Dievas patiki raktus tam, kuris turi rūpintis jo namais. Petro išpažinimas ir jam duota užduotis kyla iš Tėvo dovanos: Bažnyčios tvirtumas remiasi Kristumi, o jos tarnai kviečiami su nuolankumu atverti kelią pas jį.
Pagrindinės skaitinių mintys
Pirmasis skaitinys · Iz 22, 19–23
Raktas patikimas atsakingam namų tarnui
Šebną pakeisiantis Eljakimas gauna valdžios ženklus ir Dovydo namų raktą. Jo užduotis nusakoma tėvišku rūpesčiu Jeruzale bei Judu: patikėta vieta turi tarnauti žmonėms.
Atliepiamoji psalmė · Ps 137 (138), 1–2a. 2bc–3. 6 ir 8bc
Aukštasis Dievas pastebi nuolankų žmogų
Dėkojama už išklausytą maldą, įkvėptą drąsą ir Dievo ištikimybę. Viešpaties didybė nenutolina jo nuo mažojo; maldininkas prašo neapleisti savo rankų kūrinio.
Antrasis skaitinys · Rom 11, 33–36
Išganymo slėpinys veda į šlovinimą
Baigdamas svarstyti Izraelio ir tautų kelią, Paulius šlovina Dievo išminties gelmę. Dievas nėra mūsų skolininkas ar patarimų reikalingas valdovas: iš jo, per jį ir jam yra visa.
Evangelija · Mt 16, 13–20
Kristaus išpažinimas ir Petro atsakomybė
Petras išpažįsta Jėzų Mesiju ir gyvojo Dievo Sūnumi. Jėzus atskleidžia šio pažinimo šaltinį Tėve, pažada statyti savo Bažnyčią ir patiki Petrui Karalystės raktus bei galią surišti ir atrišti.
Medžiaga homilijai
Ryšiai su visa Biblija
Kiekvienam skaitiniui parinktos 8 papildančios vietos. Trumpos pažodinės ištraukos patikrintos pagal biblija.lt pateikiamą Rubšio ir Kavaliausko vertimą, LVK 1998 m. Visą nurodytos eilutės tekstą atversite paspaudę jos nuorodą; žemiau pateikiamas paaiškinimas yra šio puslapio sintezė.
Turinys: Pirmajam skaitiniui · Psalmei · Antrajam skaitiniui · Evangelijai
Pirmajam skaitiniui · Iz 22, 19–23
1. Apr 3, 7–8
turintis Dovydo raktą,
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Dovydo raktas tiesiogiai siejamas su Kristumi. Patikėto tarno valdžia padeda pažinti tą, kuris iš tiesų atveria išganymo duris.
2. Pr 41, 39–43
Vien tik sostu aš būsiu už tave viršesnis.
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Juozapui patikima rūpintis faraono namais ir visa šalimi. Perduoti valdžios ženklai nurodo atsakomybę, kurios šaltinis nėra pats paskirtasis.
3. 2 Kar 18, 17–18
pas juos išėjo rūmų valdytojas Hilkijo sūnus Eljakimas,
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Eljakimas pasirodo kaip rūmų valdytojas lemtingos grėsmės Jeruzalei metu. Tai konkretina Izaijo minimo žmogaus tarnybos aplinką.
4. 1 Kor 4, 1–5
O iš tvarkytojų belieka reikalauti, kad būtų patikimi.
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Apaštališka tarnystė nusakoma patikėto slėpinių tvarkytojo ištikimybe. Galutinis jos vertinimas priklauso Viešpačiui.
5. Lk 12, 42–46
ir deramu laiku ją maitinti?
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Namų prižiūrėtojo valdžia matuojama tuo, kaip jis laiku duoda maistą kitiems. Patikėta vieta įpareigoja rūpintis žmonėmis, o ne juos skriausti.
6. Tit 1, 7–9
Juk vyskupas, kaip Dievo reikalų prievaizdas, turi būti nepeiktinas:
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Bendruomenės prižiūrėtojas vadinamas Dievo namų tvarkytoju. Jo laikysena, svetingumas ir ištikimas mokymas paaiškina tarnavimo pobūdį.
7. Jer 23, 1–4
Paskirsiu jiems ganytojus, kurie juos ganys.
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Dievas reikalauja atsakomybės iš avis išsklaidžiusių ganytojų. Tikras vadovavimas turi telkti ir saugoti, kad silpnieji nebijotų.
8. Ez 34, 11–15
Aš pats rūpinsiuosi savo avimis ir jų ieškosiu.
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Pats Viešpats ieško išblaškytų avių ir jas gano. Kiekvieno jam tarnaujančio vadovo užduotis kyla iš šio rūpestingo Dievo veikimo.
Psalmei · Ps 137 (138), 1–2a. 2bc–3. 6 ir 8bc
1. 2 Sam 7, 18–21
Kas aš, Viešpatie DIEVE, ir kas mano namai, kad tu mane taip toli atvedei?
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Dovydas priima pažadą nustebęs dėl savo mažumo. Padėka gimsta suvokus, kad Dievo gerumas pranoksta žmogaus padėtį.
2. Ps 113, 5–9
Jis pakelia silpną žmogų iš dulkių,
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Aukštai esantis Viešpats pasilenkia prie vargšo ir suteikia jam vietą tarp kitų. Dievo didybė atsiskleidžia pakeliančiu artumu.
3. 1 Sam 2, 7–10
juk žmogus savo jėga nenugalės.
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Onos giesmė šlovina Dievą, kuris iš dulkių pakelia silpnąjį. Žmogaus tvirtumas nėra vien jo galios nuopelnas.
4. Iz 57, 15–16
kad pakelčiau prislėgtųjų dvasią ir atgaivinčiau sugniuždytųjų drąsą.
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Šventasis gyvena ir su sugniuždytos dvasios žmogumi. Nuolankumas padeda priimti gyvybę grąžinantį Dievo artumą.
5. Fil 1, 3–6
Esu tikras, kad tas, kuris jumyse pradėjo šį gerą darbą, jį ir pabaigs iki Kristaus Jėzaus dienos.
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Padėką už tikinčiuosius lydi viltis, kad Dievas užbaigs pradėtą gerą darbą. Tai papildo psalmės prašymą neapleisti savo kūrinio.
6. Ef 2, 8–10
Mes esame jo kūrinys, sukurti Kristuje Jėzuje geriems darbams,
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Esame Dievo kūrinys, pašauktas geriems darbams. Malonės gavimas veda į veiklią padėką, o ne pasididžiavimą.
7. 1 Pt 5, 5–7
Paveskite jam visus savo rūpesčius, nes jis jumis rūpinasi.
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Nuolankumas susiejamas su pasitikėjimu: rūpesčius galima pavesti Dievui, nes jis rūpinasi žmonėmis.
8. Jud 1, 24–25
Tam, kuris gali išlaikyti jus nenupuolusius
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Šlovė skiriama Dievui, kuris gali išsaugoti nuo suklupimo. Maldininko saugumas remiasi jo galia, o ne savo paties nepriekaištingumu.
Antrajam skaitiniui · Rom 11, 33–36
1. Job 38, 1–4
Kur buvai, kai dėjau žemės pamatus?
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Kūrėjo klausimai atveria žmogaus žinojimo ribas. Nuostaba prasideda tada, kai nustojame save laikyti visos tikrovės matu.
2. Iz 40, 12–15
Kas gali pasakyti VIEŠPAČIUI, ką jam daryti, jį pamokyti ar duoti jam patarimą?
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Pranašo klausimas apie Viešpaties patarėją padeda išgirsti Pauliaus šlovinimo šaknis. Dievo išmintis nėra išmokta iš žmogaus.
3. Bar 3, 29–32
Bet tas, kuris visa žino, pažįsta ją,
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Žmonių pasiekiama galia ir turtai savaime neatveria išminties. Ją pažįsta tas, kuris sukūrė visą pasaulį.
4. 1 Kor 2, 9–12
nes Dvasia visa pažįsta, net Dievo gelmes.
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Dievo gelmes atskleidžia jo Dvasia. Pažinimas priimamas kaip dovana, leidžianti suprasti tai, ką Dievas suteikė.
5. Kol 1, 15–18
visa sukurta per jį ir jam.
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Visa sukurta per Kristų ir jam, jis taip pat yra Bažnyčios galva. Pauliaus šlovinimas padeda susieti kūrinijos ir bendruomenės gyvenimą.
6. Ef 3, 17–21
ir pažinti Kristaus meilę, kuri pranoksta bet kokį žinojimą,
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Kristaus meilė pranoksta pažinimą, bet žmogus kviečiamas joje įsišaknyti. Slėpinio didumas skatina maldą ir šlovę.
7. Apr 4, 9–11
nes tu visa sukūrei – tavo valia visa yra ir buvo sukurta
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Dangiškoji liturgija šlovina Dievą už tai, kad jo valia visa egzistuoja. Dėkingas pripažinimas sujungia pažinimą ir garbinimą.
8. Iš 33, 18–20
Aš padarysiu, kad praeis prieš tave visas mano gerumas
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Mozės troškimas pamatyti Dievo šlovę susiduria su kūrinio ribomis. Tikras artumas išlieka dovana, kurios negalima užvaldyti.
Evangelijai · Mt 16, 13–20
1. Pr 17, 3–5
bet tavo vardas bus Abraomas, nes padariau tave daugybės tautų tėvu.
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Abraomo naujas vardas siejamas su pažadu tapti daugelio tautų tėvu. Dievo suteikta tapatybė neša ir naują atsakomybę.
2. Iz 51, 1–2
Pagalvokite apie uolą, iš kurios buvote iškirsti,
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Abraomas ir Sara primenami kaip tautos pradžia; kviečiama žvelgti į uolą, iš kurios esame iškirsti. Vaisingas pamatas yra Dievo pašaukimo dovana.
3. 1 Kor 3, 10–13
Juk niekas negali dėti kito pamato, kaip tik tą, kuris jau padėtas, kuris yra Jėzus Kristus.
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Apaštalai stato, bet vienintelis pamatas yra Jėzus Kristus. Šis skirtumas saugo nuo Bažnyčios sutapatinimo su žmogaus nuosavybe.
4. Ef 2, 19–22
užstatyti ant apaštalų ir pranašų pamato, turintys kertiniu akmeniu patį Kristų Jėzų,
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Apaštalų ir pranašų pamatas sujungiamas su kertiniu akmeniu Kristumi. Bažnyčia auga kaip Dvasios buveinė, kurioje žmonės tampa namiškiais.
5. Jn 6, 66–69
Tu turi amžinojo gyvenimo žodžius.
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Petras išpažįsta Jėzų tada, kai daugelis pasitraukia. Pažinimas reiškiasi sprendimu pasilikti su tuo, kuris turi amžinojo gyvenimo žodžius.
6. Lk 22, 31–34
O tu sugrįžęs stiprink brolius!
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Petro pareiga stiprinti brolius eina kartu su jo paties silpnumu ir Jėzaus malda. Tarnystė nėra pažadas, kad žmogus niekada nesuklys.
7. Jn 21, 15–17
tu viską žinai. Tu žinai, kad tave myliu
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Rūpintis Kristaus avimis Petras kviečiamas per klausimą apie meilę. Patikėta ganytojo užduotis lieka santykis su Viešpačiu ir jo žmonėmis.
8. Apd 15, 7–11
Jis nepadarė skirtumo tarp mūsų ir jų, tikėjimu numazgodamas jų širdis.
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Petras susirinkime liudija malonę, kuri tikėjimu apvalo ir pagonių širdis. Jo vadovavimas pasirodo atveriant kelią bendrystei, o ne uždedant nepakeliamą naštą.
Katekizmas ir temos
Homiletikos vadovo temos padeda jungti skaitinių apmąstymą su Bažnyčios tikėjimu.
Turinys:
Karalystės raktai · KBK 551–553
Vyskupų kolegija ir jos galva, Petro įpėdinis · KBK 880–887
Vyskupų kolegija ir jos galva, Petro įpėdinis · KBK 880–887
KBK 880–887: vienybės pamatas: vyskupų kolegija ir jos galva, Petro įpėdinis.
Šaltinis: Homiletikos vadovas. Dievo kulto ir sakramentų tvarkos kongregacija, 2014-06-29
Egzegetiniai komentarai
Teksto prasmę padeda atverti hebrajiški ir graikiški žodžiai, pasakojimo sandara bei to meto gyvenimo aplinka. Žemiau atskiriamas skaitinio aiškinimas ir jo pritaikymas homilijai; prie kiekvienos temos pateikti senesnių ar naujesnių tyrimų šaltiniai.
Turinys:
Iz 22: Dovydo namų raktas reiškia patikėtą valdžią
Iz 22: garbinga vieta neatleidžia nuo atsakomybės
Ps 137(138): Dievo aukštybė nenutolina jo nuo mažojo
Rom 11: neištiriami keliai nėra kvietimas nustoti mąstyti
Mt 16: klausimas apie Jėzų skamba skirtingų nuomonių aplinkoje
Mt 16: Petro vardas, statoma Bažnyčia ir mirties vartai
Mt 16: surišti ir atrišti — veikti pagal Karalystės valią
Iz 22: Dovydo namų raktas reiškia patikėtą valdžią
Bêṯ Dāwiḏ reiškia „Dovydo namų“ — karališkosios dinastijos bei jos valdomų rūmų — tikrovę. Šebnas yra aukštas rūmų pareigūnas; drabužis, juosta ir perduodama valdžia žymi tikras pareigas. Nors liturginiame įvade jis vadinamas šventyklos viršininku, platesnis knygos kontekstas kalba apie karaliaus namų administratorių.
Map̄tēaḥ — raktas — nurodo galimybę atverti ir užverti priėjimą prie valdovo namų. Uždėjimas ant peties pabrėžia viešai patikimą atsakomybę. Pažadas būti žmonėms tarsi tėvu nusako jos tikslą: nuo valdytojo sprendimų priklauso kitų gerovė. Eljakimas gauna įgaliojimą, o ne tampa pačiu karaliumi.
Šaltinis: John Skinner, Cambridge Bible for Schools and Colleges, Isaiah 22; Iz 22, 22, hebrajiškas tekstas ir gramatika, Bible Hub.
Iz 22: garbinga vieta neatleidžia nuo atsakomybės
Ankstesnėje pastraipoje Šebnas rūpinasi sau uoloje iškaltu kapu. Jo pašalinimas parodo, kad pareigų prestižas nėra neliečiama nuosavybė. Įpėdinis vadinamas Dievo tarnu: naujasis paskyrimas turi pakeisti ir valdžios naudojimo kryptį.
Įkalto stulpo ar kablio vaizdas žada atramą šeimai. Tačiau po skaitinio einančios 24–25 eilutės primena ant jo sukabintą naštą ir jo griūtį. Komentatoriai skirtingai aiškina šios pabaigos ryšį su ankstesniu pažadu; viena interpretacija joje mato perspėjimą dėl giminaičių protekcijos. Todėl žmogaus paskyrimo nereikia paversti besąlygiu jo nepriekaištingumo pažadu.
Šaltinis: John Skinner, Cambridge Bible for Schools and Colleges, Isaiah 22.
Ps 137(138): Dievo aukštybė nenutolina jo nuo mažojo
Šāp̄āl nusako žemą, nuolankų žmogų, kurį aukštai esantis Viešpats pastebi. Aukštybės ir žemumo priešprieša parodo santykį: Dievo didybė nepaslepia nuo jo silpnesniojo. Išpuikėlio pažinimas iš tolo taip pat nereiškia, kad Dievas jo nemato.
Tai asmeninė padėkos malda už išklausymą ir suteiktą drąsą; konkretus pavojus neįvardytas. Pabaigoje padėka vėl tampa prašymu neapleisti pradėto darbo. Tikėjimas Dievo ištikimybe leidžia dėkoti, nors kelias dar nesibaigė ir nauji sunkumai galimi.
Šaltinis: A. F. Kirkpatrick, Cambridge Bible for Schools and Colleges, Psalm 138; Ps 138, 6, hebrajiškas tekstas, Bible Hub; Eugene L. Gibson Jr.; Vanessa Lovelace, Matthew 16 / Psalm 138, Working Preacher, 2026-08-23; psalmės komentaras pakartotas iš 2019 m..
Rom 11: neištiriami keliai nėra kvietimas nustoti mąstyti
Báthos — gelmė — pradeda nuostabos ir šlovinimo sakinį. Anexeraúnēta apibūdina neištiriamus sprendimus, Anexichníastoi — iki galo neatsekamus kelius. Paulius tai sako po ilgo argumento apie Izraelį ir tautas: svarstymas nesunaikinamas, tačiau pripažįstama jo riba.
Klausimai apie Dievo patarėją ir pirmesnį davėją remiasi Izaijo bei Jobo knygų kalba. Žmogus negali pareikalauti išganymo kaip skolos grąžinimo. Pabaigos „iš jo, per jį ir jam“ nusako Dievą kaip visko šaltinį, palaikytoją ir tikslą. Tai nėra teiginys, kad kūrinija sutampa su Dievu.
Šaltinis: H. C. G. Moule, Cambridge Bible for Schools and Colleges, Romans 11; Rom 11, 33, graikų tekstas, Bible Hub.
Mt 16: klausimas apie Jėzų skamba skirtingų nuomonių aplinkoje
Pilypo Cezarėja siejama su Paneasu, dabartiniu Banias. Vietovėje išlikusios Pano šventovės uoloje iškaltos nišos primena daugelio kultų aplinką. Vis dėlto Matas pasako tik „apylinkėse“: negalime tvirtinti, kad pokalbis vyko prie konkrečios olos ar kad Jėzus į ją rodė.
Žmonių atsakymai gerbia Jėzų kaip pranašą, bet Petras išpažįsta daugiau — Mesiją, gyvojo Dievo Sūnų. Posakis „kūnas ir kraujas“ čia žymi ribotą žmogišką pažinimą. Tėvo apreiškimas leidžia mokiniui peržengti vien kitų nuomonių kartojimą ir pačiam atsakyti Jėzui.
Šaltinis: A. Carr, Cambridge Bible for Schools and Colleges, Matthew 16; Israel Nature and Parks Authority, Hermon Stream (Banias) Nature Reserve, istorija ir archeologija; Eugene L. Gibson Jr.; Vanessa Lovelace, Matthew 16 / Psalm 138, Working Preacher, 2026-08-23; psalmės komentaras pakartotas iš 2019 m..
Mt 16: Petro vardas, statoma Bažnyčia ir mirties vartai
Pétros ir Pétra sudaro vardo bei uolos žaismą. Skirtinga graikiškų žodžių giminė nesuteikia pagrindo Petrą vadinti tik menku akmenėliu: aramėjiškame fone abiem atvejais numanomas Kēpā’. Petras išskiriamas kaip išpažinimo liudytojas ir pamatas Kristaus statomai bendruomenei.
Ekklēsía reiškia surinkimą, bendruomenę; „savo Bažnyčią“ statyti pažada pats Jėzus. Pýlai hádou — mirusiųjų buveinės vartai — išreiškia mirties galią. Pažadas skelbia, kad ji nenugalės Kristaus bendruomenės; iš jo negalima išvesti pažado, jog kiekvienas jos nario sprendimas bus teisingas.
Šaltinis: USCCB, NABRE, Mt 16, 13–20 paaiškinimai; Mt 16, 18, graikų tekstas, Bible Hub.
Mt 16: surišti ir atrišti — veikti pagal Karalystės valią
Raktų pažadas atsiliepia Eljakimo paskyrimui. Rabinų kalboje „surišti“ ir „atrišti“ gali nusakyti privalomą mokymo sprendimą, draudimą bei leidimą, taip pat priėmimą į bendruomenę ar pašalinimą. Šių vaizdų tiksli aprėptis diskutuojama; jie tikrai nėra leidimas savivaliauti.
Éstai dedeménon ir Éstai lelyménon jungia būsimojo laiko veiksmažodį su atliktiniais pasyviaisiais dalyviais. Vertimai įvairiai perteikia santykį tarp žemės sprendimo ir dangaus patvirtinimo, tačiau abiem atvejais žemiškoji tarnystė susieta su Dievu. Pabaigos draudimas skelbti Mesiją ruošia tolesniam jo kančios atskleidimui: teisingą titulą dar reikia teisingai suprasti.
Šaltinis: USCCB, NABRE, Mt 16, 13–20 paaiškinimai; Scott Hahn, Oh, the Depths!, St. Paul Center / Letters from Home, 2023-08-26; Mt 16, 19, graikų gramatika, Bible Hub.
Bažnyčios tėvų komentarai
Turinys:
Šv. Jonas Auksaburnis: Jeremijo tvirtumas ir visam pasauliui siunčiamas Petras
Šv. Augustinas: Petras statomas ant Kristaus
Šv. Jeronimas: Petro katedra, Velykų avinėlis ir Nojaus arka
Šv. Kiprijonas: viena balandė ir apaštalų bendrystė
Šv. Kirilas Jeruzalietis: Dovydo Sūnus yra ir amžinasis Sūnus
Šv. Jonas Auksaburnis: išminties gelmė baigiasi šlove
Šv. Augustinas: pažadų istorija moko valdovą nusižeminti
Šv. Jonas Auksaburnis: Jeremijo tvirtumas ir visam pasauliui siunčiamas Petras
Petras kalbėjo, bet Tėvas įkvėpė.
Homilija apie Mt 54, 2 · vertimas į lietuvių kalbą
Pakelia jo dvasią ir padaro jį ganytoju.
Ten pat, 3 · vertimas į lietuvių kalbą
Auksaburnis Petro išpažinimą vadina Tėvo pažadintu pažinimu. Mokinys ne vien iš pagarbos ar draugystės pasako Jėzui malonų titulą. Jis atpažįsta tikrąjį Sūnų; šį tikėjimą Jėzus susieja su ganytojo užduotimi ir pažadu savo Bažnyčiai.
Aiškintojas prisimena Jeremiją, kurį Dievas žadėjo padaryti tarsi vario stulpą ir sieną prieš priešininkus. Petro tarnystėje tas sutvirtinimas išplečiamas: buvęs žvejys siunčiamas ne vienai tautai. Jo tvirtumą teikia Kristus, todėl homilija nukreipia nuo žmogaus išaukštinimo į dovanojančiojo dievišką galią.
ST → NT. Paties Auksaburnio grandinė: Dievo sutvirtintas pranašas Jeremijas, tarsi vario stulpas → Kristaus sutvirtintas Petras → Evangelijos liudijimas visam pasauliui. Eljakimo tarnystė šį patikėjimo motyvą papildo liturgijoje.
Šaltinis: Jonas Auksaburnis, Homilija apie Mt 54, 2–4.
Šv. Augustinas: Petras statomas ant Kristaus
Pastatysiu tave ant savęs, o ne save ant tavęs.
Pamokslas 76, 1 · vertimas į lietuvių kalbą
Vienas už daugelį davė atsakymą.
Ten pat, 1 · vertimas į lietuvių kalbą
Augustinas Petro varde mato visos Bažnyčios paveikslą: vienas atsako už daugelį, bet išpažįstamas vienas Kristus. Šiame pamoksle uolą jis pirmiausia aiškina kaip patį Sūnų, kurį Petras atpažino. Apaštalo vardas nurodo ryšį su pamatu, o ne jo nepriklausomą galią.
Todėl Augustinas primena Pauliaus pasipriešinimą grupėms, pasivadinusioms atskirų apaštalų vardais. Krikščionis pakrikštytas Kristaus vardu. Išlaikydamas Petro pirmumą tarp apaštalų, pamokslininkas neleidžia atskirti jo nuo Viešpaties: tiek tvirtas, tiek svyruojantis Bažnyčios žmogus laikosi priimdamas tai, kas duota Dievo.
ST → NT. Rengėjo biblinė sąsaja: Dievo uola, nuo kurios tauta gauna gyvenimą → Kristus kaip Bažnyčios pamatas → iš jo tvirtumą gaunantis Petras. Pats Augustinas čia aiškina Petro vardo ir Kristaus ryšį, o ne Izaijo Eljakimą.
Šaltinis: Augustinas, Pamokslas 76 (NT 26).
Šv. Jeronimas: Petro katedra, Velykų avinėlis ir Nojaus arka
Mano žodžiai skiriami žvejo įpėdiniui.
Laiškas 15, 2 · vertimas į lietuvių kalbą
Kaip neseku jokiu kitu vadovu, išskyrus Kristų.
Ten pat · vertimas į lietuvių kalbą
Laiške popiežiui Damazui Jeronimas ieško tikėjimo bendrystės tarp sudėtingų Rytų teologinių ginčų. Jis kreipiasi į žvejo įpėdinį ir Kryžiaus mokinį, o ne į pasaulietinį didybę demonstruojantį valdovą. Jo pagrindinis vadovas yra Kristus; Petro katedra jam yra šios bendrystės atpažinimo vieta.
Jeronimas pateikia du Senojo Testamento vaizdus: namus, kuriuose valgomas Velykų avinėlis, ir Nojaus arką. Abu vaizdai kalba apie išgelbėtą, kartu surinktą bendruomenę. Laiško griežta polemika priklauso konkrečiam ginčui; šiandien iš jos imame kvietimą saugoti Kristaus tikėjimo vienybę, ne teisę spręsti apie kiekvieno už regimų ribų esančio žmogaus likimą.
ST → NT. Tikra autoriaus tipologija: Išėjimo Velykų namai ir Nojaus arka → Kristaus suburta išganymo bendrystė → vienybės su Petro katedra paieška. Senovinį poleminį taikymą skiriame nuo šiandienio mokymo apie ekumenizmą.
Šaltinis: Jeronimas, Laiškas 15 Damazui, 2.
Šv. Kiprijonas: viena balandė ir apaštalų bendrystė
Jis savo valdžia sutvarkė tos vienybės pradžią, prasidedančią nuo vieno.
Apie Bažnyčios vienybę 4 · vertimas į lietuvių kalbą
Apdovanoti panašia garbės ir galios bendryste.
Ten pat, apie kitus apaštalus · vertimas į lietuvių kalbą
Kiprijonas Petro pažadą skaito kartu su prisikėlusio Viešpaties pavedimu ganyti avis bei apaštalams suteikta nuodėmių atleidimo galia. Jam svarbu parodyti vieną šaltinį: Bažnyčia neturi būti atskirų tarpusavyje konkuruojančių valdžių rinkinys. Vienybės pradžią jis atpažįsta vienam Petrui tartuose žodžiuose.
Tačiau toje pačioje pastraipoje aiškintojas sako ir tai, kad kiti apaštalai dalijasi garbe bei galia. Giesmių giesmės vienintelę balandę jis susieja su viena Bažnyčia. Petro išskyrimas čia saugo bendrystę; jis nepadaro kitų apaštalų atsakomybės nereikalingos ir nesuteikia pagrindo vyskupų tarpusavio varžyboms.
ST → NT. Paties Kiprijono tipologija: Giesmių giesmės viena, vienintelė balandė → viena Kristaus Bažnyčia → Petro ir kitų apaštalų tarnystė jos vienybei. Tai kitas fragmentas nei jo medis ar nepadalijamas drabužis.
Šaltinis: Kiprijonas, Apie Bažnyčios vienybę, 4.
Šv. Kirilas Jeruzalietis: Dovydo Sūnus yra ir amžinasis Sūnus
Nes jie buvo vaizdiniai kristūs, o jis yra tikrasis Kristus.
Katechezė 11, 1 · vertimas į lietuvių kalbą
Nušviestas savo prote Tėvo.
Ten pat, 3; apie Petrą · vertimas į lietuvių kalbą
Kirilas krikštui besirengiantiems klausytojams aiškina, kad Jėzus nėra tik vienas iš žmonių, vadinamų pateptaisiais. Petro atsakymas atveria jo tapatybę: tikėjimas gyvojo Dievo Sūnumi kyla iš Tėvo apšvietimo, o ne iš išradingo žmogaus samprotavimo.
Toliau jis skiria du tikrus Kristaus kilmės lygmenis. Kaip Dovydo palikuonis Jėzus įžengia į žmonių istoriją, gimsta konkrečiu metu; kaip Tėvo Sūnus jis neturi pradžios. Dovydui duotas pažadas išsipildo ne vien naujoje politinėje valdžioje. Jį įvykdantis Kristus yra daugiau, negu galėtų suteikti pati dinastija.
ST → NT. Kirilui Dovydo giminystė pagal kūną atveria išsipildymo istoriją, bet jos neužtenka amžinajai Sūnystei nusakyti. Senojo Testamento pateptieji → tikrasis Kristus → Petro išpažįstamas gyvojo Dievo Sūnus.
Šaltinis: Kirilas Jeruzalietis, Katechezė 11, 3 ir 5.
Šv. Jonas Auksaburnis: išminties gelmė baigiasi šlove
Kad tai gelmė, jis žino; bet kokia didi — nežino.
Homilija apie Rom 19, Rom 11, 33 aiškinimas · vertimas į lietuvių kalbą
Jis baigia nuostaba ir doksologija.
Ten pat, po Rom 11, 36 · vertimas į lietuvių kalbą
Auksaburnis pastebi, kad Paulius suvokia gelmę, bet neapsimeta ją visą išmatavęs. Apaštalo nuostaba kyla apmąstant Dievo veikimą istorijoje. Žmogaus pažinimo riba nereiškia, kad nėra ką pasakyti: gauta dalinė įžvalga tampa pasitikėjimo ir šlovinimo priežastimi.
Viešpačiui nereikia nei svetimų lėšų, nei patarėjo, kad galėtų dovanoti. Jis pirmas daro gera. Komentare Paulius, pasakęs didelę ir neapsakomą tiesą, užbaigia doksologija; Auksaburnis primena, kad panašiai jis šlovina ir Kristų Rom 9, 5. Teologinis svarstymas taip virsta dėkingu santykiu.
ST → NT. Rengėjo sąsaja: Izaijo ir Jobo klausimai apie Dievo išmintį → Pauliaus šlovinimas dėl išganymo slėpinio. Pats Auksaburnis šiame fragmente tiesiogiai susieja šlovinimą su Kristui skirta Rom 9, 5 doksologija.
Šaltinis: Jonas Auksaburnis, Homilija apie Rom 19, Rom 11, 33–36.
Šv. Augustinas: pažadų istorija moko valdovą nusižeminti
Tuomet atėjo Mergelė Marija.
Psalmės 137(138) aiškinimas, 4 · vertimas į lietuvių kalbą
Dievas, nors ir mato tave iš tolo, regi tave tobulai, bet nėra su tavimi.
Ten pat, 9 · vertimas į lietuvių kalbą
Aiškindamas psalmės žodžius apie išaukštintą Dievo vardą, Augustinas vardija Abraomą, Izaoką ir Jokūbą. Ši istorija nuveda prie Marijos, Kristaus mirties, prisikėlimo ir Dvasios siuntimo. Pažadas nepasilieka ankstesnių kartų atminime: jis pasiekia žmones per skelbiamą Evangeliją.
Toliau aiškintojas įspėja valdovus: Dievo žvilgsnis pasiekia ir išpuikėlį, bet matomumas dar nėra artumas. Aukštos pareigos nesuteikia teisės pakilti virš Viešpaties. Petro tarnystė ir kiekviena atsakomybė Bažnyčioje lieka vaisinga tada, kai žmogus mokosi būti nuolankus tam, kurio vardą skelbia.
ST → NT. Paties Augustino pažado grandinė: Abraomas, Izaokas ir Jokūbas → Marija ir Kristaus prisikėlimas → Dvasios vedamas Evangelijos skelbimas. Psalmės karalių nuolankumą su Petro atsakomybe tematiškai susieja rengėjas.
Šaltinis: Augustinas, Psalmės 137(138) aiškinimas, 4 ir 6; leidinio antraštė Exposition on Psalm 138.
Šventieji: žodis tampa gyvenimu
Turinys:
Šv. Leonas Didysis: Petro tarnystė saugo tikrąjį Kristaus išpažinimą
Šv. Grigalius Didysis: atsisakyti pagyrimo, kuris pažemina brolius
Šv. Celestinas V: patikėtos vietos nelaikyti savo nuosavybe
Šv. Petras Damiani: iš mylimos atsiskyrėlio vietos — į reformos darbą
Šv. Karolis Boromiejus: vyskupo vieta yra tarp jam patikėtų žmonių
Šv. Kotryna Sienietė: raktai skirti atverti atleidimą
Šv. Pijus X: tikėjimo mokymas turi pasiekti kiekvieną parapiją
Šv. Leonas Didysis: Petro tarnystė saugo tikrąjį Kristaus išpažinimą
Vienam apaštalui buvo patikėta tai, kas buvo perduota visiems apaštalams.
Leonas Didysis, Pamokslas 83, 2, cituojamas Benedikto XVI · vertimas į lietuvių kalbą
451 m. Chalkedono susirinkime perskaitytas popiežiaus Leono laiškas Flavijanui. Jo centre — Jėzus Kristus, tikras Dievas ir tikras žmogus. Ganytojo atsakomybė pasirodo saugant, kad viena jo tikrovės pusė neprarytų kitos: tas, kuris mus gelbsti, nėra nei tariamas žmogus, nei vien išskirtinis mokytojas.
Susirinkimo dalyvių atsiliepimas, kad per Leoną kalbėjo Petras, sieja šį įvykį su Cezarėjos išpažinimu. Pats Leonas Petro išskyrimą suprato kaip užduotį visų apaštalų bendrystei. Tarnystės vertę rodo ne vien garbingas vardas, bet aiškiai išsakytas tikėjimas tuo pačiu gyvuoju Sūnumi.
Ryšys su skaitiniais. Mt 16: Petro atsakomybė tarnauja Kristaus tapatybės išpažinimui ir visos Bažnyčios bendrystei.
Šv. Grigalius Didysis: atsisakyti pagyrimo, kuris pažemina brolius
Šalin žodžius, kurie išpučia tuštybę ir žeidžia meilę.
Grigalius Didysis, Laiškų registras VIII, 30 · vertimas į lietuvių kalbą
Aleksandrijos vyskupas Eulogijus laiške Grigaliui pavartojo „visuotinio popiežiaus“ titulą. Grigalius prašė to nebedaryti. Jam buvo svarbu, kad vieno vyskupo pagerbimas neatimtų tinkamos pagarbos iš kitų: popiežiaus garbę jis susiejo su visos Bažnyčios ir brolių tvirtumu.
Tai nėra atsisakymas rūpintis visuotine Bažnyčia. Tai atsisakymas tokios kalbos, kuri užtemdytų kitų ganytojų tikrą atsakomybę. Laiško pabaigoje Grigalius prašo Eulogijaus maldos už savo nuodėmes. Aukštos pareigos jo neatleidžia nuo poreikio būti brolių palaikomam ir Dievo atleidimo reikalingam žmogui.
Ryšys su skaitiniais. Ps 137(138): nuolankumas dera ir su didžiausia atsakomybe; Iz 22: tarnystės garbė skirta namų gerovei.
Šaltinis: Grigalius Didysis, Laiškų registras VIII, 30, Eulogijui Aleksandriečiui.
Šv. Celestinas V: patikėtos vietos nelaikyti savo nuosavybe
Žmogus, kuris tarė „taip“.
Pranciškus apie Celestiną V, L’Akvila, 2022-08-28 · vertimas į lietuvių kalbą
1294 m. atsiskyrėlis Petras del Morrone tapo popiežiumi Celestinu V. Tų pačių metų gruodžio 13 d. jo pontifikatas baigėsi atsistatydinimu. Šis neįprastas sprendimas primena, kad asmens santykis su Dievu ir Bažnyčios gėris nėra sutapatinami su pareigų išsaugojimu bet kokia kaina.
2022 m. L’Akviloje Pranciškus kvietė Celestino neprisiminti vien kaip atsisakiusio žmogaus: jo laisvėje jis matė Evangelijai ištartą „taip“. Nuolankumas, pasak tos homilijos, padeda pripažinti ir savo galimybes, ir ribotumą. Toks realizmas išlaisvina tarnystę nuo minties, kad be manęs Dievo darbas būtinai sustos.
Ryšys su skaitiniais. Iz 22 ir psalmė: Dievo pavedimas nėra savininko teisė; jam tarnaujama ir nuolankiai pripažįstant ribas.
Šaltinis: Pranciškus, homilija L’Akviloje, 2022-08-28; Celestino V laisvė ir nuolankumas; Šventojo Sosto popiežių katalogas, Celestino V pontifikato datos.
Šv. Petras Damiani: iš mylimos atsiskyrėlio vietos — į reformos darbą
Kas nemyli Kristaus Kryžiaus, nemyli Kristaus.
Petras Damiani, Pamokslas XVIII, 11, cituojamas Benedikto XVI · vertimas į lietuvių kalbą
1057 m. Petras Damiani nenoriai paliko Fonte Avellanos vienuolyną ir priėmė Ostijos kardinolo vyskupo tarnystę. Bažnyčios atsinaujinimui reikėjo ir jo dalyvavimo: ne tik apmąstyti sunkumus, bet keliauti, kalbėtis ir prisiimti dalį bendros atsakomybės.
1067 m. jis gavo leidimą grįžti į vienuolyną, tačiau vėl buvo siunčiamas atlikti sunkių užduočių. Jo meilė Kryžiui padeda suprasti abu žingsnius — ir išėjimą, ir grįžimą. Tarnystės kryptį nustato ne vien pasirinkto gyvenimo patogumas, bet ištikimybė Kristui ten, kur Bažnyčiai reikia pagalbos.
Ryšys su skaitiniais. Mt 16: apaštališka atsakomybė kyla iš ryšio su Kristumi; jo pažinimas ruošia ir nelengvai tarnystei.
Šaltinis: Benediktas XVI, Šv. Petras Damiani, audiencija 2009-09-09.
Šv. Karolis Boromiejus: vyskupo vieta yra tarp jam patikėtų žmonių
Sielos laimimos […] klūpint.
Karolis Boromiejus, cituojamas Benedikto XVI, 2007-11-04 · vertimas į lietuvių kalbą
Karolis Boromiejus įgyvendino Tridento Susirinkimo reikalavimą ganytojams gyventi savo vyskupijose. Milano Bažnyčiai jis atidavė ne vien vardą ar nuotolinį nurodymą: keliavo po vyskupiją, šaukė sinodus ir kūrė seminarijas būsimų kunigų parengimui.
Benediktas XVI jo veiklą apibendrina trimis vyskupijos aplankymais, šešiais provinciniais ir vienuolika vyskupijos sinodų. Šie skaičiai rodo ilgo darbo ritmą, tačiau jo pamatas buvo malda. Vieno žodžio šūkis „Humilitas“ — nuolankumas — neleido rūpesčio žmonėmis laikyti vien valdymo technika.
Ryšys su skaitiniais. Iz 22: būti tėvu žmonėms reiškia pažinti jų gyvenimą ir būti pasiekiamam, kai reikia rūpesčio.
Šaltinis: Benediktas XVI, Angelo malda, 2007-11-04; Karolio Boromiejaus vyskupo tarnystė.
Šv. Kotryna Sienietė: raktai skirti atverti atleidimą
Kraujo vaisius yra begalinis.
Kotryna Sienietė, Dialogas LXXV; kūrinio dieviškasis kalbėtojas · vertimas į lietuvių kalbą
Dialogo 75 skyriuje Kotryna apmąsto žmogaus trapumą po Krikšto. Dieviškasis jos kūrinio kalbėtojas aiškina Sutaikinimą kaip nuolat atveriamą Kristaus kraujo vaisių. Kunigui patikėti „kraujo raktai“ reiškia galimybę tarnauti atleidimui, o ne laikyti nusidėjėlį beviltišku.
Tekstas ragina neatidėlioti atsivertimo, bet ir paskutinę dieną neprarasti vilties. Kryžiaus kančia įvyko istorijoje, o jos vaisius neišsenka. Kotryna šią begalybę sieja su dieviškąja Kristaus prigimtimi, sujungta su žmogiškąja: išganymo dovana pasiekia ankstesnes, dabartines ir būsimas kartas. Atleidimo slėpinio negalima laikyti ribotu žmogaus sukauptu ištekliumi.
Ryšys su skaitiniais. Mt 16: atrišimo tarnystė padeda priimti Kristaus išganymą. Rom 11: gailestingumo dovanos didumas veda į nuostabą ir šlovinimą; Dievas nėra žmogaus skolininkas.
Šaltinis: Kotryna Sienietė, Dialogas LXXV; ištrauka Šventojo Sosto rinkinyje apie Sutaikinimo sakramentą.
Šv. Pijus X: tikėjimo mokymas turi pasiekti kiekvieną parapiją
Dalykų, kuriuos jie turi tikėti ir vykdyti, kad pasiektų išganymą.
Pijus X, Acerbo nimis 19 · vertimas į lietuvių kalbą
1905 m. enciklikoje Acerbo nimis Pijus X katechezę susiejo su ganytojų pareiga. Sekmadieniais ir šventėmis vaikams turėjo būti skiriama valanda mokymo; taip pat nurodytas rengimas sakramentams ir pasauliečių pagalbininkų telkimas Krikščioniškojo mokslo brolijoje.
Jis atkreipė dėmesį ir į suaugusiuosius: vien iškalbingo pamokslo neužtenka, jei žmogui lieka neaiškūs tikėjimo pagrindai. Išpažinimas reikalauja supratimo ir gyvenimo. Todėl Petro brolių stiprinimo užduotis čia įgauna paprastą pavidalą — aiškią kalbą, numatytą laiką mokytis ir galimybę užduoti klausimą.
Ryšys su skaitiniais. Mt 16: asmeninis Kristaus išpažinimas bręsta bendruomenėje, kuri atsakingai moko tikėjimo ir padeda juo gyventi.
Šaltinis: Pijus X, Acerbo nimis, 1905-04-15, katechezės įpareigojimai; Benediktas XVI, Šv. Pijus X, audiencija 2010-08-18.
Palyginimai
Turinys:
G. K. Chestertonas: sudėtingas raktas tiksliai atitinka spyną
C. S. Lewisas: žemėlapis nepakeičia jūros, bet padeda joje keliauti
Šv. Augustinas: kelionės priemonės neturi užtemdyti tėvynės
Šv. Kryžiaus Jonas: tamsus debesis gali teikti šviesą kelionei
Šv. Benediktas: kaimenės negalima varyti greičiau, negu ji pajėgia
Seneka: paveldėtas išminties turtas patikimas rūpestingam šeimininkui
Pranciškus Salezas: garbės ženklai — mažas priedas prie vertingo krovinio
G. K. Chestertonas: sudėtingas raktas tiksliai atitinka spyną
Chestertonas aiškina, kodėl daugelio tikėjimo tiesų sudėtingumas jam nėra priežastis jas atmesti. Pagalys gali atsitiktinai tilpti skylėje, bet sudėtingo rakto atitikimas sudėtingai spynai parodo tikslesnį ryšį. Jam krikščioniškas tikrovės aiškinimas panašiai atliepia skirtingas žmogaus gyvenimo patirtis.
Ryšys su skaitiniais. Mt 16: tikėjimo išpažinimas atveria tikrą Kristaus tapatybę; raktas vertingas dėl to, ką padeda atverti.
Šaltinis: G. K. Chesterton, Orthodoxy, VI: The Paradoxes of Christianity, rakto ir spynos analogija.
C. S. Lewisas: žemėlapis nepakeičia jūros, bet padeda joje keliauti
Lewisas teologiją lygina su Atlanto žemėlapiu. Popierius nėra gyva jūra, tačiau jame sutelkta daugelio tikrų kelionių patirtis. Vien vaikštant pakrante į kitą krantą nenukeliaujama; vien studijuojant žemėlapį irgi neišplaukiama. Reikia ir patikimos krypties, ir pačios kelionės.
Ryšys su skaitiniais. Petro atsakymas nėra vien graži nuomonė. Jis įtraukia į kelią su atpažintu gyvuoju Viešpačiu.
Šaltinis: C. S. Lewis, Mere Christianity, IV, 1: Making and Begetting, Atlanto ir žemėlapio analogija.
Šv. Augustinas: kelionės priemonės neturi užtemdyti tėvynės
Augustinas siūlo įsivaizduoti keliautojus, grįžtančius į mylimą tėvynę. Jiems reikia vežimo ar laivo, tačiau kelio grožis ir malonus judėjimas gali taip patraukti, kad tikslas bus užmirštas. Sukurtos gėrybės padeda keliauti pas Dievą, kai nepaverčiamos galutiniu žmogaus pasitenkinimu.
Ryšys su skaitiniais. Rom 11: visa yra iš Dievo ir jam. Net garbingas patikėtas vaidmuo turi padėti siekti šio tikslo.
Šaltinis: Augustinas, Apie krikščionių mokslą I, 4, keliautojai ir tėvynė.
Šv. Kryžiaus Jonas: tamsus debesis gali teikti šviesą kelionei
Kryžiaus Jonas tikėjimą lygina su Išėjimo debesiu, kuris buvo tamsus ir vis dėlto nušvietė naktį. Dievo apreiškimas pranoksta įprastą pažinimo šviesą: negaliu jo viso aprėpti, tačiau galiu jo vedamas eiti. Tamsa čia nereiškia, kad Dievas nieko nepasako; jo žodis veda giliau, negu pajėgiame vieni išmatuoti.
Ryšys su skaitiniais. Rom 11 ir Mt 16: nuostaba dėl gelmės dera su Tėvo dovanojamu tikru Sūnaus pažinimu.
Šaltinis: Kryžiaus Jonas, Kopimas į Karmelio kalną II, 3, tikėjimas ir tamsus debesis.
Šv. Benediktas: kaimenės negalima varyti greičiau, negu ji pajėgia
Reguloje vadovui primenamas Jokūbas: per stipriai varoma kaimenė gali žūti per dieną. Taip paaiškinamas saikas duodant užduotis. Bendras kelias turi palikti stipresniesiems ko siekti, o silpnesniųjų nepriversti trauktis iš baimės. Vadovavimas matuojamas ir tuo, ar gyvi bei saugūs pasiekia tikslą tie, kurie seka.
Ryšys su skaitiniais. Iz 22: būti žmonėms tarsi tėvu reiškia valdyti taip, kad jie būtų sustiprinti.
Šaltinis: Benedikto regula 64, 17–19, Jokūbo kaimenės ir saikingos vadovo laikysenos pavyzdys.
Seneka: paveldėtas išminties turtas patikimas rūpestingam šeimininkui
Seneka ankstesnių mąstytojų atradimus lygina su paveldėtu turtu. Geras namų šeimininkas jį ne tik priima: rūpestingai tvarko ir perduoda gausesnį kitai kartai. Naujas žmogus neras visko neužimto, tačiau jam lieka tikras darbas — suprasti, taikyti ir plėtoti tai, kas jau atrasta.
Ryšys su skaitiniais. Petro raktai ir Eljakimo pareigos yra patikėjimas: gauta dovana skirta tolesniam gyvenimui ir kitiems žmonėms.
Šaltinis: Seneka, Laiškas Lucilijui 64, 7, išminties paveldėjimas ir rūpestingas namų šeimininkas.
Pranciškus Salezas: garbės ženklai — mažas priedas prie vertingo krovinio
Pranciškus Salezas primena laivus, vežančius iš Peru auksą ir sidabrą: kartu jie gali gabenti ir mažą papildomą krovinį. Taip geras žmogus gali priimti deramą padėtį bei pagarbą. Tačiau pagrindinis jo rūpestis lieka dorybė; garbės ženklai neturi pavirsti tuo, dėl ko visas gyvenimas plaukia.
Ryšys su skaitiniais. Ps 137(138): nuolankumas nereikalauja paneigti pareigų; jis padeda neužmiršti, kam jos skirtos.
Šaltinis: Pranciškus Salezas, Įvadas į pamaldų gyvenimą III, 4, dorybė ir garbės ženklai kaip laivo krovinys.
Pasakojimai
Turinys:
Levas Tolstojus: bendra užduotis dar nesukūrė bendrystės
Hansas Christianas Andersenas: akloji duktė parsinešė tai, ko neparnešė išminčiai
O. Henry: žalios durys atvėrė tikrą žmogaus vargą
Broliai Grimai: raktas jau tiko, bet skrynelės lobis liko paslaptis
Nathanielis Hawthorne’as: didžioji valdžia pasirodė esanti kaimo mokykla
Ezopas: varlės išsirinko įspūdingesnį valdovą
Johnas Bunyanas: prie vartų žmogus buvo ne patikrintas iš tolo, o įtrauktas į saugumą
Levas Tolstojus: bendra užduotis dar nesukūrė bendrystės
Tolstojaus legendoje žmonės iš pradžių gyvena be darbo ir ligų, bet užuot buvę laimingi susipyksta. Darbas turi juos suvienyti: juk vienas žmogus negali pats pasigaminti visų įrankių, pasistatyti namų ir pasirūpinti visu maistu. Tačiau bendras poreikis virsta grupių varžybomis. Stipresnieji pavergia silpnesnius ir jiems užkrauna sunkiausią naštą.
Net ligos ne iš karto paskatina atjautą. Turtingieji reikalauja slaugos, bet patys nepadeda; vargstantieji taip nuvarginti, kad nebegali pasirūpinti savais ligoniais. Tik pabaigoje kai kurie pradeda suprasti kitą kelią: darbas gali būti džiugus bendras užsiėmimas, ribotas laikas — proga mylėti, o sergantis žmogus — kvietimas būti kartu.
Ryšys su skaitiniais. Iz 22: tikras namų tvarkytojas padeda žmonėms gyventi, o ne didina jų naštą. Tai literatūrinė solidarumo legenda, ne konkrečios ligos kaip Dievo bausmės aiškinimas.
Šaltinis: Levas Tolstojus, Work, Death, and Sickness, Twenty-Three Tales, Aylmer ir Louise Maude vertimas.
Hansas Christianas Andersenas: akloji duktė parsinešė tai, ko neparnešė išminčiai
Pilyje Saulės medyje išminčius ieško žinojimo apie amžinąjį gyvenimą, bet Tiesos knygos puslapis jam lieka nebylus. Keturi sūnūs iškeliauja ieškoti brangakmenio, kuriame susijungia tiesa, grožis ir gėris. Jų išlavinti pojūčiai neapsaugo nuo nusivylimo, pagyrų svaigulio ar patogaus neveiklumo; namus pasiekia liūdnos žinios arba tyla.
Akloji sesuo taip pat išeina, nepaleisdama prie tėvo namų pritvirtintos plonos, tvirtos gijos. Ji renka tiesos grūdelius, grožį ir gero darbo širdies plakimą. Grįžus jos sauja atrodo pilna tik dulkių, tačiau ant knygos puslapio jos sužimba žodžiu „Tikėk“. Brolius pasiekę namų lapai pažadina ilgesį, ir jie taip pat sugrįžta.
Ryšys su skaitiniais. Rom 11 ir Mt 16: dideli gebėjimai nepakeičia pasitikėjimo ir priimamos tiesos; pažinimas bręsta kartu su gerumu.
Šaltinis: Hansas Christianas Andersenas, The Philosopher’s Stone / De Vises Steen, visas pasakos tekstas.
O. Henry: žalios durys atvėrė tikrą žmogaus vargą
Fortepijonų pardavėjas Rudolfas gauna kortelę su užrašu „Žalios durys“. Jam tai atrodo asmeninis nuotykio kvietimas. Užlipęs laiptais jis pasibeldžia ir randa vos ant kojų besilaikančią merginą: ji tris dienas nevalgė. Rudolfas parneša maisto, drauge pavakarieniauja ir išklauso apie prarastą darbą, ligą bei išsekusias viltis.
Išeidamas jis pažada kitą dieną sugrįžti. Tik tada pastebi, kad tame name žalios visos durys. Korteles dalijęs vyras parodo teatrą — „Žalios durys“ yra spektaklio reklama. Tariamai tik jam skirtas ženklas pasirodo buvęs paprastas skelbimas, bet sutiktos merginos alkis ir jo suteikta pagalba dėl to netampa mažiau tikri.
Ryšys su skaitiniais. Raktų ir durų tema klausia, ar už svarbių ženklų pastebime žmogų. Atsakomybė prasideda ir ten, kur nebuvo didingo asmeninio išrinkimo.
Broliai Grimai: raktas jau tiko, bet skrynelės lobis liko paslaptis
Žiemą vargingas berniukas rogutėmis parveža malkų. Norėdamas sušilti jis valo sniegą, kad galėtų užkurti ugnį, ir randa mažą auksinį raktą. Kur raktas, ten turėtų būti ir spyna. Kasdamas žemę aptinka geležinę skrynelę, tačiau rakto skylutės iš pradžių nemato.
Pagaliau berniukas suranda tokią mažytę skylutę, kad ją sunku įžiūrėti. Raktas tinka tiksliai. Jis pasuka jį vieną kartą, o pasakotojas paprašo palaukti, kol skrynelė bus visai atrakinta ir atvertas dangtis. Čia pasaka baigiasi: skaitytojui pažadėta nuostabių daiktų, tačiau jų sąrašas nepateikiamas.
Ryšys su skaitiniais. Rom 11: tikras atradimas neprivalo reikšti, kad jau žinome visą gelmę. Mt 16: patikėtas raktas kviečia į kelią, o ne leidžia pasisavinti visas paslaptis.
Šaltinis: Broliai Grimai, The Golden Key, KHM 200, Margaret Hunt vertimas.
Nathanielis Hawthorne’as: didžioji valdžia pasirodė esanti kaimo mokykla
Ralphas Cranfieldas dešimt metų keliauja, tikėdamasis trijų ypatingos lemties ženklų: mylimosios su širdies formos brangakmeniu, rankos, rodančios užkastą lobį, ir trijų išminčių, pasiūlysiančių didžiulę valdžią. Į motinos namus jis grįžta pavargęs ir nusivylęs. Tačiau kiemo medyje pamato savo jaunystėje išraižytą raginimą kasti, o virš jo — ranką primenantį gumbą.
Kitą dieną trys kaimo vyresnieji pasiūlo jam tapti mokytoju. Paskui sena draugė Faith pasitinka su širdies formos sege, kurią jis pats kadaise jai padovanojo. Svajonės įgyja kitą mastą: lobis yra įdirbamos namų žemės vaisiai, valdžia — atsakomybė už vaikus, meilė — šalia jo laukęs tikras žmogus.
Ryšys su skaitiniais. Iz 22: patikėtos valdžios didumą matuoja rūpestis žmonėmis. Pašaukimas gali pasirodyti daug arčiau ir paprasčiau, negu įsivaizdavome.
Šaltinis: Nathaniel Hawthorne, The Threefold Destiny, A Fairy Legend, Twice-Told Tales.
Ezopas: varlės išsirinko įspūdingesnį valdovą
Varlėms nusibosta pačioms tvarkyti gyvenimą. Jos prašo Jupiterio karaliaus, kuris atrodytų iškilmingai ir leistų pajusti, kad jas tikrai valdo. Į vandenį tėkšteli didelis rąstas. Iš pradžių visos slepiasi, tačiau netrukus supranta, kad jis ramus ir nepavojingas. Jaunesnės nuo jo šokinėja į vandenį, vyresnės ant jo renkasi skųstis.
Jos vėl prašo kito valdovo. Šįkart atsiunčiama gervė — ir ima ryti varles vieną po kitos. Dabar jos maldauja pašalinti tironą, bet ankstesnį ramų gyvenimą susigrąžinti jau vėlu. Troškimas matyti kuo įspūdingesnę valdžią neleido paklausti, ką ji iš tiesų darys su valdomaisiais.
Ryšys su skaitiniais. Iz 22: gero valdytojo ženklas yra žmonių gerovė. Galingas įspūdis ir tikras tėviškas rūpestis nėra tas pats.
Šaltinis: Ezopas, The Frogs Who Wished for a King, The Aesop for Children, Library of Congress.
Johnas Bunyanas: prie vartų žmogus buvo ne patikrintas iš tolo, o įtrauktas į saugumą
Piligrimo kelionėje naštą nešantis Krikščionis ateina prie Siaurųjų vartų. Jis prisistato vargšu nusidėjėliu ir klausia, ar bus įleistas. Durininkas Geranoris noriai atveria vartus. Tačiau vos keliautojui žengus pro juos, sugriebia jį ir patraukia į vidų. Krikščionis nustemba: kodėl toks staigus judesys?
Geranoris paaiškina, kad netoliese yra Belzebubo pilis. Iš ten į ateinančius šaudomos strėlės, siekiant sutrukdyti jiems įžengti. Priimtas keliautojas prisipažįsta, kad ir pats buvo nuklydęs. Jo praeitis durų neužveria: dabar jis sulaukia nurodymo eiti tiesiu keliu. Įėjimas tampa pagalbos ir tolesnio vedimo pradžia.
Ryšys su skaitiniais. Mt 16: vartų tarnystę galima suprasti kaip rūpestį, kad žmogus pasiektų Kristaus išganymą ir gautų tolesnę pagalbą.
Istoriniai pavyzdžiai
Turinys:
VII a. pr. Kr. Jeruzalė: apgadintas užrašas iš rūmų valdytojo kapo
1783 m. Anapolis: vadas grąžino jam patikėtą įgaliojimą
1934 m. Barmenas: bendruomenės išpažinimas nubrėžė valdžios ribą
1990 m. Praha: naujasis prezidentas atsisakė pradėti nuo pagražinimo
1994 m. Pretorija: išrinktas prezidentas kalbėjo apie duoną, vandenį ir druską
2019 m. Roma ir Konstantinopolis: Petro atminimas tapo dalijama dovana
2026 m. balandžio 6-oji: Žemė pasislėpė už Mėnulio krašto
VII a. pr. Kr. Jeruzalė: apgadintas užrašas iš rūmų valdytojo kapo
Britų muziejuje saugomas kalkakmenio blokas su trijų eilučių hebrajišku laidotuvių užrašu. Jis buvo kapo įėjime, rastas istorinėje Siloamo vietovėje, oloje, ir datuojamas VII amžiumi prieš Kristų. Akmuo stipriai apgadintas, tačiau pats kapo užrašo materialumas primena, kokį regimą pėdsaką siekė palikti svarbią vietą užėmęs žmogus.
Muziejaus katalogas jį vadina rūmų valdytojo arba Šebno užrašu ir pažymi, kad kapo savininkas galėjo būti Hezekijo valdytojas Šebnas. Šis priskyrimas lieka galimybė, ne neginčijamas asmens atpažinimas. Prie Izaijo skaitinio jis leidžia sustoti ties įtampa tarp ilgai išliekančio garbės ženklo ir žmogui laikinai patikėtų pareigų.
Ryšys su skaitiniais. Iz 22: tikrąją tarnystės vertę nusako žmonių gyvenimas, o ne vien paminklas ar titulas.
1783 m. Anapolis: vadas grąžino jam patikėtą įgaliojimą
1783 m. gruodžio 23 d. George’as Washingtonas Kongresui Anapolyje perskaitė kalbą ir atsisakė kariuomenės vado pareigų. Merilando archyve saugomas jo paties ranka taisytas tekstas leidžia pamatyti, kad reikšmingas istorinis žingsnis prasidėjo nuo konkrečių ant popieriaus dėliojamų žodžių.
Kalbos pabaigoje jis išbraukė žodžius, reiškusius „galutinį“ atsisveikinimą ir „visišką“ pasitraukimą iš viešo gyvenimo. Archyvo paaiškinimas šiuose taisymuose atpažįsta paliktą galimybę kada nors sugrįžti. Tą dieną jis iš tiesų atidavė įgaliojimą; tačiau tarnystės visuomenei neprilygino nei amžinai valdžiai, nei būtinam pasitraukimui iš visų būsimų pareigų.
Ryšys su skaitiniais. Eljakimo raktas patikimas tarnui. Šis istorinis pavyzdys padeda skirti įgaliojimą nuo nuolatinės asmeninės nuosavybės.
Šaltinis: Maryland State Archives, George Washington’s Resignation Speech, 1783-12-23; rankraščio istorija.
1934 m. Barmenas: bendruomenės išpažinimas nubrėžė valdžios ribą
1934 m. gegužės 29–31 d. Barmene liuteronų, reformatų ir jungtinių evangelikų atstovai susirinko bendram išpažinimui. Deklaracijos pradžioje Jėzus Kristus, liudijamas Rašte, pripažįstamas vieninteliu Dievo Žodžiu, kuriuo reikia pasitikėti ir kuriam paklusti gyvenant bei mirštant. Bendrystės pagrindas nebuvo primesta viena politinė valia.
Kiti punktai atmetė ir Bažnyčios pajungimą ideologijai, ir valstybės pretenziją aprėpti visą žmogaus gyvenimą. Pareigos Bažnyčioje apibūdintos kaip tarnystė, nesuteikianti vieniems teisės viešpatauti kitiems. Skirtingų tradicijų atstovai susitarė dėl esminio bendro liudijimo, išlaikydami savo konfesinę tapatybę: vienybę turėjo grįsti Kristaus žodis ir jam ištikimas gyvenimas.
Ryšys su skaitiniais. Mt 16: tai, ką bendruomenė išpažįsta apie Kristų, turi lemti ir jos santykį su galia.
Šaltinis: EKD, Barmeno teologinė deklaracija, 1934-05-29–31; pirminis tekstas.
1990 m. Praha: naujasis prezidentas atsisakė pradėti nuo pagražinimo
1990 m. sausio 1 d. Václavas Havelas pirmojoje naujametinėje prezidento kalboje priminė ankstesnius pranešimus apie klestėjimą. Tuomet pasakė priešingai: šalis neklesti, jos kūrybinės ir dvasinės galios nėra protingai naudojamos. Iš naujų pareigų jis nesitikėjo leidimo pratęsti malonų, bet tikrovės neatitinkantį pasakojimą.
Toliau vardijo užduotis: laisvus rinkimus, dviejų tautų tarpusavio pagarbą ir pagalbą vaikams, vyresniesiems, ligoniams, mažumoms bei prasčiau gyvenantiems. Kalboje vadovo vieta siejama su tuo, ką jis darys silpnesnių žmonių labui. Pokyčio pažadas gauna patikrinamą kryptį, o visuomenė kviečiama vėl būti savo valdžios šeimininke.
Ryšys su skaitiniais. Iz 22 ir Ps 137(138): atsakinga valdžia pradeda nuo tiesos ir gebėjimo pastebėti tuos, kurie nėra aukštai.
1994 m. Pretorija: išrinktas prezidentas kalbėjo apie duoną, vandenį ir druską
1994 m. gegužės 10 d. prie Sąjungos rūmų Pretorijoje Nelsonas Mandela kreipėsi į svečius, tautiečius ir draugus kaip demokratinės Pietų Afrikos prezidentas. Inauguracijos kalboje praeities nelaimė susiejama su būtinybe kurti visuomenę, kurioje juodaodžiai ir baltieji galėtų gyventi be baimės, saugomi neatimamo orumo.
Kalbos pabaigoje dideli laisvės žodžiai sukonkretinami: teisingumas, taika, darbas, duona, vanduo ir druska visiems. Mandela pripažįsta, kad vienas žmogus nepasieks tikslo — reikės veikti kartu. Jis ragina siekti, kad kiekvienas galėtų išskleisti savo kūno, proto ir sielos galias. Išlaisvinta šalis kviečiama paversti laisvę žmonių kasdienio gyvenimo galimybe.
Ryšys su skaitiniais. Būti žmonėms tarsi tėvu reiškia atsiminti ir jų kasdienio gyvenimo poreikius; garbingos pareigos matuojamos bendru gėriu.
2019 m. Roma ir Konstantinopolis: Petro atminimas tapo dalijama dovana
Romos Bažnyčios globėjų šventėje Pranciškus Konstantinopolio patriarchato delegacijai perdavė bronzinį relikvijorių su devyniais Petrui priskiriamų kaulų fragmentais. Jie anksčiau buvo laikomi privačioje popiežiaus buto koplyčioje. Dovaną lydinčiame rugpjūčio 30 d. laiške jis paaiškino, kodėl norėjo, kad Petro relikvijos būtų greta jo brolio Andriejaus relikvijų.
Laiške prisimenama Petro ir Andriejaus apsikabinimą vaizduojanti ikona, anksčiau sujungusi abiejų Bažnyčių vadovus. Relikvijų perdavimas skirtas drąsinti kelionei į pilną bendrystę, kuri dar nepasiekta. Istorinis Petro atminimas čia tampa kvietimu žengti naują žingsnį, o ne saugoti vien garbingą savo pusės nuosavybę.
Ryšys su skaitiniais. Mt 16: rūpestis Petro tarnystės vaisiais apima pastangas, kad Kristaus išpažinimas vestų į bendrystę.
2026 m. balandžio 6-oji: Žemė pasislėpė už Mėnulio krašto
Skrisdama aplink Mėnulį „Artemis II“ įgula nufotografavo Žemės leidimąsi už jo horizonto. NASA nuotrauką paskelbė balandžio 7 d., aiškiai atskirdama publikaciją nuo ankstesnę dieną užfiksuoto vaizdo. Įgula tuo pat metu fotografavo ir aprašė Mėnulio kraterius, senovinius lavos srautus, plyšius bei keteras.
Vaizdas priminė 1968 m. „Apollo 8“ Žemės patekėjimo nuotrauką, tačiau tai buvo naujas kitos įgulos žvilgsnis. Spalvų, šviesumo ir paviršiaus skirtumai tapo duomenimis tolesniam pažinimui. Tame pačiame įvykyje susitinka tikslus stebėjimas ir nuostaba: daugiau sužinoję žmonės gauna ir naujų klausimų.
Ryšys su skaitiniais. Rom 11: nuostaba nesunaikina pažinimo darbo. Kūrinijos gelmės pažinimas gali tapti proga dėkingai šlovinti Dievą ir branginti mums patikėtą pasaulį.
Šaltinis: NASA, Earthset, 2026-04-07; Artemis II įgulos 2026-04-06 nuotrauka.
10 citatų homilijos minčiai
Turinys:
1. Leonas XIV: Klausimas, kuris grįžta kasdien
2. Pranciškus: Tikėjimo atsakymas įtraukia gyvenimą
3. Benediktas XVI: Su Kristumi einama Bažnyčios bendrystėje
4. Šv. Jonas Paulius II: Petro įpėdinis ir broliai tarnystėje
5. Vatikano II Susirinkimas: Suteikta galia yra tarnystė broliams
6. Vatikano II Susirinkimas: Tikėjimą pirmiau paliečia malonė
7. Šv. Johnas Henry Newmanas: Sunkumas ir abejonė nėra tas pats
8. Šv. Anzelmas Kenterberietis: Tikėjimas ieško supratimo
9. Blaise’as Pascalis: Protas atpažįsta ir savo ribą
10. Šv. Tomas Akvinietis: Apreiškimas praplečia pažinimo horizontą
1. Leonas XIV: Klausimas, kuris grįžta kasdien
Kas man yra Viešpats? Ar tikrai jį pažįstu? Ko jo Evangelija šiandien iš manęs prašo?
Angelus, 2026-08-23; vertimas iš nurodyto šaltinio
Asmeninis atsakymas Kristui tikrina ir mūsų pastoracinius pasirinkimus; vien įpročio ar išgirstos nuomonės neužtenka.
Šaltinis: Leonas XIV, Angelo malda, 2026-08-23.
2. Pranciškus: Tikėjimo atsakymas įtraukia gyvenimą
Ne teorinį atsakymą, bet tokį, kuris apima tikėjimą, tai yra gyvenimą, nes tikėjimas yra gyvenimas!
Angelus, 2020-08-23, sakinio fragmentas; vertimas iš nurodyto šaltinio
Petro išpažinimas kviečia tikrinti ne tik teisingus žodžius, bet ir savo santykį su Viešpačiu.
Šaltinis: Pranciškus, Angelo malda, 2020-08-23.
3. Benediktas XVI: Su Kristumi einama Bažnyčios bendrystėje
Sekti Jėzumi tikėjimu reiškia eiti šalia jo Bažnyčios bendrystėje. Negalime sekti Jėzumi vieni.
Pasaulio jaunimo dienų baigiamųjų Mišių homilija, Madridas, 2011-08-21; vertimas iš nurodyto šaltinio
Mano tikėjimą palaiko broliai ir seserys; savo ruožtu jis gali tapti atrama jiems.
Šaltinis: Benediktas XVI, Pasaulio jaunimo dienų baigiamųjų Mišių homilija, Madridas, 2011-08-21.
4. Šv. Jonas Paulius II: Petro įpėdinis ir broliai tarnystėje
Romos vyskupas yra „kolegijos“ narys, o vyskupai yra jo broliai tarnystėje.
Ut unum sint, 95, 1995-05-25; vertimas iš nurodyto šaltinio
Petro tarnystė neuždaroma savyje: tame pačiame punkte ji susiejama su viso vyskupų kūno misija ir vienybės paieška.
Šaltinis: Jonas Paulius II, Ut unum sint, 1995-05-25, 88–96.
5. Vatikano II Susirinkimas: Suteikta galia yra tarnystė broliams
Tarnai, apdovanoti šventąja galia, tarnauja savo broliams.
Lumen gentium, 18, sakinio fragmentas, 1964-11-21; vertimas iš nurodyto šaltinio
Bažnyčios pareigų tikslas yra viso kūno gėris ir žmonių išganymas.
Šaltinis: Vatikano II Susirinkimas, Lumen gentium 18.
6. Vatikano II Susirinkimas: Tikėjimą pirmiau paliečia malonė
Dievo malonė ir vidinė Šventosios Dvasios pagalba turi pirma ateiti ir padėti.
Dei Verbum, 5, sakinio fragmentas, 1965-11-18; vertimas iš nurodyto šaltinio
Petras priima Tėvo apreiškimą. Laisvas žmogaus atsakas nepanaikina pirmiau veikiančios Dievo dovanos.
Šaltinis: Vatikano II Susirinkimas, Dei Verbum 5.
7. Šv. Johnas Henry Newmanas: Sunkumas ir abejonė nėra tas pats
Dešimt tūkstančių sunkumų nesudaro vienos abejonės, kaip aš suprantu šį dalyką; sunkumas ir abejonė yra nesulyginami.
Apologia pro vita sua, 1865 m. redakcija, V skyrius; vertimas iš nurodyto šaltinio
Newmanas kalba apie pačių doktrinų ir jų tarpusavio ryšių sunkumus. Neišspręstas klausimas dar savaime nepanaikina turimo pasitikėjimo.
Šaltinis: John Henry Newman, Apologia pro vita sua, V, difficulties and doubt.
8. Šv. Anzelmas Kenterberietis: Tikėjimas ieško supratimo
Juk nesiekiu suprasti, kad tikėčiau, bet tikiu, kad suprasčiau.
Proslogion, 1, Sidney Norton Deane vertimas, Fordham pirminio teksto leidinys; vertimas iš nurodyto šaltinio
Prieš šiuos žodžius Anzelmas išreiškia troškimą bent iš dalies suprasti tiesą, kurią širdis tiki ir myli.
Šaltinis: Anzelmas Kenterberietis, Proslogion 1, Sidney Norton Deane vertimas.
9. Blaise’as Pascalis: Protas atpažįsta ir savo ribą
Paskutinis proto žingsnis yra pripažinti, kad yra begalybė jį pranokstančių dalykų.
Pensées, Brunschvicg 267, W. F. Trotter vertimas; vertimas iš nurodyto šaltinio
Proto riba nėra mąstymo panaikinimas: ją pripažinti taip pat yra proto darbas.
Šaltinis: Blaise Pascal, Pensées, Brunschvicg 267, W. F. Trotter vertimas.
10. Šv. Tomas Akvinietis: Apreiškimas praplečia pažinimo horizontą
Todėl buvo būtina, kad greta protu grindžiamo filosofinio mokslo būtų ir šventasis mokslas, pažįstamas per apreiškimą.
Summa theologiae I, q. 1, a. 1, pagrindinis atsakymas; vertimas iš nurodyto šaltinio
Tomui Dievo apreiškimas nepanaikina filosofinio pažinimo. Jis leidžia priimti tai, ko žmogus vien savo jėgomis nepasiektų.
Šaltinis: Tomas Akvinietis, Summa theologiae I, q. 1, a. 1, apie Dievo apreiškimą.
Juokeliai ir trumpos linksmos istorijos
Turinys:
Svarbiausias žmogus automobilyje sėdėjo už vairuotojo
Popiežiui patarė pasitikslinti registratūroje
Raktas tinka. Reikia tik prilaikyti namą
Prie dangaus vartų užteko vieno klausimo
Vyskupas prašė garsiau, o gavo pamoką apie slėpinį
Prie vienos sienos buvo prašoma eiti labai tyliai
Jericho sienų remontui pinigų atsirado greičiau negu atsakymui
Svarbiausias žmogus automobilyje sėdėjo už vairuotojo
Vašingtone viešinčiam popiežiui staiga susinori pačiam vairuoti. Sėdęs prie vairo jis įsibėgėja, ir automobilį netrukus sustabdo policija. Langas nusileidžia. Pareigūnas akimirką pasižiūri ir jau visai kitu tonu kreipiasi į kolegą:
— Čia važiuoja labai svarbus žmogus.
— Senatorius?
— Svarbesnis.
— Prezidentas?
— Dar svarbesnis!
— Tai kas pagaliau?!
— Nežinau. Bet popiežius — jo vairuotojas!
Ryšys su skaitiniais. Vien pareigų ženklas dar nepasako visos tiesos apie žmogų. Petro išpažinimas siekia giliau už pirmą įspūdį.
Šaltinis: La Dépêche du Midi, Contrôle routier en papamobile, 2007-11-29; paskelbtas anoniminis juokelis.
Popiežiui patarė pasitikslinti registratūroje
Popiežius lankosi ligoninėje ir užsuka pas senyvą vyrą. Mėgina užmegzti pokalbį, tačiau ypatingo dėmesio nesulaukia. Galiausiai švelniai pasitikslina:
— Ar žinote, kas aš esu?
Vyras pažvelgia į svečią ir kuo nuoširdžiausiai padeda:
— Ne. Bet paklauskite slaugytojos prie stalo — ji jums pasakys, kas jūs esate!
Ryšys su skaitiniais. Mt 16: tas pats klausimas gali būti išgirstas visai kitaip. Jėzus klausia mokinių, kad atvertų jų pažinimą ir santykį.
Raktas tinka. Reikia tik prilaikyti namą
Nasrudinas grįžta namo gerokai įkaušęs. Raktą turi vieną, spyna irgi viena, tačiau abu niekaip nesusitinka. Jis mėgina, taikosi iš naujo, vėl mėgina. Po pusvalandžio prieina policininkas:
— Duokite raktą, aš atrakinsiu.
Nasrudinas raktą prispaudžia prie savęs:
— Rakto nereikia. Jūs tik prilaikykite namą, kad nejudėtų — aš pats atrakinsiu!
Ryšys su skaitiniais. Gautas raktas neatleidžia nuo sąžiningo žvilgsnio į save. Psalmė primena nuolankumą ir tikrą savo padėties pripažinimą.
Prie dangaus vartų užteko vieno klausimo
Prie dangaus vartų šv. Petras tikrina atvykėlių tapatybę. Einšteinas užrašo visą puslapį lygčių. Petras linkteli ir įleidžia. Picasso vieną po kito nupiešia savo šedevrus. Irgi aišku — prašom vidun.
Tuomet ateina George’as W. Bushas. Petras paaiškina tvarką:
— Einšteinas parodė savo lygtis, Picasso — paveikslus. O kuo jūs galėtumėte įrodyti, kas esate?
— Kas toks Einšteinas? Ir kas tas Picasso?
Petras nebeklausinėja:
— Viskas aišku. Tai jūs! Prašom vidun.
Ryšys su skaitiniais. Evangelijos klausimas apie tapatybę ragina tikrinti, ką iš tiesų žinome. Juokelyje net nežinojimas pasirodo labai iškalbingas.
Vyskupas prašė garsiau, o gavo pamoką apie slėpinį
Per Sutvirtinimo Mišias vyskupas nusprendžia paklausinėti jaunuolių:
— Kas galėtų pasakyti, kas yra Švenčiausioji Trejybė?
Visi įsmeigia akis į batus. Pakviestas vienas vaikinas kažką sumurma.
— Atsiprašau, nesupratau.
— Tėvas, Sūnus ir Šventoji Dvasia, — dar tylokai pakartoja vaikinas.
Vyskupas nori, kad išgirstų ir kiti:
— Aš vis dar nesupratau.
Vaikinas atsidūsta ir šįkart jau labai aiškiai:
— Jūs ir neturite suprasti. Juk tai slėpinys!
Ryšys su skaitiniais. Rom 11: slėpinys pranoksta protą, tačiau juo nereikia pridengti paprasto negebėjimo aiškiai pasakyti tai, ką jau žinome.
Prie vienos sienos buvo prašoma eiti labai tyliai
Šv. Petras pasitinka į dangų atėjusį žmogų, pakviečia vidun ir parodo kelią. Tik priduria:
— Eidamas anuo taku, būk labai tylus.
Žmogus atsargiai žengia kelis žingsnius, bet smalsumas nugali:
— Ačiū, šventasis Petrai, tačiau kodėl čia reikia tylėti?
Petras parodo sieną:
— Už jos katalikai. Jie mano, kad čia pateko vieninteliai.
Ryšys su skaitiniais. Petro raktai kviečia saugoti tikėjimo bendrystę su nuolankumu; jos nepadeda auginti puikus įsitikinimas vien savo grupe.
Jericho sienų remontui pinigų atsirado greičiau negu atsakymui
Naujasis kaimo pastorius užsuka į sekmadieninę mokyklą ir teiraujasi:
— Kas sugriovė Jericho sienas?
— Tikrai ne aš, gerbiamasis! — skubiai atsako Timis.
Pastorius atsisuka į mokytoją. Ši tuoj pat užstoja mokinį:
— Timis geras vaikas, nemeluoja. Jei sako, kad nesugriovė, aš juo tikiu.
Priblokštas pastorius klausimą perduoda diakonų tarybai. Ši pasitaria ir atsiunčia rimtą atsakymą:
— Nemanome, kad verta kelti tokį triukšmą. Taryba apmokės sienos remontą, o išlaidas nurašys vandalizmui.
Ryšys su skaitiniais. Tikėjimo bendruomenei reikia ne vien tvarkingos administracijos. Petro išpažinimas pirmiausia reikalauja pažinti tą, kurio vardu veikiame.