2 advento sekmadienis (A)

Pranašai ir Mesijo laukimas

KBK 522, 711–716, 722: pranašai ir Mesijo laukimas;

Jono Krikštytojo misija

KBK 523, 717–720: Jono Krikštytojo misija;

Pakrikštytųjų atsivertimas

KBK 1427–1429: pakrikštytųjų atsivertimas.

Iz 11: atžala po nukirsto didingo miško

Prieš šį pažadą, Iz 10 pabaigoje, vaizduojamas didingų medžių iškirtimas. Tuomet žvilgsnis nukrypsta į menką Išajo kelmą. Hebrajiški žodžiai ḥōṭer ir nēṣer nusako ūglį bei atžalą. Karaliaus pradžia siejama su Dovydo tėvu Išaju, tarsi grįžtant prie dinastijos šaknų, kai išorinė jos didybė nebeatrodo patikimas pagrindas. Vilties vaizdas gimsta iš to, kas atrodo pažeminta.

Kalbama apie naujo, teisingai valdančio Dovydo palikuonio viltį. Vien žodžio nēṣer skambesio panašumu į Nazaretą nereikia grįsti visos interpretacijos. Teksto pagrindas – Dievo duodama pradžia ir karaliavimas, kurio tikrumą atskleis teisumas vargšams. Krikščioniškasis skaitymas šio pažado pilnatvę atpažįsta Jėzuje.

Šaltinis: Cambridge Bible for Schools and Colleges, Iz 11, 1; Bible Hub.

Iz 11: viena Dvasia ir jos dovanų skaičiavimas

Žodis rûaḥ šiame pažade reiškia Viešpaties Dvasią, kuri įgalina karalių valdyti išmintingai. Hebrajiškame tekste po bendro įvardijimo pateikiamos trys savybių poros: išmintis ir įžvalga, patarimas ir narsumas, pažinimas ir Viešpaties baimė. Tai karaliavimo gebėjimai, nukreipti į teisų sprendimą, ypač kai reikia apginti neturtingąjį.

Graikiškoje Septuagintoje 2–3a eilutės leidžia skirti pamaldumą ir Dievo baimę; čia glūdi svarbi septynių dovanų tradicijos tekstinė atrama. Hebrajiško originalo ir graikiško vertimo skaičiavimo nereikia suplakti. Nauja 2026 m. recepcijos studija šį skirtumą nagrinėja plačiau; paties skaitinio esmė lieka Dvasios perkeistas, nešališkas karaliavimas.

Šaltinis: Ellicott ir Cambridge Bible, Iz 11, 2, komentarai; Bible Hub; Simon Johansson, The Spirit(s) of Isaiah 11:2–3a in Early Jewish and Christian Reception, Åbo Akademi University, 2026.

Ps 71 (72): teisingumas tikrinamas vargšo byloje

Pradžios prašyme karaliui duoti mišpāṭ ir ṣĕdāqāh kalbama apie teisingą sprendimą bei teisų valdymą. Psalmėje šie žodžiai nėra vien iškilmingi valdovo epitetai. Toliau paaiškėja kriterijus: išgirsti vargšą, gelbėti neturintį pagalbininko ir saugoti prislėgtojo gyvybę. Valdovo sėkmė matuojama tuo, kas nutinka silpniausiam jo valdžios akivaizdoje.

Karališkoji malda priklauso senovės Artimųjų Rytų aplinkai, kur valdovas laikytas atsakingu už teisingumą. Tačiau jo galios šaltinis čia yra Dievas, kuriam jis pats turi atsiskaityti. Taikos ir visuotinio palaiminimo horizontas pranoksta vieno valdovo gyvenimą ir leidžia psalmę skaityti mesijinės vilties šviesoje.

Šaltinis: Ellicott ir Cambridge Bible for Schools and Colleges, Ps 72, 1–2; Bible Hub.

Rom 15: Raštų paguoda ugdo gebėjimą priimti kitą

Rom 14–15 Paulius kalba bendruomenei, kurios nariai skirtingai vertina maistą ir religines praktikas. Todėl hypomonḗ – ištvermė – turi labai konkretų santykių turinį. Ji reikalinga gyvenant su silpnesniu ar kitaip įpratusiu tikinčiuoju. Paráklēsis apima Raštų teikiamą paguodą ir padrąsinimą, padedantį neišsižadėti vilties sunkumuose.

Kvietimas priimti vieniems kitus siejamas su tuo, kad Kristus priėmė mus. Vienas šlovinimo balsas bręsta kantrybėje, o ne reikalaujant, kad visi pirmiausia taptų tokie kaip aš. Raštai čia nėra praeities įdomybių saugykla: jų pažadai palaiko bendruomenę, kuri mokosi iš malonės gyventi drauge.

Šaltinis: H. C. G. Moule, Cambridge Bible for Schools and Colleges, Rom 15, 4.

Mt 3: atsivertimas ir priartėjusi Dievo valdžia

Raginimas metanoeîte kviečia pakeisti savo laikyseną ir kryptį Dievo akivaizdoje. Reikšmę atskleidžia ne vien žodžio kilmė, bet visas pasakojimas: išpažįstamos nuodėmės, reikalaujama vaisių, atmetamas pasitikėjimas vien kilme. Išgirsti Joną reiškia pripažinti, kad mano gyvenimui reikia tikro perkeitimo.

Basileía tōn ouranōn, Dangaus Karalystė, žymi Dievo karaliavimą. Jos artumas nepaverčia šio pasaulio nereikšmingu: kaip tik dabar turi keistis žmogaus elgesys. Karalystė yra Jono kvietimo priežastis. Atsivertimas nėra bilietas, kuriuo pats nusiperkamas Dievo artumas; tai atsakas į artėjantį jo veikimą.

Šaltinis: Ellicott ir Cambridge Bible for Schools and Colleges, Mt 3, 2: atsivertimas ir Karalystė.

Mt 3: apdaras, Jordanas ir pranašiškas apsiplovimas

Kupranugario vilnų drabužis ir odinis diržas primena Elijo aprašymą 2 Kar 1, 8. Tai sąmoningas biblinis pranašo atpažinimo ženklas. Jonas pasirodo už įprastų valdžios centrų, Judėjos dykumoje, o žmonės išeina prie Jordano. Ši aplinka atgaivina tautos pradžių ir Dievo vedimo atmintį.

Pirmojo amžiaus žydų istorikas Juozapas Flavijus taip pat liudija Jono veiklą ir sieja jo krikštą su teisiu gyvenimu bei pagarba Dievui. Jo aiškinimas nėra tapatus Evangelijai, bet nepriklausomai rodo, kad vandens apeiga nebuvo laikoma mechaniniu moralinio pasikeitimo pakaitalu. Matas išryškina toliau ateinantį Galingesnįjį ir jo Dvasios dovaną.

Šaltinis: Ellicott ir Cambridge Bible for Schools and Colleges, Mt 3, 4: Jono pranašiškas apdaras; Juozapas Flavijus, Žydų senovė XVIII, 116–119; Posen Library.

Mt 3: ką klausytojas matė išgirdęs apie vėtyklę

Graikiškas ptýon nusako įrankį grūdams vėtyti – semtuvą ar šakes, kuriais kuliamoji medžiaga metama į orą. Vėjas nuneša lengvus pelus, o grūdai krinta atgal. Hálōn yra kietas kūlimo aikštelės paviršius. Taigi klausydamasis Jono žemdirbys galėjo įsivaizduoti pažįstamą derliaus atrinkimo darbą.

Vaizdas atskiria išorinę masę nuo išsaugomo derliaus. Jonas kalba apie tikrą teismą, todėl atsivertimo vaisių negali atstoti apeigos lankymas ar išvardyti protėviai. Metaforos nereikia paversti klausytojui duotu leidimu savo nuožiūra paskirstyti kitus į grūdus ir pelus: vėtyklę laiko ateinantysis.

Šaltinis: Cambridge Bible ir A. Barnes, Mt 3, 12: vėtymo įrankis ir kluonas.

Šv. Jonas Auksaburnis: Jonas sužadina troškimą būti išgydytam

Kad greičiau priimtų atleidimą.

Homilija apie Matą 10, 3 · vertimas į lietuvių kalbą

Anas krikštas praskynė kelią šiam.

Ten pat, 3 · vertimas į lietuvių kalbą

Jono griežtumas Auksaburniui turi gydantį tikslą. Žmogus, kuris nemato savo nuodėmės, neieško ir Atpirkėjo. Dykumos pamokslininkas padeda atpažinti ligą, kad gimtų malonės troškimas. Todėl jo kvietimo nereikia suprasti kaip malonumo pažeminti klausytoją: nuolankumas atveria kelią gauti atleidimą.

Auksaburnis kartu išlaiko skirtumą tarp Jono krikšto ir Kristaus dovanos. Pirmasis rengia, antrasis įjungia į Kristaus mirtį ir prisikėlimą. Advento atgaila tampa pasirengimu priimti gelbėjantį Viešpatį. Ji neišsemiama nei savo ydų sąrašu, nei vien pastanga atrodyti doram: svarbu, į ką nukreipiamas bundančios širdies alkis.

ST → NT. Pranašų skelbtas kelio parengimas → Jono raginimas atsiversti → Kristaus teikiamas atleidimas ir naujas gyvenimas.

Šaltinis: Šv. Jonas Auksaburnis, Homilijos apie Matą 10, 3–4.

Šv. Jonas Auksaburnis: akmenys primena Abraomui dovanotą pradžią

Tai buvo tarsi žmonių gimimas iš akmenų.

Homilija apie Matą 11, 3 · vertimas į lietuvių kalbą

Kad nenustotų vilties dėl savęs.

Ten pat, 3 · vertimas į lietuvių kalbą

Žodžius apie Abraomo vaikus iš akmenų Auksaburnis sieja su Izaijo priminimu pažvelgti į uolą, iš kurios tauta iškirsta, – Abraomą ir Sarą. Izaoko gimimas nevaisingai porai jau buvo pradžia ten, kur žmogaus jėgos jos nežadėjo. Todėl Dievas nėra įkalintas kilmės grandinėje: tas, kuris dovanojo pradžią, gali vėl pašaukti į gyvenimą.

Ši sąsaja panaikina pasyvų pasitikėjimą paveldėta privilegija. Protėvių tikėjimas kviečia į gyvą atsaką, o ne atstoja jį. Auksaburnis pastebi ir vilties niuansą: Jonas sako, kad Dievas gali pažadinti vaikų; kalbama dar esant galimybei atsiversti. Įspėjimas apie nevaisingą medį skirtas pažadinti, kol vaisius dar gali užaugti.

ST → NT. Abraomo ir Saros vaisingumas kaip Dievo dovana, Iz 51 uolos vaizdas → naujai pašaukiami Abraomo vaikai, kurių tikėjimas duoda vaisių.

Šaltinis: Šv. Jonas Auksaburnis, Homilijos apie Matą 11, 3–4.

Šv. Augustinas: Saliamono vardas veda prie tikrojo Taikdario

Tas pats yra pats Taikdarys.

Psalmės 71 (72) aiškinimas, 1 · vertimas į lietuvių kalbą

Kai nebuvo padėjėjo, atėjęs pats juos išgelbėjo.

Ten pat, 14 · vertimas į lietuvių kalbą

Psalmės karališkasis pažadas pranoksta istorinio Saliamono gyvenimą. Augustinas jo vardą skaito kaip nuorodą į taikdarį ir šios prasmės pilnatvę atpažįsta Kristuje. Jis sutaiko su Dievu tuos, kurie buvo priešai. Taip karaliaus teisingumas pasirodo kaip išlaisvinanti ir sutaikanti valdžia, o prašymas už karalių atsiveria į Mesijo slėpinį.

Komentuodamas vargšą, kuriam nėra padėjėjo, Augustinas mato ir malonės reikalingą žmogų. Net pasaulio valdovas prieš Dievą yra stokojantis. Toks skaitymas nepanaikina rūpesčio varguoliu: išgelbėtas žmogus mokosi atsisakyti puikybės, kuri pateisina stipriojo savivalę. Tikrasis Taikdarys kuria bendruomenę, kurioje pagalbos prašantis balsas tampa girdimas.

ST → NT. Saliamonas ir teisingojo karaliaus pažadas → Kristus, tikrasis Taikdarys, išvaduojantis žmogų, kuriam nėra gelbėtojo.

Šaltinis: Šv. Augustinas, Psalmės 71 (72) aiškinimas, 1–3, 14–15.

Šv. Kirilas Jeruzalietis: septynios dovanos neišskaido vienos Dvasios

Dvasia viena ir nedaloma, bet jos veikimas įvairus.

Katechezė 16, 30 · vertimas į lietuvių kalbą

Teneatskiria niekas Senojo nuo Naujojo Testamento.

Ten pat, 4 · vertimas į lietuvių kalbą

Izaijo išvardytos išminties, įžvalgos, patarimo ir kitos dovanos Kirilui nėra atskiros dvasios. Jis pabrėžia vieną Šventąją Dvasią ir jos veikimo įvairovę. Ta pati Dvasia veikė pranašuose, apaštaluose ir Bažnyčios Krikšte. Skaitinio dovanos todėl skaitomos kaip vieningo Dievo veikimo ženklas, o ne žmogaus dvasinių titulų rinkinys.

Kirilas priešinasi bandymui atskirti Senojo ir Naujojo Testamento Dievą. Pranašų pažadas ir Kristaus apsireiškimas priklauso vienai išganymo istorijai. Advento bendruomenė gali tikėtis tos pačios Dvasios pagalbos: skirtingos dovanos turi brandinti bendrą gėrį. Vienybės nereikia painioti su vienodumu, kaip ir dovanų įvairovės – su susiskaldymu.

ST → NT. Izaijo skelbiama Dvasia ant Mesijo → ta pati Dvasia atpažįstama Kristuje ir dovanojama jo Bažnyčiai.

Šaltinis: Šv. Kirilas Jeruzalietis, Katechezė 16, 3 ir 30.

Šv. Ireniejus: taikos pažadas apima ir kūriniją

Dievas viskuo turtingas.

Prieš erezijas V, 33, 4 · vertimas į lietuvių kalbą

Kai kūrinija bus atkurta.

Ten pat, 4 · vertimas į lietuvių kalbą

Ireniejus žino aiškinimą, kuriame vilkas ir avinėlis vaizduoja skirtingo būdo žmones, suvienytus tikėjimo. Tokį perkeitimą jis pripažįsta, tačiau juo neapriboja pažado. Prisikėlimo viltis jam siejasi ir su atnaujinta kūrinija: Dievo gerumas išgelbsti jo sukurtą pasaulį, todėl prievarta neturi būti laikoma amžina gyvenimo taisykle.

Šis tekstas priklauso ankstyvajam Ireniejaus samprotavimui apie prisikėlusių teisiųjų karalystę; ne visas jo vaizdinių detales Bažnyčia pateikia kaip atskirus dogminius teiginius. Homilijai svarbi atrama – tikėjimo vienybė jau dabar ugdo taiką, o galutinė viltis siekia daugiau, negu vien gražesnės žmogaus nuotaikos. Viešpaties pažinimas turi keisti mūsų elgesį su gyvybe.

ST → NT. Taikios kūrinijos pažadas Izaijo regėjime → tikėjimo suburta žmonija ir Kristaus prisikėlimo atveriama atnaujinimo viltis.

Šaltinis: Šv. Ireniejus, Prieš erezijas V, 33, 4.

Šv. Ireniejus: iš akmenų pažadinti vaikai ir surinkta tauta

Bažnyčia yra Abraomo palikuonija.

Prieš erezijas V, 34, 1 · vertimas į lietuvių kalbą

Išgelbėti iš visų tautų.

Ten pat, 1; ištrauka · vertimas į lietuvių kalbą

Jono žodžius apie akmenis Ireniejus jungia su pranašų pažadu surinkti išblaškytus žmones. Veikiantis Dievas tas pats: jis pašaukė Abraomą, skelbė sugrįžimą ir dabar atveria kelią žmonėms iš tautų. Bažnyčią jis vadina Abraomo palikuonija, o pranašų kalbą skaito kaip vieno Dievo ištikimybės istoriją.

Tai padeda drauge išgirsti Evangeliją ir Pauliaus kvietimą priimti vieniems kitus. Dievo šeima nėra uždaras ratas, kurio nariai gali didžiuotis vien kilme. Gailestingai priimti žmonės mokosi patys priimti kitą. Šią patristinę sąsają skaitome vengdami paniekos žydų tautai: Dievo ištikimybė pažadams ir jo kvietimo platumas turi ugdyti dėkingumą bei nuolankumą.

ST → NT. Išblaškytos tautos surinkimo pažadai → iš akmenų pašaukiami Abraomo vaikai ir tikėjimo bendrystė, atvira tautoms.

Šaltinis: Šv. Ireniejus, Prieš erezijas V, 34, 1.

Šv. Jonas Auksaburnis: vienu balsu šlovina tie, kurie nepaniekina silpnojo

Kad tie pažadai taptų tikrove.

Homilija apie Laišką romiečiams 28, Rom 15, 8 · vertimas į lietuvių kalbą

Pakęsti silpnesnį, neapleisti atskilusio nario.

Ten pat, Rom 15, 9 · vertimas į lietuvių kalbą

Aiškindamas Rom 15, Auksaburnis seka Pauliaus minčių eigą: Kristus patvirtina protėviams duotus pažadus, o tautos šlovina Dievą už gailestingumą. Iš to negali gimti nė vienos grupės puikybė. Bendruomenė, gavusi malonę, turi kantriai priimti silpnesnį narį. Dievo garbė pasirodo ir ten, kur skirtingi žmonės gali drauge šlovinti.

Pamokslininkas girdi ir iškart po šio sekmadienio ištraukos Pauliaus cituojamą Išajo šaknį. Tai susieja skaitinį su Izaijo pažadu tautoms. Vienas balsas nereiškia, kad visi praranda savo istoriją: bendras šlovinimas užauga iš gailestingumo ir atsisakymo žmogų atstumti. Advento bendruomenė ruošia kelią Karaliui, rūpindamasi tuo, kuriam joje sunkiausia išsilaikyti.

ST → NT. Abraomui duotas tautų palaiminimo pažadas ir Išajo šaknis → Kristaus tarnystė ir iš skirtingų žmonių kylantis vienas Dievo šlovinimas.

Šaltinis: Šv. Jonas Auksaburnis, Homilijos apie Laišką romiečiams 28: Rom 15, 1–13.

Šv. Marija Egiptietė: atsivertimas įgyja kelio kryptį

Dabar vesk mane už rankos atgailos keliu!

Marijos gyvenimo pasakojime jai priskiriama malda Dievo Motinai · vertimas į lietuvių kalbą

Hagiografiniame Marijos gyvenimo pasakojime lemtinga tampa akimirka prie Jeruzalės šventovės: norėdama įeiti ji suvokia savo gyvenimo prieštarą tam, ko atėjo ieškoti. Kreipiasi į Dievo Motiną ir ryžtasi naujai pradžiai. Paskui klausia kelio į Jordaną. Gauti trys pinigai virsta trimis duonos kepalais kelionei – apsisprendimas jau turi labai konkrečią kryptį ir kainą.

Jos vėliau papasakota ilga dykumos kova rodo, kad pradžios sprendimas dar nėra viso kelio pabaiga. Reikia ištvermės, maldos ir pagalbos. Pasakojimo centre žmogus, kuris nebesutinka savo vakarykščio gyvenimo laikyti vienintele galima ateitimi. Jordano pakrantė jai tampa vieta, nuo kurios kasdien mokomasi iš naujo priklausyti Dievui.

Ryšys su skaitiniais. Mt 3: prie Jordano ateinama naujai pradžiai, tačiau tikrieji atsivertimo vaisiai bręsta ilgame kelyje.

Šaltinis: Marijos Egiptietės gyvenimas, priskiriamas Sofronijui; Fordham Internet Medieval Sourcebook.

Šv. Mozė Etiopas: į brolio teismą ateina su byrančiu smėliu

Mano nuodėmės už manęs byra, o aš jų nematau.

Dykumos tėvų apoftegma apie Mozę ir prasikaltusį brolį · vertimas į lietuvių kalbą

Dykumos tėvų pasakojime Mozė kviečiamas į susirinkimą, kuris turi spręsti prasikaltusio vienuolio bylą. Jis pirmiausia atsisako. Galiausiai ateina užsimetęs ant pečių skylėtą smėlio pintinę. Smėlis byra jam už nugaros. Paklaustas paaiškina: pats nemato savųjų nuodėmių pėdsako, o yra kviečiamas teisti kitą. Broliai šį ženklą supranta ir nusprendžia atleisti.

Apoftegmos paveikslas susieja budrią sąžinę su gailestingumu. Mozė neužgožia brolio klaidos savo paties teisumo įspūdžiu. Įvardijęs asmeninę atsakomybę jis padeda bendruomenei ieškoti kelio į išgydymą. Tikras atsivertimas keičia ir tai, kaip žmogus prieina prie svetimos nuodėmės: su kokia laikysena, kokiu tikslu ir kiek atsimindamas savo silpnumą.

Ryšys su skaitiniais. Mt 3 ir Rom 15: atgailos vaisius – sąžiningesnis žvilgsnis į save ir kantrybė silpnesniam broliui.

Šaltinis: St. Moses of Ethiopia (the Black), Desert Fathers Dispatch; dykumos tėvų apoftegma.

Šv. Kamilis de Lelis: praeities lošėjas mokosi likti prie ligonio

Atleisk man, Viešpatie, atleisk šiam didžiam nusidėjėliui.

Ankstyvajame Kamilio gyvenimo aprašyme perteikiama atgailos malda · vertimas į lietuvių kalbą

Kamilio jaunystėje karišką gyvenimą lydėjo lošimas ir nepastovumas. 1575 m. vasario 2 d. jo gyvenimo aprašymas išskiria stiprų atsivertimo išgyvenimą kelyje. Ankstyvasis pasakojimas perteikia gailesčio maldą ir pasiryžimą tarnauti Dievui. Tačiau kamilijonų tyrinėtojai pabrėžia: tas įvykis buvo visą gyvenimą trukusio keitimosi pradžia, kurio negalima sutraukti į vieną įspūdingą valandą.

Atsivertimo kryptis ryškėjo rūpinantis ligoniais, kurie tuometėse ligoninėse dažnai likdavo apleisti. Nuosava patirtis, pažeidžiamumas ir Dievo meilės atradimas brandino gebėjimą pasilikti prie kenčiančiojo. Kamilio vaisius tapo ištikima tarnyste konkrečiam kūnui ir žmogui. Jo pradžios maldą patikrina vėlesnis gyvenimas prie ligonio lovos.

Ryšys su skaitiniais. Mt 3 ir Ps 71 (72): gailestis duoda vaisių tada, kai keičia laiką, darbą ir santykį su labiausiai pagalbos reikalingu žmogumi.

Šaltinis: Kamiliánų vienuolija, The Experience of God in the Human and Spiritual Life of St. Camillus, 2022-01-21.

Šv. Juozapina Bakhita: viltis gimsta atradus gerąjį Viešpatį

Esu galutinai mylima.

Benediktas XVI, Spe salvi, 3: Bakhitos tikėjimo atradimo apibendrinimas · vertimas į lietuvių kalbą

Vaikystėje Sudane pagrobta ir pardavinėta Bakhita pažino šeimininkus, kurių galia reiškė baimę. Italijoje ji sužinojo apie visai kitokį Viešpatį: Dievą, kuris ją pažįsta ir myli, kuris pats yra priėmęs smurtą ir mirtį. Benediktas XVI šią jos patirtį aptaria enciklikoje apie viltį. Žmogaus vertę dabar apibrėžia meilė, pranokstanti jį pavergusiųjų sprendimus.

Bakhita galėjo pradėti gyventi laukdama gėrio, kuris neapsiriboja šeimininko nuotaika ar vienos dienos saugumu. Vėliau jos pačios pašaukimas tapo tarnyste ir liudijimu kitiems. Tikėjimas jai atvėrė laisvę ir naują gyvenimo kryptį. Vilties žmogus gali nešti paguodą ir kitiems, nes pats yra patyręs esąs priimtas.

Ryšys su skaitiniais. Rom 15 ir Ps 71 (72): Dievo paguoda grąžina ateitį žmogui, kuriam kiti mėgino atimti ir laisvę, ir orumą.

Šaltinis: Benediktas XVI, Spe salvi, 3: šv. Juozapina Bakhita.

Šv. Liudvikas IX: karališkas stalas atsiveria vargšui

Karalystės taika ir palaiminimai ateina mums per vargšus.

Liudvikui IX priskiriami žodžiai, pateikti Georges’o Goyau biografijoje · vertimas į lietuvių kalbą

Liudviko IX gyvenimo šaltiniai išsaugo karaliaus kasdienį rūpestį beturčiais: jo aplinkoje jie gaudavo maisto, būdavo slaugomi ligoniai, steigiami pagalbos namai. Jis plaudavo vargšų kojas ir rūpinosi tais, kurių liga atstumdavo kitus. Tokie darbai karaliaus valdžią pastato labai arti žmogaus alkio, kūno ir priklausomybės nuo kito pagalbos.

Savo vaikams palikti mokymai ir amžininkų pasakojimai leidžia matyti šventumą kaip užduotį pačioje valdovo tarnyboje. Žmogaus kilnumas turi veikti priimamus sprendimus. Šie darbai primena asmeninė atsakomybė už tuos, kurie negali atsilyginti galia ar prestižu.

Ryšys su skaitiniais. Ps 71 (72) ir Iz 11: Dievo prašomas teisumas tikrinamas tuo, ar silpnasis gali rasti vietos prie mūsų stalo ir mūsų sprendimuose.

Šaltinis: Georges Goyau, St. Louis IX, The Catholic Encyclopedia, 1910.

Šv. Vincentas Paulietis: beldimas į duris gali priklausyti maldai

Palikti Dievą dėl Dievo visai nereiškia palikti Dievą.

Šv. Vincento Pauliečio konferencijos žodžiai, DePaul University šaltinyje · vertimas į lietuvių kalbą

Vincentas gailestingumo seserims aiškino situaciją, kurią lengva atpažinti: jos meldžiasi ar skaito dvasinę knygą, o tuo metu pagalbos ieško vargšas. Reikia mokėti pereiti nuo vieno Dievo darbo prie kito. Skubus artimo poreikis gali pareikalauti palikti pradėtą pamaldumo pratybą ir atsakyti konkrečiam žmogui.

Tokį pasirinkimą palaiko įsitikinimas, kad Dievo paveikslą nešiojantis artimas nėra kliūtis gyventi tikėjimu. Maldos ugdytas jautrumas turi tapti pastebimu darbu. Vincento pamokymas saugo nuo savito užsidarymo, kai savas dvasinis planas pasidaro svarbesnis už šalia esančio žmogaus būtinybę. Tarnystė tampa vienu iš būdų priimti tą, kurį pirmas priėmė Kristus.

Ryšys su skaitiniais. Rom 15 ir Ps 71 (72): priimti kitą reiškia leisti jo tikrai stokai paveikti net gerai sudėliotą mano dieną.

Šaltinis: DePaul University, Leaving God?, 2021-03-08; Vincent de Paul konferencijos apie Dievo tarnystę.

Šv. Oskaras Romeras: sąžinė turi atsiliepti ir į uniformą vilkintį žmogų

Joks kareivis neprivalo vykdyti įsakymo, prieštaraujančio Dievo įstatymui.

1980 m. kovo 23 d. homilija, kreipimasis į kariuomenės narius · vertimas į lietuvių kalbą

1980 m. kovo 23 d. Romeras homilijoje tiesiogiai kreipėsi į Salvadoro kariuomenės ir saugumo struktūrų narius. Jis pavadino juos savo tautos broliais ir priminė Dievo įsakymą nežudyti. Įsakymas vykdyti neteisybę negali panaikinti asmeninės atsakomybės. Taip Dievo žodis buvo skirtas ne vien apskritai smerkti smurtą, bet ir pažadinti konkretaus jį vykdančio žmogaus sąžinę.

Pamokslininkas gynė kenčiančiųjų orumą ir kvietė nutraukti represijas. Tokiam žodžiui reikia drąsos, nes jis paliečia galios naudojimo būdą. Šis Romerui būdingas tikėjimo vaisius – palikti nukentėjusiųjų balsą girdimą ten, kur jį norima užgniaužti. Homilija išlieka dokumentu, rodančiu, kaip malda, pranašiškas perspėjimas ir atsakomybė už žmogaus gyvybę susijungia viename tarnystės veiksme.

Ryšys su skaitiniais. Iz 11 ir Mt 3: atsivertimo reikalavimas pasiekia ir galios sprendimus. Vargšo gyvybę ginantis teisumas turi būti apčiuopiamas.

Šaltinis: Šv. Oskaras Romeras, 1980-03-23 homilija, The Archbishop Romero Trust.

Kelias, kuriuo galės ateiti Karalius

„Catena aurea“ išsaugotame Pseudo-Chrizostomo aiškinime Jono tarnystė palyginama su karaliaus pirmtakų darbu. Prieš valdovui keliaujant šalinamas purvas ir taisomos suirusios kelio vietos. Taip ir atgaila parengia širdį priimti Viešpatį. Pasirengimas įgauna labai apčiuopiamą pavidalą: reikia pašalinti tai, kas trukdo atvykstančiajam pasiekti žmogų.

Ryšys su skaitiniais. Mt 3: ką šiandien galėčiau sutvarkyti savo santykiuose, kad Viešpaties atėjimui būtų atviras kelias?

Šaltinis: Tomas Akvinietis, Catena aurea, Mt 3, 3: Pseudo-Chrysostomus.

Siela taip pat turi mankštintis

Ignacas Lojola pradeda „Dvasines pratybas“ kūnui pažįstamu įvaizdžiu. Pasivaikščiojimas, ėjimas ir bėgimas yra kūno pratybos; sąžinės tyrimas, meditacija ir malda padeda parengti sielą. Jų tikslas – išsilaisvinti iš netvarkingų prisirišimų ir ieškoti Dievo valios savo gyvenimui. Vien žinoti, kad galima eiti, dar nereiškia pajudėti.

Ryšys su skaitiniais. Mt 3 ir Rom 15: pasirinktas maldos bei sąžinės tyrimo laikas gali tapti konkrečiu atsivertimo ir ištvermės darbu.

Šaltinis: Šv. Ignacas Lojola, Dvasinės pratybos, pirmoji pastaba.

Nuvalyti rūdis, nesudaužant indo

Benediktas Regulos 64 skyriuje ragina bendruomenės vadovą taisyti kitą apdairiai. Pernelyg įnirtingai gramdant rūdis galima sudaužyti patį indą. Nuodėmę reikia šalinti, tačiau žmogus turi likti saugomas ir mylimas. Šis įvaizdis kviečia rinktis tokį žodį, laiką ir pagalbą, kad pataisymas padėtų atsigauti.

Ryšys su skaitiniais. Rom 15 ir Iz 11: priimti brolį ir teisingai spręsti jo reikalą reiškia rūpintis jo gyvybe net tada, kai būtina pasakyti skaudžią tiesą.

Šaltinis: Šv. Benediktas, Regula, 64, 11–13.

Sodas, kurio negalima palikti be vandens

Teresė Avilietė maldos gyvenimą aiškina sodo laistymu. Vanduo semiamas iš šulinio, keliamas įrenginiu su kibirais, atvedamas upeliu arba ateina lietumi. Skiriasi sodininko triūsas ir patiriama Dievo dovana, tačiau visuomet reikia vandens. Net ir pažengusi malda lieka priklausoma nuo malonės; sodininkas nepasigamina lietaus.

Ryšys su skaitiniais. Mt 3 ir Iz 11: vaisių neužauginsime vien valios įtampa. Reikia ir ištikimo darbo, ir priimamos Dievo Dvasios dovanos.

Šaltinis: Šv. Teresė Avilietė, Gyvenimas, 11, 7–12.

Iš maldos išsinešta maža puokštė

Pranciškus Salezas siūlo meditaciją baigti tarsi pasivaikščiojimą gėlių sode: nusiskinti kelis žiedus, kurių kvapas lydėtų dieną. Maldos „žiedai“ – viena ar kelios labiausiai palietusios mintys, kurias žmogus nori prisiminti ir pritaikyti. Taip išgirstas žodis lieka su mumis ir užvertus knygą.

Ryšys su skaitiniais. Rom 15: kuri šio sekmadienio Rašto mintis galėtų lydėti mano dieną, teikdama ištvermės ir paguodos?

Šaltinis: Šv. Pranciškus Salezas, Įvadas į maldingą gyvenimą, II, 7.

Po žemėmis neužgesusi sąžinės kibirkštis

Dorotėjas Gazietis sąžinę vadina Dievo žmoguje įžiebta šviesa ir šiluma. Nepaisydami jos balso tarsi užberiame kibirkštį žemėmis. Ji tampa sunkiau pastebima, bet nėra sunaikinta. Dievo įsakymai ir tikras jų vykdymas padeda vėl atidengti tai, ką užkasė įprotis nusileisti blogiui.

Ryšys su skaitiniais. Mt 3: atsivertimo pradžia gali būti sąžiningas atsakymas į seniai nutildytą sąžinės raginimą.

Šaltinis: Dorotėjas Gazietis, Trečiasis pamokymas: apie sąžinę.

Tiltas virš nešančios srovės

Kotrynos Sienietės „Dialoge“ Kristus vaizduojamas kaip tiltas. Besikeičiančių dalykų upė neša žmogų, mėginantį joje rasti galutinę atramą. Kristaus kelias leidžia pereiti į gyvenimą; tilto akmenys siejami su tikromis dorybėmis, o jo apsauga – su gailestingumu. Šiuo įvaizdžiu parodomas ir gelbėtojas, ir kasdienis ėjimas jo mokymu.

Ryšys su skaitiniais. Mt 3 ir Rom 15: laukiant stipresniojo už Joną svarbu patikėti jam savo gyvenimo kryptį ir pradėti eiti jo rodomu keliu.

Šaltinis: Šv. Kotryna Sienietė, Dialogas: Kristus kaip tiltas.

Du seniai: kelionės pinigai virsta duona

Jefimas ir Jelisejus išsirengia į Jeruzalę. Viename kaime Jelisejus užeina paprašyti vandens ir randa bado bei ligos palaužtą šeimą. Iš pradžių padeda tik vienai dienai: parneša vandens, duonos, gamina maistą. Tačiau prieš akis lieka vaikai ir žmonės, kuriems rytojus vėl reikštų badą. Kelionė tęsiasi, o jis vis dar negali išeiti.

Jelisejus savo pinigais padeda susigrąžinti pragyvenimo galimybę, nuperka arklį, vežimą ir miltų. Piligrimystei pinigų nebelieka, todėl grįžta namo. Jefimas pasiekia Jeruzalę ir bažnyčioje vis regi tarsi Jelisejaus pavidalą prie šventos vietos. Grįždamas užsuka į išgelbėtą šeimą ir pagaliau supranta bičiulio kelionę: šis pasiekė artimą, kuriam reikėjo gyvybę palaikančios meilės.

Ryšys su skaitiniais. Ps 71 (72) ir Rom 15: priimti stokojantį kartais reiškia savo gerą planą perleisti jo gyvybei.

Šaltinis: Levas Tolstojus, Du seniai (1885), vertė Louise ir Aylmer Maude.

Laimingasis princas: aukso mažėja, meilės daugėja

Aukštai virš miesto stovinti princo statula mato tai, ko gyvas princas rūmuose nepastebėjo: ligonį vaiką, alkstantį rašytoją, vargstančią mergaitę. Prie jos nakvoti sustojusi kregždė tampa pasiuntine. Rubinas iš kalavijo, safyrai iš akių, plonyčiai aukso lapeliai vienas po kito nukeliauja skurstantiems. Statula netenka spindesio, o paukštis vis atideda skrydį į šiltąjį Egiptą.

Princui apakus, kregždė pasilieka su juo. Šaltis ją pražudo; švininė princo širdis skyla. Miesto vadovai nutaria, kad apšiurusi statula nebereikalinga, ir ją išlydo, tačiau širdies išlydyti nepavyksta. Pasakos pabaigoje angelas iš miesto atneša Dievui du brangiausius dalykus: mirusį paukštį ir sudužusią širdį. Jų vertę atskleidė atiduota meilė.

Ryšys su skaitiniais. Iz 11 ir Ps 71 (72): tikra valdovo didybė matoma iš to, ar jo turtas tampa gyvenimu vargšams.

Šaltinis: Oskaras Wilde’as, Laimingasis princas (1888).

Didysis akmeninis veidas: laukiantysis pats ima panašėti

Ernestas užauga slėnyje, virš kurio uolos sudaro didingą ir gerą žmogaus veidą. Motina papasakoja pranašystę: kada nors ateis žmogus, kurio veidas ir kilnumas į jį bus panašūs. Gyventojai viliasi tai atpažinti turtuolyje, karo didvyryje, politiniame veikėjuje. Ernestas žvelgia į jų gyvenimus ir vis dar laukia tokios didybės, kuri būtų išmintinga ir gera.

Metai bėga. Jis dirba, myli žmones, kalbasi su kaimynais; jo mintys ir elgesys bręsta žvelgiant į kilnumo paveikslą. Vieną vakarą poetas pamato Ernestą kalbant žmonėms ir atpažįsta lauktojo veido panašumą. Visi tai pastebi, tik pats Ernestas grįžta namo vis dar tikėdamasis sulaukti už save išmintingesnio ir geresnio žmogaus.

Ryšys su skaitiniais. Iz 11 ir Mt 3: teisingo valdovo laukimas ugdo ir laukiančio žmogaus gyvenimą – ką nuolat laikome prieš akis, į tai pamažu panašėjame.

Šaltinis: Nathaniel Hawthorne, Didysis akmeninis veidas (1850).

Nauji karaliaus drabužiai: kas išdrįs pasakyti, ką mato?

Du sukčiai pasiūlo imperatoriui audinį, kurio esą nemato kvaili ar savo pareigoms netinkami žmonės. Staklės tuščios, tačiau ministrai vienas po kito giria spalvas ir raštus: prisipažinti nematant baisu. Imperatorius taip pat apsimeta besigėrintis. Netrukus jis išeina į iškilmingą eiseną su drabužiais, kurių niekas nepasiuvo.

Gatvėje visi stengiasi pritarti. Tada vaikas pasako, kad karalius nieko nevilki. Jo žodžiai sklinda per minią ir sugriauna bendrą apsimetimą. Imperatorius jaučia, kad žmonės teisūs, tačiau eina toliau dar išdidžiau, o tarnai neša neegzistuojantį šleifą. Girdėti tiesą ir leisti jai pakeisti savo elgesį pasirodo esą du skirtingi dalykai.

Ryšys su skaitiniais. Iz 11 ir Mt 3: išorinis pritarimas nesukuria teisumo; išgirstas perspėjimas laukia tikro atsako.

Šaltinis: H. C. Andersenas, Nauji karaliaus drabužiai; Andersen’s Fairy Tales.

Vilkas ir ėriukas: kai kaltinimas tik slepia alkį

Vilkas sutinka nuo bandos atsiskyrusį ėriuką ir ieško dingsties jį suėsti. Esą šis pernai jį įžeidęs. Ėriukas dar nebuvo gimęs. Esą ganosi jo ganykloje, geria jo šaltinį. Tačiau mažylis dar tik žinda motinos pieną.

Kiekvienas kaltinimas atremtas. Tada vilkas pareiškia vis tiek neliksiąs be pietų ir ėriuką praryja. Paaiškėja, kam buvo reikalingi tariami argumentai: pridengti iš anksto pasirinktą smurtą.

Ryšys su skaitiniais. Iz 11: taikiai šalia ėriuko gyvenantis vilkas reiškia pasaulį, kuriame stiprusis nustoja ieškoti dingsties praryti silpnąjį.

Šaltinis: Ezopo pasakėčios, V. S. Vernon Jones vertimas (1912).

Du keliautojai ir lokys: kelionės draugas paaiškėja pavojuje

Keliautojams pasirodo lokys. Vienas spėja į medį, o kitas lieka ant kelio. Jis atsigula, sulaiko kvėpavimą ir apsimeta negyvas. Lokys jį apuosto ir nueina. Pasakėčios pasaulyje šis gudravimas jį išgelbsti.

Draugas nusileidžia iš medžio ir klausia, ką lokys šnabždėjęs prie ausies. Išgirsta: daugiau nekeliauti su draugu, kuris vos kilus pavojui tave palieka. Judviejų kelionė galėtų tęstis, tačiau pasitikėjimas jau patikrintas.

Ryšys su skaitiniais. Rom 15: priimti vienas kitą reiškia pasilikti šalia ir tada, kai kito silpnumas apsunkina mano kelią.

Šaltinis: Ezopo pasakėčios, V. S. Vernon Jones vertimas (1912).

Dulkėtas kambarys: šluotos dar nepakanka

Bunyano „Piligrimo kelionėje“ Aiškintojas nuveda Krikščionį į didelį dulkėtą kambarį. Pakviečiamas žmogus šluoti. Vos šis imasi darbo, pakyla toks dulkių debesis, kad keliautojas beveik uždūsta. Kuo uoliau šluojama, tuo sunkiau kvėpuoti. Tuomet merginai liepiama atnešti vandens ir pašlakstyti grindis. Dulkės nusėda, ir kambarį jau galima išvalyti.

Aiškintojas pasako, kad kambarys vaizduoja žmogaus širdį. Šluota parodo įstatymą, kuris atskleidžia nuodėmę, bet pats nesuteikia galios jos įveikti; vanduo – Evangelijos malonę. Šis protestantų autoriaus alegorinis epizodas padeda įsiminti, kodėl vien klaidos išaiškinimas dar neišgydo: žmogui reikia ir atnaujinančios Dievo dovanos.

Ryšys su skaitiniais. Mt 3: Jonas neapsiriboja perspėjimu – jis rodo ateinantįjį, kuris krikštys Šventąja Dvasia ir ugnimi.

Šaltinis: John Bunyan, Piligrimo kelionė, pirmoji dalis: Aiškintojo namai (1678).

390 m.: vyskupo laiškas pasiekia imperatoriaus sąžinę

Po Tesalonikų žudynių Milano vyskupas Ambraziejus rašo imperatoriui Teodosijui. Laiško pradžioje primena ankstesnę draugystę ir paaiškina, kodėl nepasitiko grįžusio valdovo. Vyskupui nelengva išlikti žmogumi, kuris ir išgirsta apie sprendimus, ir gali apie juos kalbėti. Tačiau tylėjimas reikštų sunkią atsakomybę.

Ambraziejus ragina atgailauti ir paaiškina negalįs aukoti Eucharistijos imperatoriui esant. Laiške jis primena Dovydo gailestį: valdžia neatleidžia nuo pareigos pripažinti kaltę. Tai išlikęs konkretus kreipimasis į galingą žmogų, kuriam reikia atsivertimo lygiai taip pat, kaip kiekvienam jo pavaldiniui.

Ryšys su skaitiniais. Iz 11 ir Mt 3: tiesos žodis turi pasiekti ir valdžios viršūnę; tikrasis teisumas nepriklauso nuo titulo.

Šaltinis: Šv. Ambraziejus, Laiškas 51 imperatoriui Teodosijui, 390 m..

1215 m.: teisingumas neturi tapti parduodama preke

Didžiosios laisvių chartijos 40 straipsnyje pažadama niekam neparduoti, neatsisakyti suteikti ir neatidėlioti teisės ar teisingumo. Už trumpo pažado stovėjo labai konkretus pasaulis: kreipimasis į karališkąjį teismą, mokėjimai ir valdovo galimybė vilkinti žmogui svarbų sprendimą. Chartijos tyrinėtojai šią nuostatą aiškina tuometės teismų praktikos ir skundų kontekste.

Tai dar nebuvo dabartinė visų lygybė: nors straipsnis kalba apie „nieką“, praktinė jo gynyba ypač rūpėjo aukštesniems visuomenės sluoksniams. Vis dėlto pats reikalavimas iškalbingas. Teismo slenkstį peržengęs žmogus neturėtų laukti tiek, kiek leis jo piniginė ar galingojo palankumas. Teisingumas ima saugoti, kai pasiekia konkretų prašytoją.

Ryšys su skaitiniais. Iz 11 ir Ps 71 (72): Dievo teisumas vargšui reiškia realiai pasiekiamą apsaugą.

Šaltinis: Magna Carta Project, 1215 m. chartijos 40 straipsnis.

1788 m.: Johnas Newtonas viešai įvardija savo praeities blogį

1748 m. laivo „Greyhound“ nelaimė Newtoną paskatino melstis ir iš naujo apmąstyti tikėjimą. Tačiau prekybos pavergtais žmonėmis jis tuojau pat neatsisakė: dirbo joje iki 1754 m., o investicijas į tokius reisus tęsė dar vėliau. Muziejaus surinkti dokumentai neleidžia šio gyvenimo sutraukti į patogią akimirksniu viską pakeitusio atsivertimo istoriją.

1788 m. jis paskelbė „Mintis apie Afrikos vergų prekybą“. Anksčiau pats vadovavęs vergų laivams dabar viešai prisipažino buvęs veikliu siaubą keliančio verslo įrankiu. Vėlyvas liudijimas tapo medžiaga prekybos panaikinimo judėjimui. Jo kelias rodo skaudų tarpą tarp religinio sukrėtimo ir pasiryžimo pripažinti bei stabdyti sistemą, iš kurios pats turėjai naudos.

Ryšys su skaitiniais. Mt 3: atsivertimo vaisius gali būti ir sąžiningas savo dalyvavimo neteisybėje įvardijimas bei darbas jai nutraukti.

Šaltinis: Cowper & Newton Museum, Transatlantic Slave Trade: The Abolitionists.

1955–1956 m.: vieta autobuse ir daugelio žmonių ištvermė

1955 m. gruodį Montgomeryje suimama Rosa Parks, atsisakiusi užleisti vietą autobuse baltajam keleiviui. Ji sėdėjo juodaodžiams skirtoje dalyje, tačiau vairuotojas pareikalavo pasitraukti, kai priekyje pritrūko vietų. Po suėmimo mokytoja Jo Ann Robinson padeda paskleisti tūkstančius lapelių, o bendruomenė imasi organizuoto autobusų boikoto.

Protestui tęsiantis žmonės eina pėsčiomis arba vyksta savanorių automobiliais; bažnyčiose renkama pagalba. Šimtai vairuotojų ir paėmimo vietų leidžia išsaugoti bendrą pasiryžimą nepaisant nuovargio ir spaudimo. Teisminė kova taip pat svarbi: „Browder prieš Gayle“ byla padeda sugriauti autobusų segregacijos teisinį pagrindą. Vieno žmogaus „ne“ palaiko daugybės žmonių kasdienis „taip“ vienas kitam.

Ryšys su skaitiniais. Ps 71 (72) ir Rom 15: teisingumo viltį palaiko ištvermė, organizuota pagalba ir atsisakymas palikti silpnesnį vieną.

Šaltinis: National Park Service, Montgomery Bus Boycott.

1989 m. rugpjūčio 23-oji: kelias, kurį sudaro susikibę žmonės

Septintą vakaro Vilnių, Rygą ir Taliną sujungia žmonių grandinė. Daugiau kaip šešių šimtų kilometrų ruože susikimba maždaug du milijonai žmonių. Vilniuje grandinė siekia Gedimino pilies bokštą, leidžiasi link Katedros aikštės ir traukia šiaurėn. Pasirinkta data primena penkiasdešimt metų nuo Molotovo–Ribentropo pakto ir jo slaptųjų susitarimų.

Šiam vaizdui reikėjo konkrečios tvarkos: Lietuvos miestams ir rajonams skirti kelio ruožai, į juos žmonės atvyksta ir iš tolimų vietų. Sąjūdis bei Latvijos ir Estijos liaudies judėjimai bendru darbu padaro matomą laisvės siekį. Žmogaus ranka pasiekia tik vieną kaimyną, tačiau daugelio rankos leidžia vienai vilčiai tapti viešai matomai per tris valstybes.

Ryšys su skaitiniais. Rom 15 ir Iz 11: bendras balsas ir taiki laikysena auga iš žmonių, kurie pasirenka laikytis kartu.

Šaltinis: Lithuania.lt, The Baltic Way: From Vilnius to Tallinn.

1995 m.: prezidentas apsivelka šeštąjį numerį

Birželio 24 d. Johanesburgo „Ellis Park“ stadione Pietų Afrikos Respublika po pratęsimo 15:12 įveikia Naująją Zelandiją regbio pasaulio taurės finale. Prezidentas Nelsonas Mandela vilki „Springboks“ marškinėlius su kapitono François Pienaaro šeštuoju numeriu. Nuotrauka, kurioje prezidentas įteikia kapitonui taurę, tampa vienu iš naujos šalies pradžios ženklų.

Komandoje žaidęs Chesteris Williamsas ir Pienaaras vėliau prisimena tos dienos reikšmę. Juodaodis prezidentas viešai priima komandą ir jos ženklą, ilgai sietą su baltųjų valdžia. Stadionas pateikia trumpą, aiškiai matomą bendrystės galimybę. Toks gestas kviečia žengti pirmyn ir už stadiono: leisti buvusiam svetimumo ženklui tapti proga vienas kitą atpažinti.

Ryšys su skaitiniais. Rom 15: priimti kitą galima pradėti ženklu, kurį jis supranta ir kuris kainuoja žingsnį už savo grupės ribų.

Šaltinis: World Rugby: Mandela, Williams and Pienaar, 1995-06-24.

2006 m.: gedinti bendruomenė neuždaro durų žudiko šeimai

Spalio 2 d. Nickel Mines amišų mokyklos šaudynėse Pensilvanijoje žūsta penkios mergaitės. Kitą dieną vietoje dirbęs ABC žurnalistas Charlesas Gibsonas kalbina jų artimuosius ir kaimynus. Septyniolikmetė Dorothy King, kurios dvi pusseserės pašautos, kalba apie tarpusavio paramą. Artimieji įvardija ir atleidimą žmogui, kuris atnešė šią nelaimę.

Elmeris Fisheris, nužudytos septynmetės Naomi pusbrolis, paklaustas apie šaulio žmoną pasako, kad ji būtų laukiama bendruomenėje, net mergaičių laidotuvėse. Čia atleidimas pasirodo kaip sprendimas nesutapatinti artimųjų su nusikaltėlio kalte. Skausmas dar visiškai šviežias, tačiau gedintieji jau atsisako paversti nekaltą šeimą nauju atstūmimo taikiniu.

Ryšys su skaitiniais. Rom 15 ir Iz 11: taika pradeda augti ten, kur nutraukiama keršto plitimo grandinė ir saugomas kito žmogaus orumas.

Šaltinis: ABC News, Amish School Shooting: Forgiveness in the Midst of Sorrow, 2006-10-03.

1. Benediktas XVI: naujas gyvenimo akiratis

„Susitikimas su įvykiu, su Asmeniu, suteikiančiu gyvenimui naują akiratį ir lemiamą kryptį.“

Benediktas XVI, Deus caritas est (2005), 1 · vertimas į lietuvių kalbą

Mt 3: atsivertimas įgauna kryptį dėl to, kas ateina – stipresniojo už Joną.

Šaltinis: Benediktas XVI, Deus caritas est (2005), 1.

2. Šv. Jonas Paulius II: žmogui reikia meilės

„Žmogus negali gyventi be meilės. […] Šiame matmenyje žmogus vėl atranda savo žmogiškumui priklausančią didybę, orumą ir vertę.“

Šv. Jonas Paulius II, Redemptor hominis (1979), 10 · vertimas į lietuvių kalbą

Rom 15: Kristaus priėmimas atkuria žmogaus orumą; bendruomenė kviečiama leisti kitam tą meilę patirti.

Šaltinis: Šv. Jonas Paulius II, Redemptor hominis (1979), 10.

3. Pranciškus: nauja diena yra nauja galimybė

„Kiekviena diena mums suteikia naują progą, naują galimybę.“

Popiežius Pranciškus, Fratelli tutti (2020), 77 · vertimas į lietuvių kalbą

Mt 3 ir Rom 15: laukimas prasideda šiandienos galimybe taisyti santykį ir pakelti parpuolusį.

Šaltinis: Popiežius Pranciškus, Fratelli tutti (2020), 77.

4. G. K. Chestertonas: idealas laukia išbandymo

„Krikščioniškasis idealas nebuvo išbandytas ir pripažintas netikusiu. Jis pasirodė sunkus ir liko neišbandytas.“

G. K. Chesterton, What’s Wrong with the World, I, 5: The Unfinished Temple · vertimas į lietuvių kalbą

Mt 3: įspūdis apie tikėjimą dar neparodo jo vaisių. Juos brandina pasirinkimas juo gyventi.

Šaltinis: G. K. Chesterton, What’s Wrong with the World, I, 5: The Unfinished Temple.

5. Julijona Norvičietė: viltis kančios akivaizdoje

„Viskas bus gera, ir viskas bus gera, ir visa, kas yra, bus gera.“

Julijona Norvičietė, Dieviškosios meilės apreiškimai, 27 · vertimas į lietuvių kalbą

Julijona šiuos paguodos žodžius perteikia kaip savo regėjime išgirstą Kristaus atsaką. Iz 11 ir Rom 15: pasitikėjimas Dievo atnaujinimu palaiko ištvermę, kai blogis dar skaudžiai juntamas.

Šaltinis: Julijona Norvičietė, Dieviškosios meilės apreiškimai, 27.

6. Tomas Kempietis: gailestis turi tapti patirtimi

„Verčiau jausčiau gailestį, negu mokėčiau jį apibrėžti.“

Tomas Kempietis, Kristaus sekimas, I, 1 · vertimas į lietuvių kalbą

Mt 3: atgailos vaisius bręsta tada, kai sąžinė ir valia įsitraukia į tai, ką mokame teisingai pavadinti.

Šaltinis: Tomas Kempietis, Kristaus sekimas, I, 1.

7. Fiodoras Dostojevskis: meilė, kuri išlaiko darbą

„Veikli meilė yra rūstus ir bauginantis dalykas, palyginti su meile svajonėse.“

Fiodoras Dostojevskis, Broliai Karamazovai, II kn., 4 sk.: Mažatikė ponia · vertimas į lietuvių kalbą

Romano vyresniojo Zosimos žodžiai. Rom 15 ir Ps 71 (72): priimti ir gelbėti kitą dažnai reiškia ilgą, kantrų darbą, kurio iš šalies nesimato.

Šaltinis: Fiodoras Dostojevskis, Broliai Karamazovai, II kn., 4 sk.: Mažatikė ponia.

8. Markas Aurelijus: bitė ir bendrasis gėris

„Kas nėra gera aviliui, negali būti gera ir bitei.“

Markas Aurelijus, Sau pačiam, VI, 54 (Merico Casaubono vertime – VI, 49) · vertimas į lietuvių kalbą

Rom 15 ir Ps 71 (72): asmeninis gėris susijęs su bendruomenės teisumu ir gebėjimu pasirūpinti silpnuoju.

Šaltinis: Markas Aurelijus, Sau pačiam, VI, 54 (Merico Casaubono vertime – VI, 49).

9. Šv. Paulius VI: gyvenimas suteikia žodžiui svorį

„Šiuolaikinis žmogus mieliau klausosi liudytojų negu mokytojų, o jeigu klausosi mokytojų, tai todėl, kad jie yra liudytojai.“

Šv. Paulius VI, Evangelii nuntiandi (1975), 41 · vertimas į lietuvių kalbą

Mt 3: gyvenimo vaisiai leidžia išgirsti ir rimtai priimti žmogaus žodį. Visas sakinys primena: mokytojų klausomasi todėl, kad jie patys liudija.

Šaltinis: Šv. Paulius VI, Evangelii nuntiandi (1975), 41.

10. Šv. Johnas Henry Newmanas: gyvybė ir augimas

„Čia, žemėje, gyventi reiškia keistis, o būti tobulam – būti dažnai pasikeitusiam.“

Šv. Johnas Henry Newmanas, An Essay on the Development of Christian Doctrine, I, 1, 7 · vertimas į lietuvių kalbą

Newmanas kalba apie gyvą idėjos plėtotę, išlaikančią tapatybę. Teminė sąsaja su Mt 3: tikras gyvenimas tikėjimu leidžia atsinaujinti ir auginti vaisius.

Šaltinis: Šv. Johnas Henry Newmanas, An Essay on the Development of Christian Doctrine, I, 1, 7.

Kantrybės malda su skubos žyme

„Viešpatie, noriu kantrybės. Ir noriu jos tuojau pat!“

Ryšys su skaitiniais. Rom 15: ištvermė, kurios prašome, dažniausiai auga lėčiau negu mūsų noras ją turėti.

Šaltinis: Parker Hills Bible Fellowship, Chasing Patience, 2014-06-23.

Sąžinė sumokės dalimis

Mokesčius nuslėpusį žmogų ima graužti sąžinė. Naktimis neužmiega. Pagaliau mokesčių tarnybai išsiunčia anoniminį šimto dolerių čekį ir raštelį: „Sukčiavau. Nebegaliu ramiai miegoti. Siunčiu šiuos pinigus.“

Apačioje dar prierašas: „Jeigu po savaitės vis dar nemiegosiu, atsiųsiu ir likusią skolą.“

Ryšys su skaitiniais. Mt 3: atgaila kviečia taisyti padarytą žalą, o ne tik susigrąžinti patogų miegą.

Šaltinis: Anoniminis juokelis Guilty Conscience, A Joke A Day, 2003-01-13.

Gydytojas, po kurio gydymo nebėra ko matyti

Beveik apakusi moteris susitaria mokėti gydytojui tik pasveikusi. Šis ją gydo ir vis išsineša po daiktą. Pagaliau regėjimas grįžta, namai tušti, o moteris nemoka. Gydytojas kreipiasi į teismą.

Moteris paaiškina: „Anksčiau dar įžiūrėdavau savo baldus. Dabar, kai neva pagijau, nebematau nė vieno!“

Ryšys su skaitiniais. Iz 11 ir Ps 71 (72): silpno žmogaus neapgina pareigų pavadinimas; svarbu, kas iš tiesų daroma jo labui.

Šaltinis: Ezopo pasakėčios, V. S. Vernon Jones vertimas (1912).

Kiek verta mano paties statula?

Hermis ateina pas skulptorių pasižiūrėti, kaip žmonės jį vertina. Pasiteirauja Dzeuso statulos kainos: viena drachma. Heros – brangesnė. Pagaliau pamato savąją. Dievų pasiuntinys, prekybos globėjas – juk turėtų kainuoti daugiausia!

Jis lyg tarp kitko klausia apie savo atvaizdą. Skulptorius atsako: „Jei pirksite anas dvi, šitą pridėsiu nemokamai.“

Ryšys su skaitiniais. Mt 3: tariamas išskirtinumas ir gražus savęs vertinimas nepakeičia gyvenimo vaisių.

Šaltinis: Ezopas, Merkurijus ir skulptorius, Perry 88.

Mesti – lengviausia dalis

„Mesti rūkyti? Lengviau nebūna! Jau tūkstantį kartų esu metęs.“

Ryšys su skaitiniais. Mt 3: gera pradžia kviečia į ištikimą tęsinį. Atsivertimo vaisiai bręsta ir kitą dieną po pažado.

Šaltinis: Luis Gorgonio, Quitting smoking is easy, GMA News, 2014-04-09.

Malda, kuri į Suomiją nusiuntė patį besimeldžiantįjį

Būsimas biblistas Simonas Johanssonas vaikystėje Švedijoje uogavo su šeima ir užmynė širšių lizdą. Vakare, po įprastos maldos, palindo po antklode ir dar pridūrė: „Dieve, nusiųsk visas širšes į Suomiją!“

Po maždaug trisdešimties metų į Suomiją išvyko jis pats – rašyti disertacijos. Jos pratarmėje jau dėkoja už šiltą suomių priėmimą ir praneša, kad per ketverius metus nė viena suomiška širšė jo neįgėlė.

Ryšys su skaitiniais. Rom 15: kartais pirmiausia pasikeičia mūsų požiūris į tuos, kuriems iš pradžių buvome numatę vien savo bėdas.

Šaltinis: Simon Johansson, The Spirit(s) of Isaiah 11:2–3a in Early Jewish and Christian Reception, Åbo Akademi University, 2026.

Pavogta tik virvė

Žmogus per išpažintį prisipažįsta pavogęs virvę. Kunigas teiraujasi, ar ji buvusi labai vertinga. Ne, paprasčiausia virvė. Atrodytų, jau viskas išsiaiškinta.

Tik tada žmogus priduria, kad prie virvės galo kai kas buvo pririšta. Kunigas paklausia, kas. „Kiaulė.“

Ryšys su skaitiniais. Mt 3: atsivertimui reikia pilnos tiesos – ir apie tą virvės galą, kurį patogiau nutylėti.

Šaltinis: Dúchas, The Schools’ Collection, 0847, p. 300: Lena Nolan užrašytas Johno Nolano juokelis.