis, p. 8–9 · vertimas iš vokiečių k.

1482 m. gruodžio 4 d. laiške Berno tarybos nariams Mikalojus ragina klausytis vieniems kitų ir branginti išmintį. Jis kalba apie Dievuje esančią taiką, tačiau iškart pereina prie konkretaus bendro gyvenimo uždavinio: globoti našles ir našlaičius. Taikos vardas turi reikšti ir tai, kad silpnesnis žmogus nelieka vienas prieš stipresnį.

Laiške taip pat raginama už žemišką sėkmę dėkoti Dievui. Valdžios pasiekimas čia nėra vien savo galios įrodymas: jis įpareigoja saugoti bendrą gėrį. Psalmės taikos ir teisumo susitikimas įgyja labai aiškų pavidalą. Ar mūsų sutarta ramybė palieka vietos tiems, kurie patys negali garsiai pareikalauti apsaugos? Šventojo priminimas adresuojamas visai bendruomenės sąžinei.

Ryšys su skaitiniais. Ps 84 (85),11–12: taikos pažadas patikrinamas teisingumu ir rūpesčiu pažeidžiamaisiais.

Šaltinis: Šv. Mikalojus iš Fliujės, 1482-12-04 laiško Bernui ištrauka; Œuvre St-Justin biuletenis, 2017 m. rugsėjis, p. 8–9; Stiftung Bruder Klaus: autentiški dokumentai ir 1482-12-04 laiško Bernui aplinkybės.

Šv. Jonas Avilietis: užsitęsęs laukimas dar nereiškia atsisakymo

Nes delsimas nėra atsisakymas, ypač kai pažadą davė pati Tiesa.

Laiškas XVIII, p. 117 (visas laiškas p. 111–118), 1904 m. leidimas · rengėjo vertimas

Laiške didelį sielvartą patiriančiai jaunai moteriai Jonas Avilietis neslepia, kaip žmogų gali slėgti praeitis ir bauginti ateitis. Net malda kartais atrodo negirdima, o Dievo artumas – prarastas. Jis pirmiausia kreipiasi kaip užjaučiantis palydėtojas: trokšta dalytis jos skausmu ir būsima paguoda. Adresatės vardo ši laiško publikacija nepateikia.

Toliau Jonas kviečia nepadaryti galutinės išvados apie Dievo meilę iš dabartinio savijautos sunkumo. Ilgai nesulaukiamas atsakas dar nėra atstūmimo įrodymas: pažado patikimumą saugo jį davęs Dievas. Izaijo paguodos žodis čia pasiekia žmogų, kuriam dar nėra lengva. Petro kalba apie kitokį Dievo laiko matą padeda palikti atvirą viltį ir tuomet, kai jos vaisių dar nematyti.

Ryšys su skaitiniais. Iz 40,1–2; 2 Pt 3,8–9: paguodą grindžia Dievo ištikimybė, kuri neapsiriboja mūsų juntamu atsaku.

Šaltinis: Šv. Jonas Avilietis · Laiškas XVIII, p. 111–118 · Stanbrook benediktinių vertimas, Burns & Oates, 1904.

Šv. Pranciškus Paulietis: sužeidęs žodis gali pradėti ir atitaisymą

Nesigėdykite suteikti vaisto tomis pačiomis lūpomis, kurios sužeidė.

1486 m. laiškas, Valandų liturgijos skaitinio ištrauka · vertimas iš anglų k.

1486 m. laiško ištraukoje Pranciškus Paulietis brolius ragina atsisakyti neapykantos ir saugotis šiurkščių žodžių. Vis dėlto jis kalba ir tam, kuris jau pratrūko. Sugrįžimas tebėra įmanomas: tomis pačiomis lūpomis, kurios sužeidė, reikia tarti gydantį žodį. Atitaisymas nereikalauja apsimesti, kad nieko neatsitiko; jis reikalauja nusižeminti ir pradėti taisyti santykį.

Tame pačiame laiške šventasis perspėja negaivinti senų skriaudų atminties, kuri nuolat maitina priešiškumą. Jo kvietimas atsigręžti į Viešpatį pasiekia patį kasdieniškiausią pokalbį. Advento kelias gali prasidėti nuo aiškaus atsiprašymo tam žmogui, kurį įskaudinau. Psalmės skelbiama taika tada gauna balsą, o Jono raginimas atsiversti – konkretų pirmą žingsnį.

Ryšys su skaitiniais. Ps 84 (85),9.11; Mk 1,4–5: taikos laukiantis žmogus pats žengia atgailos ir susitaikymo žingsnį.

Šaltinis: Šv. Pranciškus Paulietis, 1486 m. laiško ištrauka „Turn to the Lord with a pure heart“, Valandų liturgijos skaitinys; Minimių vienuolija: šv. Pranciškaus Pauliečio raštų 1486 m. laiško ištrauka apie taiką.

Thomas Traherne’as: tuščia knyga gali priimti dar negirdėtą tiesą

„Meditacijų šimtmečius“ Traherne’as pradeda tuščios knygos įvaizdžiu: ją palygina su kūdikio siela, galinčia priimti tai, ko dar nepažįsta. Tuščias lapas nėra nieko vertas vien todėl, kad jame dar nėra įrašo. Jis atveria galimybę dovanoti tiesą ir dalytis atrastu gėriu.

Šį anglikonų autoriaus vaizdą galima pritaikyti Advento klausymuisi. Izaijo paguoda ir Jono skelbimas ateina pas žmogų, kuris dar ne viską supranta. Svarbu palikti vietos žodžiui, galinčiam pakeisti iš anksto parašytą savo ateities scenarijų.

Ryšys su skaitiniais. Iz 40,1–2; Mk 1,1–3: naujai pradžiai reikia ir pasirengimo klausytis.

Šaltinis: Thomas Traherne · Centuries of Meditations I, 1–3 · tuščios knygos įvaizdis.

Rabindranathas Tagore: per puošnūs drabužiai atima žaidimo laisvę

Aštuntojoje „Gitanjali“ dalyje vaikas apsivilkęs karališkais drabužiais ir apsikabinęs brangiais papuošalais. Tačiau ši puošmena trukdo kiekvienam judesiui: bijodamas susitepti ar sugadinti apdarą jis nebegali laisvai žaisti. Gražus išorinis pavidalas tampa kliūtimi dalyvauti paprastame žmonių gyvenime.

Tai aiškinamasis poeto vaizdas, kuriame nėra atskiro nuotykio. Šalia paprastai gyvenančio Jono jis leidžia klausti, ar noras išsaugoti nepriekaištingą savo įvaizdį neatskiria nuo tikro susitikimo. Pasirengti Viešpačiui gali reikšti paleisti pretenziją visada atrodyti svarbiam ir nesuteptam.

Ryšys su skaitiniais. Mk 1,6–7: Jono paprastumas ir nuolankumas padeda matyti ateinantį stipresnįjį.

Šaltinis: Rabindranathas Tagore · Gitanjali, 8 · paties autoriaus angliška versija.

Francis Baconas: aukštai pakeltas žingsnis dar neparodo tikros pažangos

Baconas tariamą darbo spartą aiškina bėgimo vaizdu. Nei labai platus žingsnis, nei aukštai keliama koja savaime dar neparodo, kaip greitai bėgikas juda pirmyn. Ir reikaluose svarbu vertinti tikrą pasistūmėjimą, o ne vien greitą užbaigimo įspūdį. Rūpestingas pasirengimas gali padėti nuveikti daugiau.

Petro laiške tariamas Dievo delsimas slepia išgelbėjimui skirtą kantrybę. Ši sąsaja ragina ir savo atsivertimo nematuoti vien staigaus entuziazmo stiprumu. Vienas atliktas susitaikymo ar teisingumo darbas gali būti tikresnė pažanga už triukšmingą pažadą viską pakeisti tuojau pat.

Ryšys su skaitiniais. 2 Pt 3,9.14: skirtą laiką priimti kaip galimybę realiai keistis.

Šaltinis: Francis Bacon · Esė XXV „Of Dispatch“ · apie tariamą ir tikrą darbo spartą.

Henry Davidas Thoreau: po nuomonių sąnašomis ieškoti tvirto pagrindo

„Voldene“ Thoreau kviečia leistis gilyn pro nuomonių, išankstinių nusistatymų ir regimybių sąnašas, kol pasiekiamas tvirtas tikrovės pagrindas. Purvas čia reiškia tai, ant ko sunku patikimai atsistoti. Po juo ieškoma uolos, ant kurios jau galima ką nors statyti.

Advento kvietimas išpažinti nuodėmes taip pat paliečia skirtumą tarp regimybės ir tiesos. Galima kartoti bendras nuomones apie pasaulio blogį ir vis nepasiekti konkrečios savo atsakomybės. Psalmės klausymasis kviečia sustoti ir išgirsti tai, kas tikra, net jei pirmiausia tenka pripažinti nepatogų faktą.

Ryšys su skaitiniais. Ps 84 (85),9; Mk 1,5: išgirsti Dievo žodį ir tiesiai įvardyti savo gyvenimą.

Šaltinis: Henry Davidas Thoreau · Walden, „Where I Lived, and What I Lived For“ · tikrovės pagrindo vaizdas.

Epiktetas: gyvas kūrinys gali daugiau negu sustingusi meistro statula

Antikos stoikas Epiktetas sugretina Fidijo statulą ir gyvą žmogų. Atėnė, priėmusi į ištiestą ranką Pergalės figūrą, visada lieka toje pačioje pozoje. Žmogus kvėpuoja, juda, svarsto ir vertina tai, ką patiria. Kūrėjo darbo vertė jo gyvenime reiškiasi ir gebėjimu atsakingai rinktis.

Palyginimas padeda apmąstyti Petro raginimą gyventi šventai. Nereikia vien susikurti gražios, sustingusios laikysenos kitų akims. Gauta gyvybė leidžia reaguoti į tikrą poreikį, pripažinti klaidą ir pasikeisti. Šventumas pasirodo laisvuose kasdieniuose veiksmuose, o jo augimui krikščionis prašo Dievo malonės.

Ryšys su skaitiniais. 2 Pt 3,11.14: laukimas reiškiasi tikru elgesiu ir ištikimais pasirinkimais.

Šaltinis: Epiktetas · Pokalbiai II, 8 · George Long vertimas, MIT Internet Classics Archive.

Johnas Ruskinas: į išminčių rūmus įeinama mokantis klausyti

Ruskinas geras knygas vaizduoja kaip visada atvirus rūmus, kuriuose galima bendrauti su skirtingų laikų išmintingais žmonėmis. Tačiau vien turėti knygą dar nereiškia įžengti į jos minties pasaulį. Tam reikia dėmesio ir pastangos suprasti autorių, užuot visur ieškojus tik savo paties nuomonės patvirtinimo.

Šis klausymosi vaizdas artimas ir Advento susitikimui su Dievo žodžiu. Jonas paskelbia ateinantį Kristų, kurio didumo pats nepasisavina. Jo klausytojui taip pat reikia nuolankumo: leisti žiniai pasakyti daugiau, negu iš anksto tikėjosi. Įsiklausymas atveria vietos naujam supratimui ir atsakui.

Ryšys su skaitiniais. Ps 84 (85),9; Mk 1,7–8: klausytis žinios, kuri pranoksta mano paties svarbą.

Šaltinis: Johnas Ruskinas · Sesame and Lilies, I paskaita „Of King’s Treasuries“ · knygos kaip išminčių rūmai.

Benediktas XVI: Kristaus žvilgsnis kaip apvalanti ugnis

Enciklikoje „Spe salvi“ Benediktas pristato teologinį aiškinimą: deginanti ir gelbstinti ugnis gali būti suprantama kaip susitikimas su pačiu Kristumi. Jo žvilgsnio akivaizdoje tirpsta melas ir išryškėja tai, kas gyvenime buvo netikra. Tačiau tai kartu išlaisvinantis susitikimas, kuriame žmogus tampa tikriau savimi.

Šiame vaizde teisumas ir malonė susijungia. Padarytas blogis nėra pavadinamas nesvarbiu, o žmogus nepaliekamas vien baimėje. Petrui kalbant apie ugnį ir naują pasaulį, homilija gali padėti matyti ir laukiamą Asmenį: teisusis Teisėjas yra tas pats Gelbėtojas, kurio meilė gydo.

Ryšys su skaitiniais. 2 Pt 3,10–14; Ps 84 (85),11–12: tiesos ir teisumo kupino gyvenimo laukiama pasitikint Gelbėtoju.

Šaltinis: Benediktas XVI · Spe salvi, 46–47 · Kristaus susitikimas kaip apvalanti ugnis.

G. K. Chestertonas: iš medžio nukrito trys deimantai

Kalėdiniame svečių vaidinime Flambo pasirodo arlekinu, spindinčiu netikrais brangakmeniais. Tarp jų patogu paslėpti ir tris pavogtus tikrus deimantus. Į namus atėjęs tikras policininkas palaikomas vaidinimo dalyviu: arlekinas jį apsvaigina, o publika juokiasi iš tariamo numerio. Tėvas Braunas pagaliau perpranta gudrybę ir išeina į sodą. Vagis jau aukštai medyje; pabėgti jam visai nesunku.

Kunigas prašo grąžinti deimantus ir palikti šį gyvenimą. Jis primena Flambo turimą garbės jausmą, tačiau parodo jau daromą skriaudą: įtarimas paliekamas nekaltam jaunuoliui ir gali jį atskirti nuo mylimos merginos. Bėgimo laisvė ilgainiui vestų į vis didesnį vienišumą. Nuo šakos ant žolės nukrinta trys žėrintys akmenys. Braunui juos pakėlus, arlekinas jau dingęs; pasakojimo pradžia atskleidžia, kad tai buvo paskutinis jo nusikaltimas.

Ryšys su skaitiniais. Mk 1,4–5; 2 Pt 3,9: atsivertimas turi dar šiandien galimą veiksmą – grąžinti, atitaisyti ir priimti kitą gyvenimo kryptį.

Šaltinis: G. K. Chestertonas · The Innocence of Father Brown, „The Flying Stars“, 1911.

Charlesas Dickensas: pamiršęs skriaudą, žmogus prarado ir užuojautą

Chemiką Redlo slegia kadaise patirta išdavystė ir prarastos artumo viltys. Jo paties pavidalo šmėkla pasiūlo ištrinti sielvarto bei skriaudos atminimą. Redlo abejoja, ar nepraras ir gerojo jautrumo, bet galiausiai sutinka. Tuojau susitinka apleistą mažą berniuką, ieškantį jį globojusios moters. Anksčiau vaiko vargas būtų sujaudinęs chemiką; dabar jis žiūri šaltai ir vengia prisiliesti.

Išeitį atveria Milė. Ji padeda susitikti su nusmukusiu žmogumi, kadaise Redlo nuskriaudusiu, ir kalba apie galimybę atleisti. Pati saugo savo mirusio kūdikio atminimą: šis prisiminimas daro kitų neišsipildžiusias viltis jai artimesnes. Klausydamasis chemikas atgauna prarastą atmintį ir gebėjimą užjausti. Galiausiai jis įsipareigoja globoti bei mokyti tą patį apleistą berniuką. Fantastinis sandoris baigiasi labai konkrečiu rūpesčiu gyvu žmogumi.

Ryšys su skaitiniais. Iz 40,1–2; Ps 84 (85),11: paguoda gali sugrąžinti žmogų į meilės santykį, kuriame tampa įmanomas atleidimas ir rūpestis kitu.

Šaltinis: Charlesas Dickensas · The Haunted Man and the Ghost’s Bargain, 1848 · I ir III dalių epizodai.

Victoras Hugo: teisme Valžanas atsistojo vietoj kito žmogaus

„Vargdienių“ Araso teisme kaltinamasis Šanmatjė palaikomas buvusiu kaliniu Žanu Valžanu. Posėdį stebi gerbiamas miesto meras Madlenas – iš tiesų tas pats Valžanas, gyvenantis kitu vardu. Jis prieina prie trijų liudytojų ir prašo išteisinti teisiamąjį, o suimti jį. Teismo žmonėms pirmiausia atrodo, kad garbingasis meras neteko proto; net ieškoma gydytojo, kuris galėtų jį išvesti.

Tuomet Valžanas primena liudytojams jų kalėjimo metų smulkmenas. Vienas turi nudegimo žymę petyje, kitas – ant rankos paraku įrašytą datą. Pakėlus rankovę ženklas pasirodo lempos šviesoje. Salė supranta, kad žmogus pats atskleidė savo tapatybę, kad kitas nebūtų nuteistas jo vietoje. Tą akimirką niekas Valžano nesulaiko; jis išeina, palikęs save teismo žiniai. Netrukus Šanmatjė išteisinamas ir paleidžiamas.

Ryšys su skaitiniais. Ps 84 (85),11–12; Mk 1,5: tiesa tampa teisumu tada, kai išpažindamas ją prisiimu atsakomybę ir apsaugau kitą.

Šaltinis: Victoras Hugo · Vargdieniai, I dalis „Fantina“, VII knyga, XI skyrius · Lascelles Wraxall vertimas, 1887.

Hansas Christianas Andersenas: skylė monetoje nepanaikino tikro sidabro

Sidabrinis šilingas kartu su keliautoju išvyksta į užsienį ir netyčia pasimeta. Svetimi žmonės jo antspaudo nepažįsta: skelbia monetą netikrą ir stengiasi kuo greičiau perduoti kitam. Šilingas žino esąs gero sidabro, bet po daugybės atmetimų ima abejoti ir savimi. Neturtinga moteris jo gauna už sunkią darbo dieną, tačiau negali nusipirkti duonos. Nenorėdama apgauti kito, pragręžia monetą ir pakabina vaikui ant kaklo.

Moneta vėl patenka į apyvartą; net jos skylę mėginama užtaisyti. Pagaliau vienas keliautojas įsižiūri atidžiau ir atpažįsta savos šalies šilingą. Jis pasilieka monetą, suvynioja į švarų popierių ir parsiveža namo. Skylė lieka, tačiau dabar ją pažįstantys žmonės mato ir tikrą sidabrą, ir tikrą antspaudą. Pasaka užbaigia ilgą kelionę atpažinimu: nuolatinis svetimųjų nuosprendis nebuvo visa tiesa apie jos vertę.

Ryšys su skaitiniais. Ps 84 (85),11–12; 2 Pt 3,13: teisingo pasaulio laukimas moko ieškoti tiesos, kurią gali užgožti įprastas atmetimas.

Šaltinis: Hansas Christianas Andersenas · „Sidabrinis šilingas“ · Jean Hersholt vertimas, H. C. Anderseno centras.

Henry van Dyke’as: prie naujos eglutės vaikas jau buvo motinos glėbyje

Van Dyke’o literatūrinėje legendoje Vinfridas, vadinamas Bonifacu, žiemos naktį ateina prie genties šventojo ąžuolo. Žynys Hunradas įsitikinęs, kad nelaimėms sustabdyti reikia paaukoti brangiausią auką – vado sūnų Bernhardą. Užrišamos vaiko akys, iškeliamas akmeninis kūjis. Motina šaukiasi, kad vietoj sūnaus būtų paimta ji. Vinfridas spėja nukreipti smūgį savo lazda, o kūjis, atsitrenkęs į aukuro kraštą, suskyla.

Po ginčo atvykėliui leidžiama kalbėti. Jis skelbia Kristaus gimimą ir gyvybę saugančią naują pradžią. Kertamas senasis ąžuolas vėjo gūsyje griūva; tarp jo liekanų lieka jauna žalia eglė. Žmonės ją parsineša į vado namus ir uždega šakose šviesas. Apie Betliejų pasakojantis Vinfridas stovi prie susirinkusiųjų, o Bernhardas ilsisi motinos glėbyje. Legenda baigiasi namuose, kuriuose vaikas gali saugiai klausytis džiaugsmo žinios.

Ryšys su skaitiniais. Iz 40,9–11; Mk 1,1–3: skelbiama geroji žinia atveria gyvenimą, kuriame stiprybė saugo silpnąjį.

Šaltinis: Henry van Dyke’as · The First Christmas Tree: A Story of the Forest, III–IV, 1897 · literatūrinė legenda.

Alfonsas Dodė: nakties baimę pakeitė saugus poilsis

Vieną vasaros sekmadienį kalnuose bandas ganantis piemuo sulaukia netikėtos viešnios. Maisto atsargas atgabena paties šeimininko duktė Stefanetė, kurią jis slapta myli. Mergina išjoja namo, tačiau vakare sugrįžta sušlapusi ir išsigandusi: po audros pakilusi Sorgė vos jos nepaskandino. Viena tamsoje kito kelio nerastų, o piemuo negali palikti bandos. Jis užkuria laužą drabužiams išdžiovinti, pasiūlo pieno bei sūrio ir parengia vietą poilsiui.

Prie gyvulių jai nepavyksta užmigti, todėl sugrįžta prie ugnies. Piemuo apgaubia jos pečius kailiu. Kalnų nakties garsai merginą vis dar baugina, tačiau pamažu ji įsižiūri į dangų ir pradeda klausinėti žvaigždžių vardų. Klausantis jo pasakojimų galva nusvyra jam ant peties. Taip ji ramiai išmiega iki aušros, o piemuo saugo jam patikėtą poilsį. Jo artumas tą naktį tampa užuovėja.

Ryšys su skaitiniais. Iz 40,11; Ps 84 (85),9: ganytojo rūpestis padeda išgirsti paguodą kaip patiriamą saugumą ir ramybę.

Šaltinis: Alphonse’as Daudet · Laiškai iš mano malūno, „Žvaigždės“ · prancūziškas 1895 m. leidimo tekstas, p. 51–62.

O. Henry: pats turtuolis ieškojo pameistrio rankos

Siuvėjo pameistrys Aikis šeštadienio vakarą užeina į kavinę, kur renkasi jo garbinamo politiko Makmahano šalininkai. Išdrįsta ištiesti jam ranką ir net užsako šampano visai draugijai. Už tai atiduoda visą savaitės uždarbį. Namuose jo laukia pyktis, tačiau pats tebešvyti: paspaudė didžiojo žmogaus ranką. Tuo metu Makmahanas brangiame restorane ilgisi dar aukštesnės draugijos – turtuolio Van Daikinko pripažinimo.

Jis prieina ir pasiūlo padėti turtuolio sumanytiems vargšų gyvenimo pagerinimams. Paspausta ranka ir politikui tampa laimėjimu. Vėliau pats Van Daikinkas važiuoja per skurdų rajoną, kalba apie valgyklas bei saugesnius būstus. Prie vieno apleisto namo pasirodo Aikis. Turtuolis nuoširdžiai ištiesia jam ranką, norėdamas pažinti tuos, kuriems ketina padėti. Išvažiuodamas jaučia netikėtą šilumą. Trijų žmonių ratas užsidaro ten, kur pradžioje tebuvo nepastebimas pameistrys.

Ryšys su skaitiniais. Ps 84 (85),11–12; Mk 1,7: bendrystė prasideda žmogų pamatant iš arti; nuolankumas padeda tarnauti užuot ieškojus vien savo svarbos.

Šaltinis: O. Henry · The Trimmed Lamp, „The Social Triangle“, 1907.

Beda 735 metais: mokiniui dar reikėjo užrašyti vieną sakinį

735 m. Jarrow vienuolyne sunkiai kvėpuojantis Beda tebedėstė mokiniams ir diktavo tekstus. Jo mokinys Cuthbertas laiške aprašė dvi baigiamas užduotis: Evangelijos pagal Joną vertimą į gimtąją kalbą iki duonos padauginimo vietos ir ištraukas iš Izidoriaus veikalų. Antradienį prieš Šeštines sveikata pablogėjo, tačiau mokytojas nenutraukė darbo. Mokiniams sakė nežinąs, kiek dar pajėgs, todėl ragino mokytis ir rašyti nelaukiant.

Kitą dieną Beda išdalijo broliams nedidelėje skrynelėje turėtus prieskonius, skepetaites ir smilkalus, prašydamas maldos. Vakare jaunuolis Vilbertas priminė dar neužrašytą sakinį. Mokytojas padiktavo ir jį. Tuomet paprašė prilaikyti galvą, kad galėtų atsigręžti į vietą, kur paprastai melsdavosi. Cuthbertas liudija, kad Beda mirė šlovindamas Tėvą, Sūnų ir Šventąją Dvasią. Paskutinė jo diena išsaugojo ir dėkingumą, ir labai mažą, kitam žmogui reikalingą darbą.

Ryšys su skaitiniais. 2 Pt 3,11–14; Mk 1,2–3: laukimas gali būti pripildytas ištikimos tarnystės – perduoti gautą žodį ir šiandien atlikti patikėtą darbą.

Šaltinis: Cuthbertas · Laiškas Cuthwinui apie Bedos mirtį · A. M. Sellar 1907 m. leidimo įvadas.

Milanas, 1609-ieji: biblioteka atveria duris skaitytojui

1609 m. gruodžio 8 d. Milane kardinolas Federikas Boromėjus atidarė Ambraziejaus biblioteką. Jis sumanė studijų ir kultūros centrą, kurio knygos nebūtų vien uždaras savininko turtas. Biblioteka tapo viena pirmųjų pasaulyje, atvėrusių duris kiekvienam mokančiam skaityti ir rašyti. Galimybė prieiti prie sukauptų tekstų pati buvo konkreti dovana: žmogui reikėjo vietos, kur galėtų skaityti, klausti ir mokytis.

Steigėjo sumanyme tilpo ir kitų kultūrų bei tikėjimų knygos. Dabartiniame rinkinyje saugomi lotyniški, graikiški, arabiški, siriški ir etiopiški rankraščiai; studijų centrą papildė dailės galerija bei piešimo akademija. Bibliotekos istorija parodo, kiek pasirengimo reikia, kad sukauptas žodis taptų pasiekiamas kitam. Atvertos durys reiškė pasiryžimą dalytis ir nuostatą, kad svetimoje kalboje ar nepažįstamame kūrinyje taip pat galima rasti vertingų žinių.

Ryšys su skaitiniais. Iz 40,9; Mk 1,2–3: rengti kelią žodžiui galima ir šalinant kliūtis jį išgirsti, perskaityti bei suprasti.

Šaltinis: Veneranda Biblioteca Ambrosiana · Bibliotekos istorija: įkūrimas ir viešas atidarymas 1609 m..

Mostaras: akmeninė arka vėl sujungė krantus

1993 m. lapkričio 9 d., apšaudomas per karą, Mostaro senasis tiltas sugriuvo į Neretvos upę. Nuo XVI amžiaus stovėjusi arka buvo miesto kasdienio gyvenimo dalis, jungusi skirtingų bendruomenių gyventojus. Po griūties kilo klausimas: palikti žaizdą primenančius griuvėsius ar atkurti tiltą? Mostaro žmonės ir Bosnijos visuomenė norėjo kuo tikslesnio atkūrimo. 1998 m. pradėtas UNESCO, Pasaulio banko ir miesto bendras projektas įgavo konkrečią darbų kryptį.

1999–2004 m. dirbo statybininkai, tyrėjai ir kas pusmetį susitinkantis mokslinis komitetas. Naujam tiltui akmuo buvo imamas iš tos pačios vietos karjero, naudoto ir XVI amžiuje. Senojo tilto liekanos bei atkastos viduramžių konstrukcijos paliktos eksponuoti – atkūrimas neištrynė atminties. Vėl atsiradusi arka leido pereiti į kitą krantą. Žmonių susitaikymui reikia daugiau nei atstatyto mūro, tačiau bendras darbas jau sukūrė vietą, kur vėl galima susitikti.

Ryšys su skaitiniais. Ps 84 (85),11; Mk 1,3: taika auga ir iš kantraus kliūčių šalinimo, kai po sugriovimo vėl kuriama galimybė pasiekti vienam kitą.

Šaltinis: UNESCO World Heritage Centre · Creating reconciliation: Mostar Bridge · tilto atkūrimo eiga.

Nellie Bly 1887 metais: viešumon išneštas užrakintų moterų liudijimas

1887 m. Niujorko laikraščio „World“ žurnalistė Nellie Bly apsimetė psichikos ligone ir pateko į Blackwello salos gydymo įstaigą. Ten praleido dešimt dienų ir naktų. Savo knygoje ji aprašė šaltį, prastą maistą ir valandas, kurias moterys turėdavo išsėdėti ant kietų suolų. Norinčios pajudėti ar pasikalbėti būdavo baramos. Išėjusi į laisvę žurnalistė kreipė dėmesį į likusias moteris, kurių pasakojimų iš užrakintų patalpų beveik nebuvo girdėti.

Pakviesta liudyti didžiajai žiuri, Bly sutiko kartu grįžti į salą. Dabar ji pamatė baltą duoną, tvarkingesnes lovas ir naujus praustuvus. Anksčiau sutikta Anne Neville pasakojo, kad po žurnalistės išvykimo priežiūra ir apranga pagerėjo. Knygos pabaigoje Bly nurodė, jog žiuri parėmė siūlytus pakeitimus, o miesto finansavimas padidintas. Tiesa iškilo per konkrečius liudijimus ir pakartotinį apsilankymą. Išklausytos moterys tapo žmonėmis, kurių gyvenimo sąlygas teko viešai svarstyti.

Ryšys su skaitiniais. Ps 84 (85),11–12; Mk 1,3–5: kelią permainai gali atverti tiesa, kuri išgirstama ir pripažįstama ten, kur anksčiau buvo patogu užmerkti akis.

Šaltinis: Nellie Bly · Ten Days in a Mad-House, 1887 · įvadas, I, XII ir XVII skyriai.

Suomija, 1907-ieji: balsavimo link žmonės važiavo ir slidėmis

1907 m. kovo 15–16 d. Suomijos miesteliuose ir kaimuose vyko pirmieji naujosios sistemos parlamento rinkimai. Balsuoti ėjo ir tarnaitės, ir neturtingi nuomininkai – moterys bei vyrai nuo dvidešimt ketverių metų. Kai kur iki balsavimo vietos reikėjo slidėmis įveikti ankstyvo pavasario sniegą. Biuletenyje žmogus raudonu brūkšniu pažymėdavo savo pasirinkimą. Ankstesnės luominės tvarkos pakeitimas taip virto daugybe labai konkrečių kelionių į rinkimų vietą.

1906 m. priimtą reformą reikėjo parengti darbui: įsteigti komisijas, paskirti balsavimo vietas ir paaiškinti žmonėms naująją galimybę. Iš šešiasdešimt dviejų kandidačių buvo išrinkta devyniolika moterų. Pirmasis parlamentas rinkosi Helsinkio ugniagesių salėje. Vien paskelbto principo nepakako – prireikė organizavimo ir pačių žmonių dalyvavimo. Permaina nepašalino visų tolesnių kliūčių, tačiau tie, kurių balsas anksčiau mažai reiškė, jau galėjo dalyvauti priimant bendrus sprendimus.

Ryšys su skaitiniais. Ps 84 (85),11–14; 2 Pt 3,13–14: teisingumo laukiama jį kantriai įkūnijant tvarkoje, kuri leidžia pamatyti ir išgirsti anksčiau nuošalyje buvusį žmogų.

Šaltinis: Salla Korpela · When everyone in Finland got the vote · ThisisFINLAND, 2006 / 2011.

1955 metų skrydžio bilietas: į Maskvą išvyko vieni, grįžti galėjo tūkstančiai

Adenauerio namų muziejuje saugomas neįprastą kelionę primenantis skrydžio dokumentas: iš Kelno į Kelną per Maskvą. 1955 m. rugsėjo 8 d. Konradas Adenaueris išskrido derėtis dėl diplomatinių santykių su Sovietų Sąjunga. Dešimt metų po karo svarbiausiu Vakarų Vokietijos delegacijos siekiu tapo ten dar laikomų karo belaisvių išlaisvinimas. Delegacijoje buvo ir vertėjų, sekretorių, gydytojas – žmonės, be kurių sudėtingas susitikimas negalėjo vykti.

Derybos truko kelias dienas. Rugsėjo 14 d. pasiektas susitarimas dėl diplomatinių santykių ir likusių beveik dešimties tūkstančių karo belaisvių bei civilinių internuotųjų paleidimo. Grįžimas vyko nuo 1955 m. spalio iki 1956 m. sausio. Mažas bilietas liko didelės permainos liudininku: derybų rezultatas atvėrė žmonėms konkretų kelią namo. Šis epizodas kviečia pamatyti, kiek darbo slypi už paguodžiančios žinios šeimai, ilgai laukusiai artimojo.

Ryšys su skaitiniais. Iz 40,1–5.9; Ps 84 (85),9–11: grįžimo žinia įgyja svorį, kai pašalinamos konkrečios kliūtys ir žmogus iš tiesų gali pasiekti namus.

Šaltinis: Stiftung Bundeskanzler-Adenauer-Haus · Sonderflug nach Moskau · 1955 m. skrydžio dokumento istorija.

2026 metų UNHCR pasakojimas: motina vėl išvydo po keturiolikos metų sugrįžusį sūnų

2026 m. gegužės 24 d. UNHCR paskelbė Eritrėjos motinos ir sūnaus susitikimo istoriją. Publikacijoje jų vardai pakeisti – Safija ir Hasanas. Po smurtinių santykių ir kreipimosi į valdžią moteris 2010 m. neteko ryšio su abiem vaikais: juos išsivežė vyro šeima. Jaunesniajam buvo vos vieneri. Šešerius metus motina jų ieškojo Eritrėjoje, o 2016 m., pati patirdama grėsmę, pasitraukė į Egiptą. Paieškos tuo nesibaigė.

Užaugęs Hasanas sužinojo, kur yra motina, ir pats atvyko jos ieškoti. Registruodamasis UNHCR jis papasakojo apie atsiskyrimą; darbuotojai kalbėjosi su abiem ir padėjo patvirtinti šeimos ryšį. Po keturiolikos metų jie vėl buvo kartu. Tačiau publikacija nepaslepia likusio skausmo: vyresnysis sūnus Mostafa tebebuvo Eritrėjoje. Paguoda čia turi tikrą veidą ir tikras ribas – atkurtą artumą bei dar neišsipildžiusį troškimą vėl susitikti visai šeimai.

Ryšys su skaitiniais. Iz 40,1.11; 2 Pt 3,9: ilgas laukimas neužgesina konkretaus žmogaus vertės; paguosti reiškia padėti atkurti saugų ryšį.

Šaltinis: Nawar Rifaah · A mother unites with her son, after 14 years apart · UNHCR Egypt, 2026-05-24.

1. Leonas XIV: istorijos ateitis lieka atvira Dievui

[…] istorijos eigos nėra iš anksto surašę šio pasaulio galingieji.

Viešpaties angelo malda, 2025-12-07, pastraipa apie maldą „Teateinie Tavo Karalystė“ · vertimas į lietuvių kalbą

Dievo Karalystės prašanti malda leidžia vilties nesusiaurinti iki to, kas šiandien atrodo galinga. Iz 40,9–11 skelbia ateinantį Viešpatį.

Šaltinis: Leonas XIV · Viešpaties angelo malda, 2025-12-07.

2. Benediktas XVI: teisingumas ir taika priimami kaip dovana

Teisingumas ir taika iš tiesų yra Dievo dovanos […].

Viešpaties angelo malda, 2008-12-07, antroji pastraipa · vertimas į lietuvių kalbą

Toliau popiežius kalba apie pasirengimą priimti Žodį. Ps 84 (85),11–14 ir 2 Pt 3,13 sieja teisingumo viltį su gyvenimo atnaujinimu.

Šaltinis: Benediktas XVI · Viešpaties angelo malda, 2008-12-07.

3. Pranciškus: atsivertimas prasideda nuo malonės

[…] atsivertimas yra malonė: niekas negali atsiversti vien savo jėgomis.

Viešpaties angelo malda, 2020-12-06, pastraipa apie drąsos nepraradimą · vertimas į lietuvių kalbą

Jono kvietimas keistis veda į Dievo švelnumą ir pagalbos prašymą. Iz 40,11 ganytojo artumas sustiprina žmogų, kuriam sunku pradėti iš naujo.

Šaltinis: Pranciškus · Viešpaties angelo malda, 2020-12-06.

4. Tomas Kempietis: paguodai taip pat yra savas laikas

Paguoda ateis tau savo laiku. Lauk manęs; taip, lauk; aš ateisiu ir tave pagydysiu.

Kristaus sekimas, III, 30, 2; anglų vertimas – Williamo Benhamo · vertimas į lietuvių kalbą

Kūrinio dialoge Kristaus balsu drąsinamas nerimaujantis mokinys. Dievo kantrybė ir žadama paguoda skatina ištvermę, kai rezultato dar nematyti (2 Pt 3,9).

Šaltinis: Tomas Kempietis · Kristaus sekimas, III, 30 · Williamo Benhamo vertimas.

5. Šv. Bernardas Klervietis: nuolankumas yra vidinė laikysena

Kalbu apie nuolankumą, ne apie pažeminimą. Kiek daug žmonių patiria pažeminimą netapdami nuolankūs!

Pamokslai apie Giesmių giesmę, XXXIV, pastraipa „Observe, my brethren…“ · vertimas į lietuvių kalbą

Jono Krikštytojo laikysena kyla iš laisvo pripažinimo, kad ateinantis Kristus už jį didesnis (Mk 1,7). Kitam paliekama vietos širdies apsisprendimu.

Šaltinis: Šv. Bernardas Klervietis · Sermons on the Canticle of Canticles, XXXIV · 3 pastraipa apie nuolankumą.

6. Mary Wollstonecraft: pagalba turi paliesti ir neteisingas sąlygas

Pasaulyje trūksta teisingumo, ne labdaros!

A Vindication of the Rights of Woman, IV skyrius, 1792 · vertimas į lietuvių kalbą

Autorė kalba apie socialinę tvarką, paliekančią pažeidžiamas moteris be tikrų galimybių. Ps 84 (85),11 kviečia gailestingumą sieti su teisingumu, kuris keičia žmogaus padėtį.

Šaltinis: Mary Wollstonecraft · A Vindication of the Rights of Woman, IV skyrius, 1792.

7. Šv. Jonas Henrikas Newmanas: tikėjimas ugdo laukiančią širdį

[…] turime ne tik juo tikėti, bet ir jo laukti […].

Waiting for Christ, Sermons Preached on Various Occasions, III, p. 34 · vertimas į lietuvių kalbą

Tikėjimas kreipia dėmesį į patį Viešpatį ir moko ilgėtis jo artumo. Advento laukimas taip formuoja santykį, kuriuo remiasi kasdienė ištikimybė.

Šaltinis: Šv. Jonas Henrikas Newmanas · Waiting for Christ, Sermons Preached on Various Occasions, III, p. 34.

8. Williamas Law: pamaldumas apima visą gyvenimą

Pamaldumas reiškia Dievui atiduotą, jam pašvęstą gyvenimą.

A Serious Call to a Devout and Holy Life, I skyrius, pradžia · vertimas į lietuvių kalbą

2 Pt 3,11–14 raginimas šventai gyventi paliečia visą dieną. Autorius šią mintį išplėtoja kalbėdamas apie darbą, laiką, pinigus ir elgesį su žmonėmis.

Šaltinis: Williamas Law · A Serious Call to a Devout and Holy Life, I skyrius.

9. Charles’is Kingsley: ateičiai rengiamasi dabartimi

Gyvenk dabartyje, kad būtum pasirengęs ateičiai.

Daily Thoughts, 1885 m. leidimas, sausio 4 d. įrašas; sudarytojos pažymėta „MS.“ · vertimas į lietuvių kalbą

Adventas suteikia kryptį šiandienos pasirinkimams. Rengti kelią Viešpačiui galima konkrečiu darbu, kurį jau dabar patikėta atlikti.

Šaltinis: Charles’is Kingsley · Daily Thoughts, 1885 · sausio 4 d. įrašas, rankraščio ištrauka.

10. Šv. Kryžiaus Jonas: meilę galima pradėti pačiam

[…] kur nėra meilės, įdėk meilės – ir išgausi meilę.

Laiškas Segovijos priorei, 1591-07-06; K. Kavanaugh ir O. Rodriguez vertimas ICS leidyklos pateiktoje ištraukoje · vertimas į lietuvių kalbą

Laiške, parašytame patiriant sunkumų vienuolijos viduje, autorius kviečia atsakyti meile. Taip ir taikos laukimas įgyja veiksmą, nuo kurio galima pradėti pačiam.

Šaltinis: Šv. Kryžiaus Jonas · Laiškas Segovijos priorei, 1591-07-06 · tekstas ICS leidyklos biografijoje.

Mokytojos kantrybė ir dingusios pirštinės

Mokytoja padeda darželinukui apsiauti aulinius batus. Ji traukia, berniukas stumia – pagaliau abu batai užmauti. Mokytoja jau suprakaitavusi, kai vaikas praneša:
– Mokytoja, batai ne ant tų kojų!
Tenka abu numauti ir pradėti iš naujo. Šįkart kojos parinktos teisingai. Tuomet berniukas priduria:
– Čia ne mano batai.

Mokytoja prikanda liežuvį ir dar kartą vargais negalais juos numauna.
– Čia mano brolio. Mama liepė man juos apsiauti, – paaiškina berniukas.
Mokytoja nebežino, juoktis ar verkti, bet sukaupia jėgas ir vėl apmauna vaiką.
– Na, o kur tavo pirštinės?
– Sukimšau jas į batų nosis…

Ryšys su skaitiniais. 2 Pt 3,9; Iz 40,11: kantrybės reikia tada, kai kito tempas ir paaiškinimai vis iš naujo suardo mūsų planą. Rūpestis padeda tęsti gerą darbą.

Šaltinis: Cybersalt · Boot Lesson · anoniminis juokelis.

Didysis Džonas dar tik ateina

Mažutį vyruką priima dirbti Laukinių Vakarų salūne. Šeimininkas iškart perspėja:
– Jei išgirsi, kad ateina Didysis Džonas, mesk viską ir bėk!
Pusę metų ramu. Vieną dieną įlekia kaubojus: „Didysis Džonas ateina!“ Visi puola lauk. Nespėjusiam atsikelti barmenui pasirodo milžinas juoda barzda: įjoja ant bizono, vietoj botago mosuodamas barškuole. Išlaužia duris, išvarto stalus ir trenkia kumščiu į barą.

– Gerti!
Barmenas drebančiomis rankomis pastumia butelį. Milžinas dantimis nukanda kaklelį, vienu mauku ištuština ir jau suka išeiti. Pamatęs, kad žmonių jis neliečia, barmenas nedrąsiai pasiūlo:
– Gal dar vieną?
– Nėra laiko! Didysis Džonas ateina!

Ryšys su skaitiniais. Mk 1,7–8: juokingas jėgos mastų pasikeitimas padeda įsiklausyti į Jono žodžius apie Galingesnįjį. Evangelijoje jo didybę atskleidžia dovanojama Šventoji Dvasia.

Šaltinis: Cybersalt · Big John · anoniminis humoristinis pasakojimas.

Du teisėjai ir staiga padaugėję pažeidimai

Du teisėjai, Taileris ir Kacas, sulaikomi už greičio viršijimą. Sutartą dieną ateina į teismą – nieko nėra. Kad nereikėtų laukti, nutaria vienas kitą nuteisti patys. Kacas sodina kolegą į teisiamojo vietą:
– Pripažįstate kaltę?
– Pripažįstu.
– Penkiasdešimt dolerių ir teismo įspėjimas.

Abu paspaudžia rankas ir apsikeičia vietomis.
– Pripažįstate kaltę? – dabar klausia Taileris.
– Pripažįstu.
Taileris kiek pagalvoja.
– Šitie pavojingo vairavimo atvejai darosi pernelyg dažni. Juk tai jau antras per pastarąjį ketvirtį valandos! Du šimtai dolerių ir dešimt parų kalėjimo.

Ryšys su skaitiniais. Ps 84 (85),11–12; Mk 1,5: teisingumo ilgesys kviečia sąžiningai pripažinti ir savo paties kaltę. Kitam taikomas mastas patikrina mano laikyseną.

Šaltinis: Cybersalt · Duelling Judges · anoniminis juokelis.

Kiek laiko dar turime laukti?

Pagyvenusi pora užeina į pilną restoraną. Staliuko neužsisakė, tad darbuotojas paaiškina:
– Reikės palaukti keturiasdešimt penkias minutes.
Vyras rimtai pažvelgia į jį:
– Jaunuoli, mums abiem po devyniasdešimt. Mes galime nebeturėti keturiasdešimt penkių minučių.
Staliukas atsiranda tuoj pat.

Ryšys su skaitiniais. 2 Pt 3,8–9: mūsų laiko jausmą stipriai veikia pačių ribotumas. Skaitinys kviečia Dievo kantrybėje atpažinti meilę ir duodamą galimybę.

Šaltinis: Cybersalt · Time · anoniminis juokelis.

Gėlės atkeliauja tiksliai pagal grafiką

Užmaršus vyras nutaria pagaliau išspręsti amžiną bėdą: žmonos gimtadienį ir vestuvių metines. Nueina pas gėlininką, palieka abi datas ir užsako kasmet atsiųsti puokštę su tinkamu atviruku, pasirašytu „Tavo mylintis vyras“. Žmona džiaugiasi tokiu nauju dėmesingumu. Sistema veikia puikiai.

Kitais metais, per vestuvių sukaktį, vyras grįžta namo, pabučiuoja žmoną ir nerūpestingai paklausia:
– Gražios gėlės, brangioji. Iš kur gavai?

Ryšys su skaitiniais. Mk 1,4–5: išorinis ženklas kviečia į tikrą vidinį dalyvavimą. Atsivertimo ir meilės dėmesio negalima visam laikui pavesti automatinei sistemai.

Šaltinis: Cybersalt · Flower System · anoniminis juokelis.

Meistrą pakviesime, kai tik iškasime rūsį

Rūsio hidroizoliaciją parduodanti moteris paskambina mandagiam, kantriam jaunuoliui. Jis išklauso visą ilgą pasiūlymą. Pabaigoje pardavėja klausia:
– Ar neprieštarautumėte, jei atsiųstume žmogų įvertinti darbų kainos?
– Visai neprieštaraučiau.
– Kada jums būtų patogu?
– Kai tik išsikasiu rūsį.

Ryšys su skaitiniais. Iz 40,3; Mk 1,3: rengiant kelią svarbu pradėti nuo tikros dabartinės padėties. Gražus pasiūlymas dar nepasako, kas iš tiesų yra parengta.

Šaltinis: Cybersalt · Build It and They Will Come · anoniminis juokelis.

Darbas pasikeitė – o požiūris?

Pardavėjas pavargsta nuo savo darbo ir tampa policininku. Po kelių mėnesių draugas pasidomi:
– Na, kaip naujoje vietoje?
– Atlyginimas geras, darbo valandos irgi neblogos. Bet labiausiai man patinka viena: čia klientas visada neteisus!

Ryšys su skaitiniais. Mk 1,4–5; Ps 84 (85),11: atsivertimas paliečia patį žvilgsnį į save ir kitą. Pareigų pakeitimas dar negarantuoja vidinės permainos.

Šaltinis: Cybersalt · Changing Jobs · anoniminis juokelis.