Meilė prisiima atsakomybę už brolį: išdrįsta perspėti, kantriai ieško susitaikinimo ir pati klausosi Dievo balso. Jėzus pažada būti tarp susirinkusiųjų jo vardu, kad bendruomenė mokytųsi tiesą ir gailestingumą išlaikyti drauge.
Pagrindinės skaitinių mintys
Pirmasis skaitinys · Ez 33, 7–9
Sargybinys atsakingas už jam patikėtą perspėjimą
Ezechielis paskiriamas Izraelio namų sargybiniu: išgirstą Dievo įspėjimą jis turi perduoti nedorai gyvenančiam žmogui. Kitas lieka atsakingas už savo atsaką, o pranašas — už ištikimybę patikėtai tarnystei.
Atliepiamoji psalmė · Ps 94 (95), 1–2. 6–7. 8–9
Šiandien išgirsti ir neatidėti širdies atsako
Giesmė kviečia džiaugsmingai garbinti Kūrėją ir Ganytoją, kurio tauta esame. Šlovinimas virsta kvietimu klausytis: širdis turi išlikti atvira Dievo balsui ir nekartoti dykumoje patirto užsispyrimo.
Antrasis skaitinys · Rom 13, 8–10
Meilė įvykdo tai, ko siekia įstatymas
Paulius ragina išlaikyti nuolatinę tarpusavio meilės skolą. Įsakymai sutelkiami į artimo meilę, kuri nedaro jam bloga: ši meilė yra įstatymo pilnatvė.
Evangelija · Mt 18, 15–20
Laimėti brolį ir melstis Kristaus artume
Jėzus nurodo kantrų kelią nuo asmeninio pokalbio iki bendruomenės įsitraukimo, kad nusikaltęs brolis būtų atgautas. Jis patiki surišimo ir atrišimo atsakomybę, ragina sutartinai melstis ir pažada savo buvimą tarp susirinkusiųjų jo vardu.
Medžiaga homilijai
Ryšiai su visa Biblija
Kiekvienam skaitiniui parinktos 8 papildančios vietos. Trumpos pažodinės ištraukos patikrintos pagal biblija.lt pateikiamą Rubšio ir Kavaliausko vertimą, LVK 1998 m. Visą nurodytos eilutės tekstą atversite paspaudę jos nuorodą; žemiau pateikiamas paaiškinimas yra šio puslapio sintezė.
Turinys: Pirmajam skaitiniui · Psalmei · Antrajam skaitiniui · Evangelijai
Pirmajam skaitiniui · Ez 33, 7–9
1. Ez 18, 21–23
jis tikrai bus gyvas – nemirs.
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Dievas trokšta, kad nedorėlis sugrįžtų ir gyventų. Perspėjimo tikslas yra gyvenimas bei atsivertimas, o ne pasitenkinimas bausme.
2. Iz 62, 6–7
niekuomet, nei dieną, nei naktį, jie nenutils.
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Ant Jeruzalės sienų budintys sargai nenutyla ir nepaliauja kreipęsi į Viešpatį. Atsakomybė už tautą apima ir ištvermingą maldą.
3. Jer 6, 16–19
Paklausykite rago garso!
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Tautai siūlomas geras kelias ir skiriami sargai, tačiau ji atsisako klausyti. Įspėjimas išlaiko klausytojo atsakomybės rimtumą.
4. Apd 20, 26–28
Aš jums nieko nenutylėjau ir paskelbiau visus Dievo nutarimus.
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Paulius susieja nekaltumą dėl kitų kraujo su ištikimu Dievo sumanymo skelbimu. Ganytojai turi rūpintis ir savimi, ir patikėta kaimene.
5. 2 Tim 4, 1–5
bark, drausk, ragink su didžiu kantrumu ir kaip išmanydamas.
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Žodį reikia skelbti kantriai, tinkamu ir netinkamu metu. Pataisymas turi remtis mokymu ir ištverme, o ne vien klausytojo patogumu.
6. Pat 27, 5–6
Geriau atviras papeikimas, negu slepiama meilė.
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Atvira pastaba ir tikro draugo perspėjimas gali būti ištikimesni už pataikaujančius žodžius. Meilė ne visada sako tai, ką malonu girdėti.
7. Jok 5, 19–20
išgelbės jo sielą nuo mirties ir uždengs daugybę nuodėmių.
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Paklydusio žmogaus sugrąžinimas nusakomas kaip gyvybę gelbstinti tarnystė. Tai paaiškina ir pranašo, ir bendruomenės rūpesčio kryptį.
8. Gal 6, 1–2
Nešiokite vieni kitų naštas, ir taip įvykdysite Kristaus įstatymą.
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Nusikaltusį reikia taisyti romiai, stebint ir savo silpnumą. Kristaus įstatymas vykdomas nešant vieni kitų naštas.
Psalmei · Ps 94 (95), 1–2. 6–7. 8–9
1. Iš 17, 1–4
Kam gi mėginate VIEŠPATĮ?
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Ginčas dėl vandens atskleidžia dykumoje kylančią nepasitikėjimo įtampą. Psalmės perspėjimas primena šią konkrečią tautos atmintį.
2. Įst 6, 4–7
Paimk į širdį šiuos žodžius, kuriuos tau šiandien įsakau.
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Izraelis kviečiamas klausyti ir mylėti Viešpatį visa širdimi. Išgirstas žodis turi gyventi šeimoje ir kasdieniuose pokalbiuose.
3. 1 Sam 3, 8–10
Kalbėk, nes tavo tarnas klauso
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Samuelis mokosi atpažinti kviečiantį Dievą ir atsiliepti klausymu. Atvira širdis gali augti priimdama kito žmogaus pagalbą.
4. Ps 81, 9–12
Klausykis, mano tauta, įspėju tave!
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Dievas kreipiasi į savo tautą ir primena išvedimą iš Egipto. Nenoras klausyti uždaro žmogų net tada, kai jam siūloma pilnatvė.
5. Žyd 3, 12–15
Verčiau raginkite vieni kitus kasdien,
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Psalmės „šiandien“ tampa kasdienio tarpusavio raginimo laiku. Kietėjimui priešinamasi drauge palaikant ištikimybę Kristui.
6. Jok 1, 19–22
Būkite žodžio vykdytojai, o ne vien klausytojai,
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Klausymasis, lėtas pyktis ir žodžio vykdymas susiejami į vieną laikyseną. Dievo balsas priimamas taip, kad pakeistų gyvenimą.
7. Jn 10, 27–30
Manosios avys klauso mano balso;
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Kristaus avys klauso jo balso ir seka paskui jį. Ganytojo pažinimas papildo psalmės tautos ir kaimenės vaizdą.
8. Apr 3, 19–22
Aš baru ir ugdau tuos, kuriuos myliu;
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Kristaus sudraudimas kyla iš meilės ir veda į atgailą. Beldimas kviečia asmeniškai išgirsti balsą bei atverti duris.
Antrajam skaitiniui · Rom 13, 8–10
1. Kun 19, 15–18
Nenešiosi širdyje neapykantos savo artimui.
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Artimo meilės įsakymas stovi greta teisingumo, draudimo apkalbėti ir pareigos atvirai perspėti. Paulius sutelkia jau Senojo Testamento mokomą santykį.
2. Mt 7, 12–14
ir jūs patys jiems darykite;
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Aukso taisyklė įstatymą ir pranašus susieja su elgesiu kito atžvilgiu. Gėris artimui reikalauja konkretaus pasirinkimo.
3. Jn 13, 34–35
kaip aš jus mylėjau, kad ir jūs taip mylėtumėte vienas kitą!
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Tarpusavio meilės matu tampa paties Jėzaus meilė. Iš jos mokiniai atpažįstami viešai, todėl meilės skola liečia bendruomenės liudijimą.
4. 1 Kor 13, 4–7
nesidžiaugia neteisybe, su džiaugsmu pritaria tiesai.
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Meilė kantri, nesidžiaugia neteisybe ir ieško tiesos. Tai parodo, kokia laikysena turi lydėti sunkų brolišką pokalbį.
5. Gal 5, 13–15
stenkitės vieni kitiems su meile tarnauti.
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Laisvė įgyvendinama tarnaujant vieni kitiems meile. Įstatymo pilnatvė priešpastatoma bendruomenę naikinančiam kandžiojimui.
6. Jok 2, 8–9
Mylėk savo artimą kaip save patį,
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Artimo meilė pavadinama karališkuoju įstatymu ir nesuderinama su šališkumu. Įsakymą tikrina ir santykis su menkiau vertinamu žmogumi.
7. 1 Jn 4, 19–21
Mes mylime, nes Dievas mus pirmas pamilo.
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Dievo meilė pirma pažadina mūsų atsaką, o meilė matomam broliui patikrina žodžius apie Dievą. Gyvas santykis saugo nuo tariamo pamaldumo.
8. Kol 3, 12–15
Kaip Viešpats jums atleido, taip ir jūs atleiskite.
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Gailestingumas, kantrybė, atleidimas ir meilė telkia vieną kūną. Meilė sujungia dorybes ir leidžia Kristaus taikai vadovauti širdžiai.
Evangelijai · Mt 18, 15–20
1. Įst 19, 15–19
Vieno liudytojo nepakanka nuteisti žmogui
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Liudytojų reikalavimas siekia apsaugoti nuo vieno žmogaus kaltinimo ir netikrų parodymų. Jėzaus žodžiai turi teisingo išklausymo šaknį.
2. Mt 5, 23–26
eik pirmiau susitaikinti su broliu,
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Nesutaikytas santykis su broliu paliečia net prie aukuro atnešamą dovaną. Iniciatyva susitaikyti priklauso ir pačiam besimeldžiančiam.
3. 2 Sam 12, 1–5
Ją buvo užauginęs, ji buvo užaugusi su juo ir jo vaikais:
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Natanas leidžia Dovydui išgirsti neteisybę per pasakojimą. Pataisymas gali ieškoti kelio į žmogaus sąžinę, užuot pradėjęs nuo viešo pažeminimo.
4. 2 Kor 2, 5–8
Todėl aš prašau jus parodyti jam meilę.
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Bendruomenės drausminimas turi ribą: nusikaltusiam reikia atleisti, paguosti ir parodyti meilę. Tikslas nėra palikti žmogų vien sielvarte.
5. 1 Tes 5, 12–15
padrąsinkite silpnuosius, būkite kantrūs visiems!
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Skirtingoms žmogaus būsenoms reikia perspėjimo, padrąsinimo ar palaikymo. Visus veiksmus vienija kantrybė ir gėrio siekimas.
6. Lk 19, 8–10
Žmogaus Sūnus atėjo ieškoti ir gelbėti, kas buvo pražuvę
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Zachiejaus atsivertimas tampa atitaisymu ir dosnumu. Jėzus ieško pražuvusiojo, tad meilė nusidėjusiam asmeniui kviečia keisti gyvenimą.
7. Apd 12, 5–7
O bendrija karštai meldėsi už jį Dievui.
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Bendruomenė nenustoja melstis už įkalintą Petrą. Bendras kreipimasis į Dievą tampa tikra pagalba uždarų durų akivaizdoje.
8. Ef 4, 14–16
Elgdamiesi pagal tiesą, mes aukime meile
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Tiesa ir meilė drauge ugdo Kristaus Kūną. Kiekviena dalis prisideda prie augimo, todėl pataisymas priklauso bendram brendimui.
Katekizmas ir temos
Homiletikos vadovo temos padeda jungti skaitinių apmąstymą su Bažnyčios tikėjimu.
Turinys:
Dekalogas apibendrintas meilės įsakymu · KBK 2055
Sutaikinimas su Bažnyčia · KBK 1443–1445
Kaip ir mes atleidžiame savo kaltininkams · KBK 2842–2845
Kaip ir mes atleidžiame savo kaltininkams · KBK 2842–2845
KBK 2842–2845: „kaip ir mes atleidžiame savo kaltininkams“.
Šaltinis: Homiletikos vadovas. Dievo kulto ir sakramentų tvarkos kongregacija, 2014-06-29
Egzegetiniai komentarai
Teksto prasmę padeda atverti hebrajiški ir graikiški žodžiai, pasakojimo sandara bei to meto gyvenimo aplinka. Žemiau atskiriamas skaitinio aiškinimas ir jo pritaikymas homilijai; prie kiekvienos temos pateikti senesnių ar naujesnių tyrimų šaltiniai.
Turinys:
Ez 33, 7–9: sargybinys perduoda įspėjimą, tačiau nevaldo kito atsako
Ps 94 (95): garbinimas tampa klausymusi šiandien
Rom 13, 8–10: meilės skola, kurios neįmanoma galutinai išmokėti
Mt 18, 15: laimėti brolį, išsaugant jo galimybę išgirsti
Mt 18, 16–17: liudytojai ir tikras bendruomenės sprendimas
Mt 18, 18: surišimas ir atrišimas patikimi atsakingai bendrystei
Mt 18, 19–20: sutartinė malda ir Kristaus buvimas tarp mažųjų
Ez 33, 7–9: sargybinys perduoda įspėjimą, tačiau nevaldo kito atsako
Žodis ṣōp̄eh žymi stebėtoją, sargybinį. Ankstesnėse skyriaus eilutėse jo užduotis labai konkreti: išvysti artėjančią kariuomenę ir pūsti ragą. Šis miesto apsaugos vaizdas perkeliamas pranašui. Jis pirmiausia turi išgirsti Viešpaties žodį, o tada perspėti: jam nesuteikiama teisė savų priešiškumų paskelbti Dievo nuosprendžiais.
Posakis apie kraujo pareikalavimą iš rankos reiškia atsakomybę už pražudytą gyvybę. Nedorėlio kaltė neatleidžia sargybinio nuo pareigos kalbėti; pranašo ištikimybė neatima iš perspėtojo atsakomybės pasirinkti. Tremties bendruomenei tai svarbi viltis: kitų atsako nesuvaldysime, tačiau savo tarnystę galime atlikti. Toliau, jau už šios dienos ištraukos ribų, 11 eilutė aiškiai nusako tikslą — kad nedorėlis sugrįžtų ir gyventų.
Šaltinis: A. B. Davidson, Cambridge Bible for Schools and Colleges, Ezekiel 33; Ez 33, 7, hebrajų tekstas ir gramatika, Bible Hub; Ez 33, 8, hebrajų tekstas ir gramatika, Bible Hub; Working Preacher, Commentary on Ezekiel 33:7–11, 2026-09-06 (čia 7–9 ir kontekstas).
Ps 94 (95): garbinimas tampa klausymusi šiandien
Psalmė pradeda kvietimu džiaugsmingai ateiti Dievo akivaizdon, o paskui ragina pulti kniūbsčiomis prieš Kūrėją. Vaizdas apie jo rankos kaimenę išreiškia priklausymą ir globą. Tačiau liturginis susirinkimas dar negarantuoja paklusnios širdies: giesmės viduje prabyla įspėjantis Dievo balsas.
Hayyôm, „šiandien“, priartina seną dykumos istoriją prie dabartinių klausytojų. Merîbāh ir Massāh yra vietovardžiai, kartu primenantys ginčą ir mėginimą; jų pasakojimas pateikiamas Iš 17. Žmonės jau buvo matę Dievo darbus, tačiau vėl iškėlė jo buvimą tarp jų į teismą. Psalmė ne tik mini protėvių nesėkmę: ji klausia, ar dabartinė bendruomenė leis išgirstam žodžiui pakeisti jos laikyseną.
Šaltinis: A. F. Kirkpatrick, Cambridge Bible for Schools and Colleges, Psalm 95; Ps 95 MT, angliškos 7 eilutės hebrajų tekstas, Bible Hub.
Rom 13, 8–10: meilės skola, kurios neįmanoma galutinai išmokėti
Opheilete — „būkite skolingi / turėkite prievolę“. Ankstesnė 7 eilutė ragina atiduoti tai, kas kam priklauso, todėl naujas sakinys nėra visų finansinių paskolų uždraudimas. Paulius pereina prie išliekančio įsipareigojimo: tarpusavio meilė nesibaigia vienu atliktu geru darbu.
Plērōma, „pilnatvė / įvykdymas“, nusako, ko siekia įsakymai. Svetimavimo, žudymo, vagystės bei geidimo draudimai saugo artimą nuo konkrečios žalos. Kun 19, 18 meilės įsakymas juos sutelkia ir suteikia veikimo kryptį. Meilė čia pasirodo elgesiu, o ne vien jausmu: norėdamas artimui gero, žmogus neieško spragos, kaip jį nuskriausti formaliai išlaikant taisykles.
Šaltinis: H. C. G. Moule, Cambridge Bible for Schools and Colleges, Romans 13; Rom 13, 8, graikų tekstas ir gramatika, Bible Hub; Rom 13, 10, graikų tekstas ir gramatika, Bible Hub; Nancy Lammers Gross, Commentary on Romans 13:8–14, Working Preacher, 2026-09-06 (čia tik 8–10).
Mt 18, 15: laimėti brolį, išsaugant jo galimybę išgirsti
Elenxon reiškia parodyti kaltę, atskleisti, kas neteisinga. Pokalbio tikslą nusako ekerdēsas — „laimėjai“: siekiama atgauti brolį, o ne triumfuoti prieš jį. Pirmas žingsnis yra pokalbis dviese. Skyriaus aplinka padeda suprasti jo dvasią: prieš šį pamokymą ieškoma paklydusios avies, po jo kalbama apie atleidimą.
Žodžių eis se, „prieš tave“, nėra kai kuriuose svarbiuose graikiškuose rankraščiuose; kiti juos išlaiko. Tai lemia, ar sakinį skaitome pirmiausia apie asmenišką įžeidimą, ar plačiau apie brolio nuodėmę. Abiem atvejais tiesa sakoma tam, kad santykis būtų gydomas. Privatus pradinis žingsnis apsaugo pokalbį nuo išankstinio viešo pažeminimo.
Šaltinis: Mt 18, 15, graikų tekstas ir gramatika, Bible Hub; USCCB, NABRE, Mato 18 skyriaus tekstas ir mokslinės pastabos.
Mt 18, 16–17: liudytojai ir tikras bendruomenės sprendimas
Dviejų ar trijų liudytojų reikalavimas primena Įst 19, 15: vieno kaltintojo balso nepakanka. Taigi pritarėjų susirinkimas savaime nėra teisingumo įrodymas. Turi būti patikimai nustatyta, kas nutiko, ir suteikta galimybė išgirsti pataisymą.
Ekklesia čia yra susirinkusi vietinė bendruomenė. Jei žmogus atkakliai atmeta ir jos kvietimą, atsiskyrimas tampa realus. Tačiau pagonis ir muitininkas Mato Evangelijoje nėra pasmerkti neapykantai: muitininkas pakviečiamas sekti Jėzumi, o prisikėlęs Kristus siunčia pas visas tautas. Riba bendrystei išsaugo atsivertimo ir sugrįžimo viltį.
Šaltinis: Mt 18, 17, graikų tekstas ir gramatika, Bible Hub; USCCB, NABRE, Mato 18 skyriaus tekstas ir mokslinės pastabos; Nicholas J. Schaser, Commentary on Matthew 18:15–20, Working Preacher, 2026-09-06.
Mt 18, 18: surišimas ir atrišimas patikimi atsakingai bendrystei
Šįkart surišimo ir atrišimo veiksmažodžiai yra daugiskaita: Jėzus kreipiasi į mokinius, o ne vien į Petrą. Estai dedemena ir estai lelymena sudaro būsimojo laiko konstrukciją su atlikto veiksmo dalyviais — pažodžiui „bus surišta / atrišta“. Žemiškasis sprendimas siejamas su dangaus autoritetu.
Kontekste kalbama apie nuodėmę, susitaikinimą ir narystę bendruomenėje, todėl šie žodžiai nėra pažadas, kad Dievas pritars bet kokiai žmonių užgaidai. Jie išryškina sprendimo rimtumą ir pareigą veikti Kristaus vardu. Senesnėje žydų vartosenoje surišti bei atrišti galėjo reikšti ir drausti bei leisti; šioje ištraukoje lemiamas išlieka brolio bei bendruomenės santykis.
Šaltinis: A. Carr, Cambridge Bible for Schools and Colleges, Matthew 18; Mt 18, 18, graikų tekstas ir gramatika, Bible Hub; Nicholas J. Schaser, Commentary on Matthew 18:15–20, Working Preacher, 2026-09-06.
Mt 18, 19–20: sutartinė malda ir Kristaus buvimas tarp mažųjų
Symphōnēsōsin reiškia susitarti, sutarti. Tai tikras bendras prašymas Tėvui, o ne dviejų parašų surinkimas savam sumanymui patvirtinti. Posakis eis to emon onoma, „mano vardu“, apibrėžia susirinkimą per priklausymą Jėzui. Pažadas nereikalauja didelės minios: jo artumas dovanojamas ir dviem ar trims.
Šie sakiniai eina po sunkaus pokalbio apie brolišką pataisymą. Literatūrinė kaimynystė kviečia ir bendruomenės sprendimus lydėti malda; vis dėlto pats prašymo pažadas suformuluotas plačiai, todėl jo nereikia apriboti vien drausminiu posėdžiu. Paskutinis akcentas tenka Kristui: bendruomenę išlaiko ne vien jos taisyklės ar dydis, bet jo buvimas jos viduryje.
Šaltinis: A. Carr, Cambridge Bible for Schools and Colleges, Matthew 18; Mt 18, 19, graikų tekstas ir gramatika, Bible Hub; Scott Hahn, To Win Them Back, St. Paul Center, XXIII eilinis sekmadienis A.
Bažnyčios tėvų komentarai
Turinys:
Šv. Jonas Auksaburnis: Natanas įneša šviesą į Dovydo užtemimą
Šv. Augustinas: pamiršti skriaudą, tačiau neužmiršti brolio žaizdos
Šv. Grigalius Didysis: sargybinio žodis pirmiausia teisia jį patį
Šv. Augustinas: kaimenė, nuplautos avys ir du meilės įsakymai
Šv. Jonas Auksaburnis: meilė nuolat duoda ir lieka skolinga
Šv. Klemensas Romietis: Mozės užtarimas stabdo kovą dėl savos vietos
Šv. Kiprijonas: trys jaunuoliai krosnyje ir sutartinė Bažnyčios malda
Šv. Jonas Auksaburnis: Natanas įneša šviesą į Dovydo užtemimą
Nesantaika yra bendras praradimas.
Homilija apie Mt 60, 1 · vertimas į lietuvių kalbą
Jam prireikė pranašo žibinto.
Ten pat · vertimas į lietuvių kalbą
Auksaburnis broliško pataisymo tikslą aiškina kaip gydymą. Jėzus nesako reikalauti atpildo: ragina priminti padarytą skriaudą taip, kad brolis galėtų išgirsti. Kai vieno pokalbio nepakanka, rūpestis didinamas, kaip gydytojas daugiau stengiasi susidūręs su užsitęsusia liga. Viešas pažeminimas nėra pirmoji priemonė.
Čia prisimenamas Dovydas. Net išmintingam žmogui aistra gali aptemdyti sprendimą: jam prireikė Natano žodžio, apšviečiančio tai, ką pats padarė. Taip ST pranašo tarnystė paaiškina Evangelijos mokinio užduotį. Brolį atgavus laimi abi pusės, nes priešiškumas abi buvo nuskurdinęs. Pataisymas tampa paslauga kito išganymui.
ST → NT. Paties Auksaburnio sąsaja: Dovydą pažadinantis Natano žodis → Kristaus nurodytas kantrus brolio pataisymas → bendras santykio ir išganymo atgavimas. Tai ST pavyzdžiu aiškinamas NT įsakymas, o ne Natano sutapatinimas su kiekvienu kaltintoju.
Šaltinis: Šv. Jonas Auksaburnis, Homilija apie Matą 60, 1–3.
Šv. Augustinas: pamiršti skriaudą, tačiau neužmiršti brolio žaizdos
Pamiršk savo skriaudą, o ne brolio žaizdą.
Pamokslas 82, 7 · vertimas į lietuvių kalbą
Neteisingus pančius teisingumas sutrauko.
Ten pat · vertimas į lietuvių kalbą
Augustinas skiria savo įžeisto orumo gynimą nuo rūpesčio nusidėjusiu broliu. Tylėjimas gali atrodyti kilnus, tačiau būti abejingumas žmogui, kuris pats save sužeidė. Pokalbis dviese saugo jo gėdą: viešai sugėdintas žmogus kartais ima ginti net tą klaidą, kurią būtų galėjęs pripažinti.
Pamoksle svarstoma ir tariama priešprieša tarp Saliamono viešo pabarimo bei Jėzaus privataus pokalbio. Augustinas ieško Raštų darnos, o ne dviejų priešingų Dievų. Net atskirtą nuo bendrystės žmogų tebereikia trokšti išgelbėti. Surišimas negali remtis neteisybe: bendruomenės galia pati lieka pavaldi teisingumui.
ST → NT. Paties Augustino Raštų darnos aiškinimas: Saliamono išminties pabarimas → Jėzaus nurodytas gydantis pokalbis → išganantis, teisingumui pavaldus bendruomenės veikimas. Tai išminties tęstinumas, o ne atskira pranašystė apie pokalbio procedūrą.
Šaltinis: Šv. Augustinas, Pamokslas 82 (NT rinkinio 32), 7–8.
Šv. Grigalius Didysis: sargybinio žodis pirmiausia teisia jį patį
Šiais pačiais žodžiais pasmerkiu save.
Homilijos apie Ez I, 11, 4–6 · vertimas į lietuvių kalbą
Kas aš toks, kad būčiau sargybinys?
Ten pat · vertimas į lietuvių kalbą
Aiškindamas Ezechielio sargybinį, Grigalius aukštumą supranta ir kaip gyvenimo būdą: skelbėjas turi matyti toliau bei gyventi tuo, ką skelbia. Tačiau jis tuoj pat atsigręžia į save. Popiežiaus rūpesčiai išblaško maldą; bažnyčių, vienuolynų ir miestiečių reikalai, karo grėsmė bei sudėtingi pašnekovai neleidžia išlaikyti trokšto susikaupimo.
Šis prisipažinimas nesibaigia tarnystės atsisakymu. Grigalius pripažįsta atsakomybę ir pasitiki Kūrėju bei Atpirkėju, galinčiu duoti geresnį gyvenimą ir veiksmingą žodį. Sargybinys nėra neklystantis kitų stebėtojas. Jis pats turi klausyti įspėjimo ir prašyti malonės, kad jo kalba netaptų vien kaltinimu iš saugios vietos.
ST → NT. Rengėjo tarnystės tęstinumo sąsaja: Ezechielio paskyrimas sargybiniu → Evangelijos patikėta rūpinimosi broliu tarnystė → krikščionio ganytojo klausymasis, savikritika ir pasitikėjimas Atpirkėju. Grigalius čia nekuria atskiros mesijinės pranašystės.
Šaltinis: Šv. Grigalius Didysis, Homilijos apie Ezechielį I, 11, 4–6.
Šv. Augustinas: kaimenė, nuplautos avys ir du meilės įsakymai
Tas, kuris tave sukūrė, tave atkuria.
Psalmės 94(95) aiškinimas 8 · vertimas į lietuvių kalbą
Tie du įsakymai, nuo kurių priklauso visas Įstatymas ir Pranašai.
Ten pat, 9 · vertimas į lietuvių kalbą
Psalmės kvietimas nusilenkti Kūrėjui Augustinui leidžia drąsiai pripažinti kaltę. Žmogus gali pats suklupti, tačiau savo jėgomis savęs neatkuria: tai padaro jį sukūręs Dievas. Todėl atgaila nėra neviltis dėl to, kas sugadinta, o grįžimas prie to, kurio rankų darbas esame.
Kaimenės vaizdą jis susieja su Giesmių giesmės avimis, kylančiomis iš maudyklės ir vedančiomis dvynukus. Bažnyčios skaityme nuplovimas reiškia Krikštą, o dvynukus Augustinas aiškina kaip Dievo ir artimo meilės įsakymus. Garbinanti bendruomenė turi tapti tuo, ką gieda: Dievo atkurtais žmonėmis, kurių gyvenimas duoda meilės vaisių.
ST → NT. Paties Augustino tipologinis skaitymas: Giesmių giesmės išplautos, dvynukus vedančios avys → Krikštu apvalyta Bažnyčia → du meilės įsakymai. Su Rom 13 meilės pilnatve šį vaizdą susieja rengėjas.
Šaltinis: Šv. Augustinas, Psalmės 94 (95) aiškinimas.
Šv. Jonas Auksaburnis: meilė nuolat duoda ir lieka skolinga
Žmogus vis duoda ir vis lieka skolingas.
Homilija apie Rom 23, 8 eilutė · vertimas į lietuvių kalbą
Dorybės pradžia ir pabaiga yra meilė.
Ten pat, 9 eilutė · vertimas į lietuvių kalbą
Aiškindamas Rom 13 Auksaburnis pabrėžia, kad meilė nėra paslauga, po kurios brolis turi mums atsidėkoti. Tai kitokia skola negu mokestis: ją reikia nuolat atiduoti ir niekada laikyti neužbaigta. Dvasinė giminystė bei bendro kūno ryšys reiškia, jog kito gerovė paliečia ir mus pačius.
Įsakymų draudimai jam nėra pašalinami. Mylintis ne tik nesvetimauja ar nežudo: jis trokšta, kad pats žmogus gyventų. Meilė apima dorybės pradžią ir pabaigą, todėl negali būti susiaurinta iki vieno reikalavimo formalaus laikymosi. Broliškame pataisyme ji klausia ne tik, kas uždrausta, bet ir kaip sugrąžinti gyvenimą bei išsaugoti santykį.
ST → NT. Rengėjo išsipildymo sąsaja: Toros įsakymai, saugantys artimą → Kristuje gyvenančio kūno narių meilė → Pauliaus nusakyta įstatymo pilnatvė. Auksaburnis čia aiškina įstatymo tikslą, o ne atskirą ST asmens tipą.
Šaltinis: Šv. Jonas Auksaburnis, Homilija apie romiečius 23, Rom 13, 8–10.
Šv. Klemensas Romietis: Mozės užtarimas stabdo kovą dėl savos vietos
Atleisk šios tautos nuodėmę.
1 Kor 53; Mozės malda laiško citatoje · vertimas į lietuvių kalbą
Tik tegul Kristaus kaimenė gyvena taikoje.
Ten pat, 54 · vertimas į lietuvių kalbą
Klemensas į suskilusią Korinto bendruomenę kreipiasi Mozės pavyzdžiu. Tautai pasidarius stabą, Mozė nepanaudoja jos kaltės savo didybei kurti: jis prašo atleidimo ir sutinka dalytis jos likimu. Rašto pasakojimas parodo meilę, kuri nenori išsigelbėti viena, palikusi kitus pražūčiai.
Tuomet laiškas grįžta prie bendruomenės konflikto. Jei mano laikysena kursto susipriešinimą, ar galiu atsisakyti savo vietos bei reikalavimų, kad Kristaus kaimenė gyventų taikoje? Klemensas nenori tiesiog pergalės prieš varžovą. Mozės užtarimas tampa klausimu krikščioniui: kiek man iš tikrųjų rūpi visų bendrystė, kai už ją reikia sumokėti asmeniniu praradimu?
ST → NT. Paties Klemenso pavyzdžio grandinė: Mozė užtaria nusidėjusią tautą ir sutinka dalytis jos likimu → krikščionis aukoja asmeninį pranašumą dėl Kristaus kaimenės taikos → bendruomenėje meilė tampa atsakomybės veiksmu.
Šaltinis: Šv. Klemensas Romietis, Pirmasis laiškas korintiečiams, 53–54.
Šv. Kiprijonas: trys jaunuoliai krosnyje ir sutartinė Bažnyčios malda
Jis pirmiausia iškėlė sutarimą.
Apie Bažnyčios vienybę 12 · vertimas į lietuvių kalbą
Ne gausai, o besimeldžiančiųjų vienybei.
Ten pat · vertimas į lietuvių kalbą
Kiprijonas perspėja neišplėšti pažado apie du ar tris iš sakinių, kuriuose pirmiausia kalbama apie sutarimą. Kristaus vardas netampa pretekstu susiskaldymui pateisinti. Svarbiausias dalykas nėra susirinkusiųjų skaičius: tai taika bei bendras atsigręžimas į Viešpatį.
Jis prisimena tris jaunuolius ugnies krosnyje. Dievui ištikimų ir tarpusavyje vieningų žmonių neapleido jo artumas; pasakojimą autorius gretina su apaštalais kalėjime. ST išgelbėjimo vaizdas apšviečia Kristaus pažadą būti tarp besimeldžiančiųjų. Broliško pataisymo tikslas todėl nėra nauja priešininkų stovykla: jis turi saugoti bendrą maldą ir gydyti suplėšytą bendrystę.
ST → NT. Paties Kiprijono tipologinė sąsaja: vieningi trys jaunuoliai krosnyje → Viešpaties artumas apaštalams → Kristaus pažadas būti tarp dviejų ar trijų, susirinkusių jo vardu. Skaitymas remiasi tikru Dn 3 vaizdu, ne pažadu visada išvengti kentėjimo.
Šaltinis: Šv. Kiprijonas, Apie Katalikų Bažnyčios vienybę, 12.
Šventieji: žodis tampa gyvenimu
Turinys:
Šv. Pranciškus Asyžietis: brolis turi pamatyti gailestingumą tavo akyse
Šv. Jonas Boskas: taisymą priima širdis, kuri žino esanti mylima
Šv. Teresė Avilietė: sesers klaida tampa ir mano gyvenimo klausimu
Šv. Patrikas: perspėjimas turi pasiekti ir savuosius, kurie skriaudžia
Šv. Bazilijus: kalbėti su broliu, o ne apie brolį jam už nugaros
Šv. Kotryna Sienietė: teisingumui būtina gailestingumo šviesa
Šv. Jonas Krikštytojas de La Salle: prieš taisydamas patikrink savo pyktį
Šv. Pranciškus Asyžietis: brolis turi pamatyti gailestingumą tavo akyse
Neišeitų nepatyręs tavo gailestingumo, jei jo ieško.
Laiškas vienam provincijos ministrui · vertimas į lietuvių kalbą
Laiške vienam provincijos ministrui Pranciškus kalba apie varginančius brolius. Šių santykių sunkumas neturi tapti priežastimi užverti širdį. Vietoj svajonės apie nuo žmonių apsaugotą ramybę jis siūlo labai konkretų pasiryžimą: kad nė vienas gailestingumo ieškantis nusidėjėlis, pažvelgęs ministrui į akis, neišeitų jo negavęs.
Jei brolis pats neprašo, ministras turi paklausti, ar jis nori gailestingumo. Toks rūpestis nereiškia nuodėmės slėpimo nuo sąžinės: laiškas toliau kalba apie atsakomybę, kreipimąsi į vyresnįjį ir pasiryžimą daugiau nenusidėti. Tačiau kitų brolių užduotis nėra kaltąjį apkalbėti bei gėdinti. Tikslas — vėl patraukti jį prie Viešpaties.
Ryšys su skaitiniais. Mt 18: laimėti brolį reiškia parodyti jam tikrą sugrįžimo kelią.
Šaltinis: Šv. Pranciškus Asyžietis, Laiškas vienam provincijos ministrui.
Šv. Jonas Boskas: taisymą priima širdis, kuri žino esanti mylima
Jaunuoliai turi būti ne tik mylimi: jie turi žinoti, kad yra mylimi.
Laiškas iš Romos, 1884 · vertimas į lietuvių kalbą
1884 m. laiške iš Romos Boskas savo rūpestį Valdoko oratorija pateikia sapno ir pokalbio forma. Jis regi jaunimą, kuris žaidžia atskirai, ir auklėtojus, kalbančius tarpusavyje. Kai kurie pastebi netinkamą elgesį, tačiau tarp suaugusiųjų ir vaikų atsiradusi nepasitikėjimo siena neleidžia tikram pokalbiui prasidėti.
Atsakymas nėra vien griežtesnis nurodymas. Auklėtojai kviečiami būti tarp jaunuolių, domėtis jų žaidimais, parodyti meilę taip, kad ši būtų atpažinta. Tada ir nemalonūs dalykai — mokymasis, drausmė, pastanga — gali būti priimti kita širdimi. Laiško sapnas yra pedagoginis liudijimas apie santykį: taisymas ima gydyti, kai žmogus nebijo, jog pats yra atstumtas.
Ryšys su skaitiniais. Mt 18 ir Rom 13: tiesą ištariantis žmogus turi leisti pajusti, kad trokšta kito gero.
Šaltinis: Šv. Jonas Boskas, 1884 m. laiškas iš Romos; Salesian Bulletin, 2024-07-01.
Šv. Teresė Avilietė: sesers klaida tampa ir mano gyvenimo klausimu
Neturime spręsti apie kitus pagal save.
Tobulumo kelias 7 · vertimas į lietuvių kalbą
„Tobulumo kelio“ septintame skyriuje Teresė aprašo draugystę, kuri trokšta kito dvasinio gėrio. Ji nepataikauja klaidai, bet ir nesprendžia apie žmogaus silpnumą pagal tą valandą, kai pačiai lengva būti stipriai. Reikia prisiminti laiką, kai patys buvome silpni: taip išsaugoma užuojauta ir nedideliam kito išbandymui.
Pastebėjus sesers trūkumą Teresė ragina melstis už ją ir pačiai ypač rūpestingai praktikuoti priešingą dorybę. Pavyzdys gali išmokyti to, ko nepadaro žodžiai. Bendruomenės taika kuriama ir labai žemiškai: dalyvaujant bendrame poilsyje, prisiimant daugiau namų darbo, džiaugiantis kitos augimu. Šitaip rūpestis kitu išvengia vien stebinčio bei vertinančio žvilgsnio.
Ryšys su skaitiniais. Rom 13: meilė ne tik uždraudžia žalą, bet ir prisiima kasdienį darbą dėl sesers ar brolio.
Šv. Patrikas: perspėjimas turi pasiekti ir savuosius, kurie skriaudžia
Kad ir kaip vėlu būtų, tegu jie atgailauja.
Laiškas Korotiko kariams 21 · vertimas į lietuvių kalbą
Laiške Korotiko kariams Patrikas aprašo krikščionių bendruomenę ištikusį užpuolimą. Naujai pakrikštytųjų kaktose dar buvo matyti patepimas, kai vieni buvo nužudyti, kiti pagrobti. Kitą dieną jis pasiuntė kunigą su dvasininkais prašyti grąžinti belaisvius ir dalį grobio. Pasiuntiniai buvo išjuokti.
Tuomet Patrikas kreipiasi viešai. Jis nenori, kad krikščioniškas vardas pridengtų prekybą žmonėmis, ir ragina kitus neremti nusikaltėlių bendryste ar priimamomis aukomis. Vis dėlto laiško pabaiga nėra užvertas nuosprendis: tegu jis būna perskaitytas ir pačiam Korotikui, kad žmonės atsitokėtų, atgailautų bei išlaisvintų pagrobtuosius. Susitaikinimas turi paliesti ir nuskriaustųjų laisvę.
Ryšys su skaitiniais. Ez 33 ir Mt 18: įspėjimas saugo gyvybę, o tikras atsivertimas atitaiso daromą skriaudą.
Šaltinis: Šv. Patrikas, Laiškas Korotiko kariams; Royal Irish Academy, vert. P. McCarthy.
Šv. Bazilijus: kalbėti su broliu, o ne apie brolį jam už nugaros
Su visu švelnumu.
Laiškas 22, 3; apie parodantį kitam klaidą · vertimas į lietuvių kalbą
Dvidešimt antrajame laiške Bazilijus pateikia bendruomeninio gyvenimo gaires. Jis skiria nusikaltusio žmogaus pataisymą nuo savo įskaudinto orumo išteisinimo. Perspėti reikia laiku ir romiai. Kartu draudžiama už nugaros kalbėti siekiant apjuodinti: net teisinga žinia gali būti panaudota šmeižiančiam tikslui.
Tas pats tekstas reikalauja ir gebėjimo priimti pataisymą: parodyta klaida turi būti atpažinta kaip galimybė gauti naudos. Atgailaujančiam negalima laikyti pagiežos. Net būtinas atskyrimas, kai žmogus atkakliai nenori keistis, turi kelti skausmą kaip nukirstas kūno narys, o ne pasitenkinimą laimėtu ginču. Meilė išlaiko ir tiesą, ir rūpestį tuo, kuris nutolo.
Ryšys su skaitiniais. Mt 18: tiesa turi būti pasakyta tam, kurį ji gali gydyti; apkalba paverčia ją svetimųjų reginiu.
Šaltinis: Šv. Bazilijus, Laiškas 22, 1 ir 3.
Šv. Kotryna Sienietė: teisingumui būtina gailestingumo šviesa
Be gailestingumo teisingumas pasiliktų žiaurumo šešėlyje ir virstų neteisybe.
Pirmasis laiškas Urbonui VI · vertimas į lietuvių kalbą
Pirmajame išlikusiame laiške popiežiui Urbonui VI Kotryna kalba apie ganytoją, įsišaknijusį meilėje. Ji prašo neatidėlioti Bažnyčios ydų taisymo, tačiau teisingumo perlą nešioti kartu su gailestingumu. Vien griežtumas gali virsti žiaurumu, o tikras rūpestis žmogumi reikalauja ir drąsos parodyti jo žaizdą.
Ypač konkrečiai ji užtaria nuo bendrystės nutolusias Toskanos bendruomenes. Jų prašymas gali būti netobulas, tačiau ganytojas raginamas neatmesti pradžios: priimti iš sergančio žmogaus tai, ką jis šiuo metu pajėgia duoti. Kotryna neatsisako atsakomybės už blogį; ji prašo, kad grįžimo durys nebūtų užtrenktos laukiant jau visiškai tobulo sugrįžtančiojo.
Ryšys su skaitiniais. Mt 18: brolio laimėjimas reikalauja ir tvirtos tiesos, ir tikros galimybės pradėti grįžti.
Šaltinis: Šv. Kotryna Sienietė, pirmasis laiškas Urbonui VI; vert. Vida D. Scudder, 1905.
Šv. Jonas Krikštytojas de La Salle: prieš taisydamas patikrink savo pyktį
Neturi būti taisomi kaip gyvuliai, bet kaip protingi žmonės.
Meditacija 204.1 · vertimas į lietuvių kalbą
Meditacijoje mokytojams La Salle klausia, kas vadovauja jų pastabai: mokinio gerovė ar susierzinimas, kad šis sutrukdė? Prieš kalbant reikia susikaupti ir prašyti Dievo Dvasios. Vaikas yra protingas žmogus; jam turi būti padėta suprasti, ką padarė bloga, o ne vien priversta pajusti suaugusiojo galią.
Jeigu mokytoją užvaldė aistra, pataisymą reikia atidėti, kol pyktis atslūgs. Šis laikas nėra abejingumas klaidai: jis saugo nuo žalos ir mokiniui, ir pačiam auklėtojui. Tuomet galima grįžti prie pokalbio su saiku ir aiškiu tikslu. Tokia sąžinės patikra ypač svarbi žmogui, kuris turi teisę mokyti kitus ir lengvai supainioja savo nuotaiką su teisingumu.
Ryšys su skaitiniais. Psalmė ir Mt 18: pirmiausia išklausyti Dievą, kad vėlesnis žodis broliui tikrai tarnautų jo gėriui.
Šaltinis: Šv. Jonas Krikštytojas de La Salle, Meditacija 204, 1–2; Meditations, 2007, p. 459–461.
Palyginimai
Turinys:
Plutarchas: draugas turi būti daugiau negu mano šešėlis
Pranciškus Salezas: prieš svetimų klaidų debesis grįžti prie savo avilio
Seneka: kreivam medžiui reikia tinkamos atramos
Epiktetas: mokykla, iš kurios išeinama ne vien su aplodismentais
Seneka: draugai padeda išlaikyti gyvą gerumo šilumą
Augustinas: net erškėčiai žydi, todėl reikia pažinti šaknį
Bazilijus: tapydamas žiūrėk ir į gyvą pavyzdį
Plutarchas: draugas turi būti daugiau negu mano šešėlis
Plutarchas pašiepia pataikūną, kuris kartu su mumis keičia nuomonę ir pritaria kiekvienam judesiui. Tam užtektų šešėlio: jis ir taip visur seka. Tikras draugas turi savo sprendimą, gali kalbėti tiesiai ir padėti atskirti tai, kas naudinga, nuo to, kas tik malonu.
Mt 18 kviečia į tokią draugystę. Vien viskam pritarti ne visada reiškia mylėti; kartais reikia pasakyti nemalonią tiesą. Tačiau kalbama dėl draugo, kad šis geriau matytų ir gyventų, o ne tam, kad įrodytume savo pranašumą.
Šaltinis: Plutarchas, Kaip atskirti pataikūną nuo draugo, 8, Moralia 53.
Pranciškus Salezas: prieš svetimų klaidų debesis grįžti prie savo avilio
Kai dangų užtraukia debesys, bitės grįžta į avilį. Šį vaizdą Salezas pritaiko neaiškiems artimo poelgiams: užuot klaidžioję po įtarimų rūką, grįžkime prie savo sąžinės ir to, ką tikrai galime taisyti.
Autorius kartu daro išimtį turintiems atsakomybę už kitus: jie privalo budėti, tačiau su meile ir laikydamiesi savo pareigos ribų. Taip palyginimas sujungia psalmės klausymąsi su Ezechielio tarnyste: rūpintis broliu, nepradėjus gyventi vien jo tariamų klaidų tyrimu.
Šaltinis: Pranciškus Salezas, Pamaldžiojo gyvenimo įvadas III, 28: bitės ir neaiškių sprendimų debesys.
Seneka: kreivam medžiui reikia tinkamos atramos
„Apie gailestingumą“ pabaigoje Seneka išmintingą žmogų gretina su geru sodininku. Šis prižiūri ir tiesius, ir iškrypusius medžius: vienam prideda atramą, kitą apgeni, nusilpusį sustiprina, užstotam atveria daugiau šviesos. Visų vienodai spausti nereikia.
Tas pats tikslas — augimas — reikalauja skirtingo rūpesčio. Evangelijoje pokalbis taip pat vyksta etapais: ne visa bendruomenė iškart stoja prieš vieną. Meilė pasirenka veiksmingą pagalbą konkrečiam žmogui ir nepraranda vilties, kad dar galima atsitiesti.
Šaltinis: Seneka, Apie gailestingumą II, 7, sodininko palyginimas; vert. Aubrey Stewart.
Epiktetas: mokykla, iš kurios išeinama ne vien su aplodismentais
Epiktetas filosofijos mokyklą vadina gydymo vieta. Jei atėjęs žmogus tik pasigroži kalbėtojo iškalba, o išeina su tais pačiais negalavimais, susitikimas neatliko užduoties. Mokymas turi pasiekti tai, kas jame iš tikrųjų reikalauja pokyčio.
Šis vaizdas padeda priimti psalmės žodį „šiandien“: klausymas negali likti maloniu renginiu. Išgirstas pataisymas kartais nemalonus, nes atidengia saugotą įprotį. Jo vertę parodo ne sukelto skausmo dydis, o galimybė išmokti gyventi teisingiau ir mylėti konkrečiau.
Šaltinis: Epiktetas, Pokalbiai III, 23, 30; George Long vertimas.
Seneka: draugai padeda išlaikyti gyvą gerumo šilumą
Seneka klausia, ar net išmintingam žmogui dar gali padėti kitas. Jis primena gerą muzikantą: tokio pat meistriškumo partneris jį paskatina veikti. Gebėjimas neišnyko, tačiau bendras darbas jį pažadina ir palaiko gyvą.
Toliau autorius svarsto šilumos vaizdą: pasiekus aukštą temperatūrą reikia ją palaikyti. Dorybė taip pat nėra kartą gautas diplomas, po kurio nieko nebereikia. Evangelijos bendruomenė gali padėti broliui ne vien tada, kai šis jau puolęs: geras pokalbis, padrąsinimas ir sąžiningas perspėjimas palaiko gebėjimą mylėti.
Šaltinis: Seneka, Laiškas Lucilijui 109, 2 ir 9: draugai palaiko gyvą gerumą.
Augustinas: net erškėčiai žydi, todėl reikia pažinti šaknį
Augustinas primena, kad ir erškėčiai turi žiedų. Graži išorinė forma dar nepasako, iš kokios šaknies auga veiksmas. Tas pats tylėjimas gali kilti iš kantrios meilės arba iš abejingumo; tas pats griežtesnis žodis — iš rūpesčio ar iš noro įskaudinti.
Todėl broliškas pataisymas prasideda klausimu apie savąjį tikslą. Ar trokštu jo gėrio ir atkurtos bendrystės? Rom 13 meilė tampa įstatymo pilnatve todėl, kad iš jos kyla artimą saugantys vaisiai. Vien malonus sakinys ar įspūdinga laikysena šios šaknies neatstoja.
Šaltinis: Augustinas, Homilijos apie Pirmąjį Jono laišką 7, 8: meilės šaknis.
Bazilijus: tapydamas žiūrėk ir į gyvą pavyzdį
Bazilijus Rašto skaitytoją lygina su tapytoju, nuolat atsigręžiančiu į pasirinktą pavyzdį ir perkeliančiu jo bruožus į savo darbą. Bibliniai žmonės jam yra gyvi dorybės atvaizdai: jų laikysena padeda atrasti, ko trūksta mūsų pačių elgesiui.
Jis mini Mozę, drąsų priešinantis nuodėmei, tačiau romų kenčiant asmeninius įžeidimus. Tai ypač naudinga Ezechielio ir Mato skaitiniams: taisančio žmogaus drąsa turi derėti su švelnumu. Klausantis Rašto svarbu ne vien išrinkti sakinį kitam pamokyti, bet ir pačiam perimti rodomą laikyseną.
Šaltinis: Bazilijus, Laiškas 2 Grigaliui, 3: tapytojo pavyzdys.
Pasakojimai
Turinys:
Levas Tolstojus: teisėjas tikrina ne vien tai, ką sako besiginčijantieji
Hansas Christianas Andersenas: raudoni bateliai nebeleidžia sustoti
Antonas Čechovas: tas pats šunelis vis tampa kitokiu nusikaltėliu
O. Henry: dingęs vaikas trumpam nutraukė sutuoktinių karą
Nathanielis Hawthorne’as: vaikas pasirodė švelnesnis už teisiais save laikančius
Robertas Louisas Stevensonas: antrasis degtukas pasirodė kitaip
Ezopas: draugas paklausė, kaip iš šulinio reikėtų išlipti
Levas Tolstojus: teisėjas tikrina ne vien tai, ką sako besiginčijantieji
Pasakoje karalius Bauakas persirengia pirkliu, norėdamas pats patikrinti garsaus teisėjo išmintį. Mieste jis paveža pagalbos paprašiusį elgetą. Atvykęs šis atsisako nulipti: pareiškia, kad arklys priklauso jam. Abu nueina pas teisėją ir pateikia priešingus pasakojimus. Tas neišsprendžia bylos vien pagal drabužius ar įtikinamesnį balsą: palieka arklį iki kitos dienos.
Arklidėje abu atpažįsta gyvulį tarp kitų. Tačiau teisėjas stebi kitką — kurį žmogų atpažįsta pats arklys. Prie Bauako jis tiesia kaklą; svetimąjį palietus priglaudžia ausis ir kilsteli koją. Arklys grąžinamas tikrajam šeimininkui, o apgavikui paskiriama bausmė. Karalius atskleidžia vardą ir siūlo atlygį, bet teisėjui pakanka patvirtinimo, kad tarnybą atliko teisingai.
Ryšys su skaitiniais. Mt 18: išgirsti kaltinimą dar nereiškia pažinti tiesą. Meilė broliui reikalauja ir teisingo patikrinimo.
Šaltinis: Levas Tolstojus, Teisingas teisėjas, vert. Ann Dunnigan; arklio bylos epizodas.
Hansas Christianas Andersenas: raudoni bateliai nebeleidžia sustoti
Kareną priėmusi senolė ja pasirūpina, tačiau mergaitės žvilgsnis vis grįžta prie puošnių raudonų batelių. Net bažnyčioje ji galvoja apie juos, pamiršdama maldą. Kai senolė sunkiai suserga, Karena pasirenka pokylį. Tuomet pasakos bateliai ima šokdinti ją prieš jos valią: per laukus, naktį ir dieną. Prašomas gailestingumas dar nepaliečia jos puikybės.
Siaubingame pasakos lūžyje mergaitė netenka pėdų; tačiau vien patirtos kančios ji dar laiko pakankamu nuopelnu kitų akims. Tik vėliau, priimta į klebonijos namus, ji tyliai dirba, klausosi Rašto ir meldžiasi. Kai šeima išeina į bažnyčią, jos mažas kambarys pasakoje atsiveria į šventovę: artumas ateina kaip gailestingumas. Karenos širdis miršta pilna ramybės, o jos siela pakyla pas Dievą.
Ryšys su skaitiniais. Psalmė: klausymas turi persmelkti širdį. Pasakos šiurkštūs vaizdai kalba apie puikybės vergiją ir malonę, o ne siūlo pažodinį atgailos būdą.
Antonas Čechovas: tas pats šunelis vis tampa kitokiu nusikaltėliu
Turgaus aikštėje Chriukinas rodo sužeistą pirštą: jį įkando mažas šuo. Pareigūnas Očumelovas griežtai reikalauja nubausti šeimininką ir sunaikinti gyvulį. Bet kažkas prasitaria, kad šunelis galbūt generolo. Akimirksniu viskas apsiverčia: pareigūnui jau sunku patikėti, kad toks mažas gyvūnas galėjo nekaltai užpulti tokį didelį žmogų. Gal pirštas sužeistas visai kitaip?
Žinios apie šeimininką keičiasi, ir kartu keičiasi pareigūno tonas. Generolo virėjas pirmiausia paneigia, jog šuo jų; Očumelovas vėl pasirengia jį pasmerkti. Tada paaiškėja: jis priklauso generolo broliui. Šunelis iškart tampa maloniu, gyvu padarėliu. Virėjas jį nusiveda, minia juokiasi iš Chriukino, o pareigūnas dar pagrasina nuskriaustajam. Pasikeitė ne faktai, bet įtakingas vardas už jų.
Ryšys su skaitiniais. Ez 33 ir Mt 18: atsakomybė kalbėti tiesą nesuderinama su nuosprendžio pritaikymu galingajam.
Šaltinis: Antonas Čechovas, Chameleonas, The Cook’s Wedding and Other Stories, vert. Constance Garnett.
O. Henry: dingęs vaikas trumpam nutraukė sutuoktinių karą
Makaskių bute skraido vakarienė ir indai. Tada iš apačios pasigirsta šeimininkės šauksmas: dingo jos mažasis Maikas. Sutuoktiniai sustoja prie lango. Žiūrėdami į motinos sielvartą ima kalbėti apie vaiką, kurį būtų galėję turėti patys. Moteris pripažįsta buvusi karšta, vyras prisipažįsta kartais elgęsis šiurkščiai. Jie susiglaudžia: svetimo skausmo akivaizdoje pagaliau pamato vienas kitą.
Tačiau Maikas atsiranda — ramiai miegojęs po lova, už seno linoleumo ritinio. Vyras nusijuokia ir vėl pradeda ginčą, kurio giminės vardu būtų vadintas jų niekada negimęs berniukas. Žmona pasuka prie indų spintos, ir iš viršaus vėl girdėti dūžiai. Apsakymas nesibaigia ilgu susitaikymu: užuojauta buvo tikra, bet jos atverta galimybė dar netapo nauju gyvenimu.
Ryšys su skaitiniais. Rom 13: vien užplūdusio švelnumo neužtenka. Meilė turi pakeisti tai, kaip elgiamės, kai ypatinga valanda jau praėjo.
Šaltinis: O. Henry, Between Rounds, The Four Million (1906).
Nathanielis Hawthorne’as: vaikas pasirodė švelnesnis už teisiais save laikančius
„Švelniojo berniuko“ puritonas Tobiasas Pirsonas prie pakarto kvakerio kapo randa mažą Ilbrahimą. Berniukas bijo ir tikisi būti atstumtas dėl savo tėvo tikėjimo, tačiau Pirsonas su žmona Dorote priima jį į namus. Bendruomenės priešiškumas nesibaigia prie jų durų: vaikas patiria atstūmimą, o bendraamžių žiaurumas sužeidžia ir jo kūną, ir pasitikėjimą.
Galiausiai į namus grįžta jo motina Katarina, atnešdama žinią apie persekiojimo ribojimą. Ji dar suspėja priglausti mirštantį sūnų. Ilgainiui ir jos įniršį suminkština sielvartas bei mažos aplinkinių gerumo apraiškos. Pabaigoje buvę priešininkai palydi ją į kapą prie berniuko. Istorinės fikcijos pasakojimas klausia, kas iš tiesų liudija Dievą: triukšmingas įsitikinimas savuoju teisumu ar rūpestis trapiu žmogumi.
Ryšys su skaitiniais. Mt 18: bendruomenės ribų saugojimas praranda Evangelijos kryptį, kai nebegirdi sužeidžiamo žmogaus.
Šaltinis: Nathanielis Hawthorne’as, Švelnusis berniukas, The Gentle Boy (1832; 1837).
Robertas Louisas Stevensonas: antrasis degtukas pasirodė kitaip
Keliautojas sausoje Kalifornijos girioje sustoja užsirūkyti pypkės. Kišenėje tik du degtukai. Pirmasis neužsidega, ir žmogus jaučiasi nepaprastai nelaimingas. Tačiau prieš antrą bandymą vaizduotėje išvysta kitą grandinę: žarija pasiekia sausą žolę, liepsna krūmą, nuo jo pušį, o vėjas neša ugnį per visą mišką.
Jis mato save bėgantį nuo gaisro, išdegusią žemę, gyvulius ir praradusias namus šeimas. Visa tai dar tik jo mintyse; pypkę jis vis tiek ketina užsidegti. Brūkšteli paskutinį degtuką — ir šis taip pat neįsižiebia. Dabar keliautojas padėkoja Dievui bei įsideda pypkę atgal. Tai, ką ką tik vadino nelaime, staiga pasirodo galėję saugoti daugelio gyvenimą.
Ryšys su skaitiniais. Ez 33 ir Rom 13: mano menkas noras turi ir platesnių pasekmių; perspėjimas kviečia jas pamatyti laiku.
Šaltinis: Robertas Louisas Stevensonas, Du degtukai, Fables III (1896).
Ezopas: draugas paklausė, kaip iš šulinio reikėtų išlipti
Dvi varlės gyvena pelkėje, kol karšta vasara išdžiovina vandenį. Jos leidžiasi ieškoti naujos vietos ir randa gilų šulinį. Žemai matyti vanduo; po sausros ši vėsa atrodo išsigelbėjimas. Viena tuoj pasiūlo šokti į vidų: čia galėtų įsikurti abi.
Kita nesiginčija dėl to, kad vanduo geras. Ji užduoda vieną klausimą: jei ir šis šulinys išdžius, kaip jos iš jo išlips? Tuo klausimu pasakėčia ir sustabdo skubų sprendimą. Draugė nepritarė pirmam patraukliam planui, nes matė ir tai, ko susižavėjimas nebuvo leidęs apsvarstyti.
Ryšys su skaitiniais. Mt 18: rūpestingas prieštaravimas gali apsaugoti brolį geriau negu greitas pritarimas jo norui.
Šaltinis: Ezopui priskiriama pasakėčia Dvi varlės, Vernon Jones vertimas, 1912.
Istoriniai pavyzdžiai
Turinys:
Senovės Atėnai: ant šukės reikėjo užrašyti paties savo vardą
1514 m. Kuba: pamokslui ieškotas tekstas ėmė kalbėti pačiam kunigui
1945 m. Stokholmas: Nobelio paskaitoje nuskambėjo ir perspėjimas
1985–1986 m.: inžinieriaus perspėjimas nebuvo vien techninė pastaba
1996 m. East Londonas: liudijimui reikėjo ir laiko nutilti
1991 m. Sitkūnai: nutrūkęs balsas neliko vien tyla
2026 m. Arauka: šešių bendruomenių rūpesčiai tapo vienu kreipimusi
Senovės Atėnai: ant šukės reikėjo užrašyti paties savo vardą
Plutarchas pasakoja, kaip ostrakizmo balsavime vienas neraštingas atėnietis priėjo prie Aristido, jo neatpažinęs, ir paprašė ant šukės užrašyti Aristido vardą. Taip buvo balsuojama už žmogaus išsiuntimą iš miesto. Paklaustas, kuo šis jam nusikalto, pilietis atsakė net nepažįstąs jo — tiesiog nusibodę visur girdėti jį vadinamą Teisinguoju.
Aristidas neatskleidė vardo ir šukę užrašė. Išvykdamas, pasak biografo, jis meldė, kad miestui neprireiktų nelaimės, kuri priverstų jo pasigesti. Senovinio pasakojimo jėga slypi šioje priešpriešoje: bendruomenės sprendimą gali maitinti pavydas, o atstumtas žmogus gali vis tiek trokšti jai gero. Tiesos ir meilės reikia ne tik tam, kuris kaltinamas, bet ir tiems, kurie sprendžia.
Ryšys su skaitiniais. Mt 18: bendruomenės autoritetą būtina saugoti nuo nuoskaudos, pavydo ir nepatikrinto kaltinimo.
Šaltinis: Plutarchas, Aristido gyvenimas 7, 5–6, vert. Bernadotte Perrin.
1514 m. Kuba: pamokslui ieškotas tekstas ėmė kalbėti pačiam kunigui
Bartolomė de Las Casas rengėsi Sekminių pamokslui Barakojoje. Siracido knygos žodžiai apie auką iš neteisingai įgyto turto ir vargšo pragyvenimo atėmimą privertė permąstyti paties padėtį. Jis buvo rūpinęsis, kad indėnai nebūtų žudomi ar plėšiami, tačiau savo ūkyje tebesinaudojo jų priverstiniu darbu. Anksčiau dominikono perspėjimo buvo nepriėmęs.
Dabar jis nuėjo pas gubernatorių Diegą Velaskesą atsisakyti savo enkomendos. Valdytojas siūlė neskubėti ir dar pagalvoti apie pragyvenimą, tačiau kunigas suprato negalįs įtikinamai ginti laisvės, pats laikydamas žmones pavergtus. Tolimesnė jo kova buvo ilga ir sudėtinga; šio posūkio pradžia — gebėjimas leisti Rašto žodžiui suardyti patogų savęs pateisinimą.
Ryšys su skaitiniais. Psalmė: „šiandien“ gali ateiti ir žmogui, kuris tą patį žodį seniai aiškina kitiems.
1945 m. Stokholmas: Nobelio paskaitoje nuskambėjo ir perspėjimas
1945 m. gruodžio 11 d. Aleksandras Flemingas skaitė Nobelio paskaitą apie peniciliną. Tai buvo proga pasidžiaugti didžiuliu atradimo keliu, tačiau pabaigoje jis paprašė atkreipti dėmesį ir į pavojų. Netinkamas vaisto vartojimas galėjo sudaryti sąlygas atspariems mikrobams, o ne vien paveikti jį vartojantį žmogų.
Kad ryšys būtų suprantamas, Flemingas pateikė išgalvotą pono ir ponios X atvejį: vieno žmogaus neatsakingas elgesys vėliau pakenkia kitam. Tai buvo jo aiškinimo pavyzdys, ne pasakojimas apie nustatytą pacientų porą. Laureatas nepaliko visos scenos savo sėkmei; iš žinių kilo pareiga laiku perspėti apie galimą jų naudojimo žalą.
Ryšys su skaitiniais. Ez 33 ir Rom 13: gėrį atnešusios žinios įpareigoja rūpintis ir tuo, kaip jų taikymas paveiks artimą.
Šaltinis: Alexander Fleming, Penicillin, Nobelio paskaita 1945-12-11, p. 93.
1985–1986 m.: inžinieriaus perspėjimas nebuvo vien techninė pastaba
1985 m. liepos 31 d. „Morton Thiokol“ inžinierius Rogeris Boisjoly parašė viceprezidentui Robertui Lundui apie raketos variklio žiedinių sandariklių eroziją ir galimo gedimo kritiškumą. Šis dokumentas šiandien saugomas JAV nacionaliniame archyve. Jame techninės detalės susietos su didžiausiu pavojumi — skrydžio ir įgulos praradimu.
1986 m. sausio 28 d. „Challenger“ skrydis baigėsi katastrofa. Komisija vėliau tyrė ne tik sugedusį mazgą, bet ir sprendimų bei informacijos perdavimo grandinę iki leidimo startuoti. Perspėjimas buvo ištartas, tačiau visa organizacija turėjo mokėti jį išgirsti ir į jį atsakyti. Atsakomybė nepasibaigia sakiniu, kad kažkas kažkada apie tai parašė.
Ryšys su skaitiniais. Ez 33 ir psalmė: sargybinio pareiga kalbėti turi rasti ir atsakingai klausantį bendrą gyvenimą.
Šaltinis: JAV nacionalinis archyvas, Roger Boisjoly laiškas Robert Lund, 1985-07-31; Rogerso komisijos ataskaita, V skyrius The Contributing Cause of the Accident, 1986.
1996 m. East Londonas: liudijimui reikėjo ir laiko nutilti
1996 m. balandžio 16 d., antrą Tiesos ir susitaikinimo komisijos viešųjų klausymų dieną, Nomonde Calata kalbėjo apie savo vyrą Fortą — vieną iš keturių nužudytų Kradoko veikėjų. Ji prisiminė laukimą naktį ir laikraščio nuotrauką su sudegusiu automobiliu. Pasakojimą pertraukė jos rauda.
Klausimus užduodantis Johnas Smithas paprašė pertraukos, o pirmininkas paskelbė dešimties minučių sustojimą. Protokole liko ir susirinkusiųjų giesmė. Viešam tiesos įvardijimui neužteko pasodinti žmogų prieš mikrofoną: reikėjo gerbti jo skausmo ritmą. Susitaikinimo kelias prasidėjo nuo vietos balsui, kurį smurtas ilgai stūmė į tylą.
Ryšys su skaitiniais. Mt 18: kad bendruomenė spręstų teisingai, joje turi būti iš tikrųjų išgirstas sužeisto žmogaus liudijimas.
Šaltinis: Pietų Afrikos TRC, Nomonde Calata liudijimas East Londone, 1996-04-16.
1991 m. Sitkūnai: nutrūkęs balsas neliko vien tyla
Kai Sausio 13-osios naktį buvo nutrauktos transliacijos iš Vilniaus, Sitkūnų radijo stotis tęsė žinių perdavimą Lietuvai ir pasauliui. Žurnalistė Dzintra Varžgalienė savo prisiminimuose išskiria vidutinių ir trumpųjų bangų siųstuvų svarbą: apie kraupius įvykius buvo galima pranešti už šalies ribų. Už skambančio balso stovėjo ir radijo žmonių, ir stoties darbuotojų darbas.
Kauno rajono viešosios bibliotekos 2026 m. pristatyta ekspozicija surenka liudininkų vardus ir prisiminimus: tarp jų Jolantą Šarpnickienę, Dzintrą Varžgalienę, Petrą bei Mariją Leškevičius. Tai padeda matyti ne vien simbolinę anteną, bet žmones, kurie budėjo ir perdavė žinią. Jų darbas saugojo galimybę kitiems sužinoti tiesą bei apsispręsti, kaip į ją atsakyti.
Ryšys su skaitiniais. Ez 33: budėti reiškia ne vien pačiam žinoti, bet ir neleisti pražūti kitiems skirtam perspėjimui.
Šaltinis: Dzintra Varžgalienė, Sitkūnų liudytojai: Sausio 13-osios prisiminimai, Kauno rajono savivaldybės viešoji biblioteka; Kauno rajono savivaldybės viešoji biblioteka, Sitkūnų Sausio 13-osios liudininkų ekspozicija, 2026-01-13.
2026 m. Arauka: šešių bendruomenių rūpesčiai tapo vienu kreipimusi
2026 m. rugpjūčio 26 d. „Geneva Call“ pranešė apie šešių Kolumbijos Araukos bendruomenių bendrą darbą. Šešiolika vietos lyderių įvardijo, ką karas daro jų žmonėms: minų žalą, civilių painiojimą su kovotojais, pavojingą bendruomenių vadovų stigmatizavimą. Baimė ir tylėjimo kultūra ilgai neleido šių rūpesčių pasakyti atsakingiems veikėjams.
Humanitarinių derybų bei teisės mokymas suteikė bendrą kalbą. Dalyviai parengė reikalavimus saugoti civilius ir sutarė, kaip žinią perduos per susirinkimus, nukentėjusiųjų platformas, vietos žiniasklaidą bei, kur sąlygos leidžia, ginkluotoms grupėms. Pranešimas nepatvirtina jau pasiekto visų reikalavimų vykdymo; jis rodo konkretų žingsnį nuo pavienio išgyvenimo prie bendros, aiškiai ištartos atsakomybės.
Ryšys su skaitiniais. Mt 18: bendras balsas tampa meilės darbu, kai saugo pažeidžiamą žmogų ir tiesiai įvardija daromą žalą.
Šaltinis: Geneva Call, Six communities in rural Colombia speak with one voice on the rules of war, 2026-08-26.
10 citatų homilijos minčiai
Turinys:
1. Leonas XIV: skundas dar neatveria kelio
2. Pranciškus: atsargiai prieiti prie brolio
3. Benediktas XVI: kelionėje esame atsakingi vieni už kitus
4. Šv. Jonas Paulius II: nė viena nuodėmė nelieka vien mano reikalas
5. Šv. Paulius VI: dialogo jėga — ir kantrybė
6. Ciceronas: draugystėje reikia drąsos patarti
7. Šv. Tomas Akvinietis: pataisymas yra meilės veiksmas
8. Tomas Kempietis: tas pats matas turi galioti ir man
9. Šv. Benediktas: kantrybės reikia ir charakterio silpnumui
10. Dietrichas Bonhoefferis: pirmoji tarnystė — klausyti
1. Leonas XIV: skundas dar neatveria kelio
Skųstis ir blogai kalbėti apie kitus lengviau, tačiau tai nieko nepasiekia ir palieka daugelį padėčių sustingusias.
Viešpaties Angelas, 2026-09-06, broliško pataisymo pastraipa · vertimas į lietuvių kalbą
Mt 18 ragina kalbėtis su broliu ir ieškoti pokyčio, užuot plėtus pašalinių klausytojų ratą.
Šaltinis: Leonas XIV, Viešpaties Angelas, 2026-09-06.
2. Pranciškus: atsargiai prieiti prie brolio
Reikia atsargiai eiti pas brolį: ne jo teisti, bet padėti jam suprasti, ką jis padarė.
Viešpaties Angelas, 2020-09-06, pirmojo pataisymo žingsnio aiškinimas · vertimas į lietuvių kalbą
Pokalbis dviese suteikia žmogui galimybę pripažinti tiesą, išsaugodamas jo orumą.
Šaltinis: Pranciškus, Viešpaties Angelas, 2020-09-06.
3. Benediktas XVI: kelionėje esame atsakingi vieni už kitus
Visa tai rodo, kad krikščioniškojo gyvenimo kelionėje esame atsakingi vieni už kitus.
Viešpaties Angelas, 2011-09-04, pastraipa po pataisymo etapų · vertimas į lietuvių kalbą
Ši atsakomybė apima ir gebėjimą priimti kitų perspėjimą, suvokiant savo ribotumą.
4. Šv. Jonas Paulius II: nė viena nuodėmė nelieka vien mano reikalas
Kiekviena nuodėmė atsiliepia visam Bažnyčios kūnui ir visai žmonių šeimai.
Reconciliatio et paenitentia, 16, pirmoji socialinės nuodėmės prasmė · vertimas į lietuvių kalbą
Asmeninė atsakomybė ir bendros pasekmės paaiškina, kodėl broliui negalima tiesiog abejingai palinkėti tvarkytis pačiam.
Šaltinis: Jonas Paulius II, Reconciliatio et paenitentia, 16.
5. Šv. Paulius VI: dialogo jėga — ir kantrybė
Jis taikus, nesiima kraštutinių priemonių, kantriai išklauso prieštaravimą ir linksta į didžiadvasiškumą.
Ecclesiam suam, 81, 2, apie dialogo romumą · vertimas į lietuvių kalbą
Tiesa ir meilė turi pasirodyti ne tik žinutės turinyje, bet ir būde, kuriuo ją sakome.
Šaltinis: Paulius VI, Ecclesiam suam, 81.
6. Ciceronas: draugystėje reikia drąsos patarti
Turėkime drąsos patarti atvirai.
Apie draugystę, 13 (XIII), pirmojo draugystės dėsnio pastraipa · vertimas į lietuvių kalbą
Autorius patarimą įrašo į reikalavimą draugui trokšti ir daryti tai, kas gera. Atvirumas turi šį tikslą.
Šaltinis: Ciceronas, Apie draugystę XIII, vert. E. S. Shuckburgh.
7. Šv. Tomas Akvinietis: pataisymas yra meilės veiksmas
Todėl broliškas pataisymas taip pat yra meilės veiksmas, nes juo šaliname brolio blogį, būtent nuodėmę.
Teologijos suma II–II, q. 33, a. 1, atsakymas · vertimas į lietuvių kalbą
Siekiama pašalinti tai, kas broliui kenkia, ir išsaugoti patį žmogų. Nuodėmės atmetimas neturi tapti jo asmens atmetimu.
Šaltinis: Tomas Akvinietis, Teologijos suma II–II, q. 33, a. 1.
8. Tomas Kempietis: tas pats matas turi galioti ir man
Norime, kad kiti būtų griežtai taisomi, tačiau patys taisomi būti nenorime.
Kristaus sekimas I, 16, 3 · vertimas į lietuvių kalbą
Psalmės kvietimą neužkietinti širdies pirmiausia girdžiu pats. Jis nėra vien paruoštas sakinys kitam.
Šaltinis: Tomas Kempietis, Kristaus sekimas I, 16, 3.
9. Šv. Benediktas: kantrybės reikia ir charakterio silpnumui
Kantriausiai tepakelia vieni kitų silpnybes — tiek kūno, tiek būdo.
Regula 72, 5, apie gerąjį uolumą · vertimas į lietuvių kalbą
Tai gerasis uolumas, kuris artina prie Dievo. Jis padeda kantrybę išlaikyti ir tada, kai reikia nemalonaus pokalbio.
10. Dietrichas Bonhoefferis: pirmoji tarnystė — klausyti
Pirmoji tarnystė, kurią esame skolingi kitiems bendruomenėje, yra jų klausymasis.
Gyvenimas drauge, skyrius Tarnystė (1939); ištrauka Living Bulwark, 2026-08-28 · vertimas į lietuvių kalbą
Toks klausymasis ne panaikina pareigą pasakyti tiesą, o parengia jai: sužinau, su kokiu žmogumi ir kokia žaizda iš tikrųjų susitinku.
Šaltinis: Dietrichas Bonhoefferis, Gyvenimas drauge, Tarnystė; ištrauka Living Bulwark, 2026-08-28.
Juokeliai ir trumpos linksmos istorijos
Turinys:
Geriausias smūgis turėjo vieną didelį trūkumą
Kaimynė pagaliau išmoko skalbti. O gal ne ji?
Laiškas buvo labai trumpas. Atsakymas irgi
Žmona norėjo paguosti pamokslininką
Lipdukai atrodė labai įtikinami. Vairavimas — mažiau
Sąskaita netikėtai pakeitė prognozę
Vienam liudytojui jis parengė penkiasdešimt atsakymų
Geriausias smūgis turėjo vieną didelį trūkumą
Pamokslininkas taip mėgsta golfą, kad vieną puikų sekmadienį paskambina padėjėjui: sergąs, pamaldų vesti negalėsiąs. Pats nuvažiuoja už trijų valandų kelio, kur niekas jo nepažįsta.
Angelas visa tai pamato ir kreipiasi į Dievą:
— Už tokį elgesį jis turėtų būti nubaustas!
Pamokslininkas užsimoja — ir kamuoliukas vienu smūgiu įkrinta tiesiai į duobutę. Gyvenimo smūgis!
— Bet… juk sakei, kad jį nubausi? — nesupranta angelas.
— Pagalvok: kam jis dabar galės tuo pasigirti?
Ryšys su skaitiniais. Skaitiniai primena sąžinės atsakomybę: nuo kitų nuslėptas sprendimas neišnyksta vien todėl, kad išoriškai viskas pavyko.
Šaltinis: Anoniminis juokelis Sunday Golf, Cybersalt.
Kaimynė pagaliau išmoko skalbti. O gal ne ji?
Pora pusryčiauja naujuose namuose. Žmona žiūri pro langą į kaimynės skalbinius:
— Kokie nešvarūs! Nemoka skalbti. Jai bent kitokio muilo reikėtų.
Vyras nieko nesako. Taip kartojasi kaskart, kai kaimynė iškabina skalbinius.
Po mėnesio žmona nustemba:
— Pažiūrėk! Pagaliau išmoko! Įdomu, kas ją pamokė?
— Aš šįryt anksčiau atsikėliau ir nuploviau mūsų langus.
Ryšys su skaitiniais. Prieš taisydami brolį, patikrinkime ir savo žvilgsnį. Ne kiekvienas matomas drumstumas priklauso kitam žmogui.
Šaltinis: Anoniminis juokelis Dirty Laundry, paskelbė Mark O. Wilson, 2008-11-05.
Laiškas buvo labai trumpas. Atsakymas irgi
Bendruomenės vadovas gauna anoniminį laišką. Jame vienintelis žodis:
„Keistuolis.“
Kitą sekmadienį apie jį užsimena susirinkusiesiems:
— Nemažai kartų esu gavęs laiškų be parašo. Bet parašą be laiško gavau pirmą kartą!
Ryšys su skaitiniais. Mt 18 kviečia pasakyti, kas iš tiesų bloga, žmogui į akis. Vien etiketė palieka kaltinimą be pokalbio.
Šaltinis: Anoniminis juokelis So ein Witz!, Pfarrblatt, 2022, Nr. 14, p. 7.
Žmona norėjo paguosti pamokslininką
Po pamaldų pastorius prie durų atsisveikina su žmonėmis. Vienas vyresnis vyras paspaudžia jam ranką:
— Gerbiamasis, tokio blogo pamokslo dar niekada negirdėjau. Baisus!
Pastorius netenka žado. Vyro žmona tuoj puola gelbėti padėties:
— Nekreipkite į jį dėmesio, pastoriau. Jis tik kartoja, ką girdi kitus sakant.
Ryšys su skaitiniais. Broliškas pokalbis reikalauja asmeninės atsakomybės už savo žodį. Sklindanti nuomonė jos neatstoja.
Šaltinis: Anoniminis juokelis From Bad to Worse, Nr. 131, David Tait, Laughing at Ourselves.
Lipdukai atrodė labai įtikinami. Vairavimas — mažiau
Prie šviesoforo užsidega žalia, bet pirmas automobilis nepajuda. Už jo sėdinti vairuotoja daužo vairą, rėkia, signalizuoja ir visais būdais paaiškina, ką mano apie priekyje esantį žmogų. Tas pagaliau nuvažiuoja per geltoną, o jai tenka likti prie raudonos.
Čia pat pasirodo policininkas. Po sulaikymo ir patikros jis atsiprašo:
— Mačiau, kaip keikiatės, rėkiate ir rodote gestus. O ant automobilio — „Sek paskui mane į bažnyčią“, krikščioniška žuvelė, žodžiai apie Jėzų ir taiką…
— Pamaniau, kad automobilį pavogėte.
Ryšys su skaitiniais. Rom 13: artimo meilė turi pasiekti ir kasdienį elgesį. Viešas ženklas dar nėra tos meilės įvykdymas.
Šaltinis: Anoniminis juokelis Joke o’ the month, Reformed Perspective, 2025 m. gegužė.
Sąskaita netikėtai pakeitė prognozę
Pacientas grįžta pas gydytoją:
— Daktare, sakėte, kad man liko gyventi mėnuo. O dabar atsiuntėte tūkstančio dolerių sąskaitą! Per mėnesį jos nesumokėsiu!
— Gerai, — atsako gydytojas. — Tuomet jums liko gyventi šeši mėnesiai.
Ryšys su skaitiniais. Pauliaus meilės skola nėra toks skaičiavimas. Artimo gyvybė ir gerovė yra tikslas, o ne priemonė išsiieškoti savo naudą.
Šaltinis: Anoniminis juokelis A Month to Live, The Laughline, 2022-04-11.
Vienam liudytojui jis parengė penkiasdešimt atsakymų
Vyras teisiamas už arklio vagystę. Teisme pasirodo žmogus, matęs, kaip arklys buvo pavogtas.
Kaltinamasis tuoj pat ima gintis:
— Gerbiamasis teisėjau, bet aš galiu atvesti penkiasdešimt liudytojų, kurie prisieks, kad nematė manęs vagiant arklį!
Ryšys su skaitiniais. Mt 18: liudytojų vertę lemia tai, ką jie patikimai liudija. Daugybė nieko nemačiusių žmonių dar nepaneigia žinomo fakto.
Šaltinis: Anoniminis juokelis apie arklio vagystės liudytojus, The O. E. Library Critic, 22 t., 1932–1933.