Homilijos
Pasakojimas apie Jėzaus atsimainymą prasideda neįprastu laiko nurodymu: „po šešių dienų“. Šios laiko nuorodos prasmė atsiskleidžia žvelgiant į būsimojo įvykio visumą. Pagal Dievo kūrybos tvarką po šešių darbo dienų septintoji yra šabas. Šabo dieną nedera užsiimti žemiškais darbais. Šią dieną…
Gundymas ir atsimainymas yra du Kristaus gyvenimo poliai, kuriuos apmąstome per gavėnią. Šie du poliai ženklina ir mūsų dvasinį gyvenimą. Jėzaus atsimainymo scena atskleidžia dieviškosios šlovės perspektyvą – be jos beviltiškai įsipainiotume gundymų sumaištyje. O gundymas moko neprarasti tikrovės pagrindo…
Antrąjį gavėnios sekmadienį skaitome apie Jėzaus atsimainymą ant aukšto kalno, Bažnyčios tradicijoje tapatinamo su Taboro kalnu šiaurės Izraelyje. Akimirkai Dievo Sūnaus dieviškoji tikrovė, besislepianti po žmogiškąja prigimtimi, buvo lyg išlaisvinta, ir Jėzus pasirodė išoriškai kaip tas, kas jis iš tikro…
„Aš buvau visiškas ateistas… Įėjęs 17 val. 10 min. į Lotynų kvartalo koplyčią ieškoti draugo, išėjau 17 val. 15 min. su kitu, ne šios žemės Draugu. Aš pakliuvau į pasalą, tarsi malonės pasalą, ir išėjau būdamas tikintis katalikas…”Šitaip kalba Andrė…
Praėjusį sekmadienį girdėjome, kaip Adomas ir Ieva buvo išprašyti už Rojaus vartų. Šiandien klausomės, kaip Dievas perkeičia žmonijos nuopuolį į išganymo istoriją. Pirmasis Dievo ištartas išganymo istorijos žodis Abraomui liepia: „Išeik”. Ši diena – pirmutinė biblinio tikėjimo užuomazga. Klajoklis Abramas…
Brangūs broliai ir seserys, Šiandien Mišių pradžioje mes giedojome jaudinančius žodžius paimtus iš 26-tosios psalmės seno lotyniško vertimo : „Mano širdis tau pasakė: Ieškojau tavo veido. Tavo veido, Viešpatie, aš visada ieškosiu; neslėpk nuo manęs savo veido“. „Tibi dixit cor…
Abraomo palaiminimas:
Pr 22, 15-18: VIEŠPATIES angelas pašaukė Abraomą iš dangaus antrąkart 16 ir tarė: „Prisiekiau pačiu savimi, – tai VIEŠPATIES žodis, – kadangi tu tai padarei, neatsisakei atiduoti savo vienatinio sūnaus, 17 todėl aš tikrai laiminsiu tave ir padarysiu tavo palikuonis tokius gausius, kaip dangaus žvaigždės ir pajūrio smiltys. Tavo palikuonys užims savo priešų vartus ir 18 visos tautos žemėje ras sau palaiminimą per tavo palikuonis, nes tu buvai klusnus mano balsui“.
Gal 3, 5-9: Ar tas, kuris jums teikia Dvasią ir pas jus daro stebuklus, tai daro dėl jūsų įstatymo darbų, ar dėl jūsų klusnumo tikėjimui? 6 Taip Abraomas patikėjo Dievu, ir tai jam buvo įskaityta teisumu. 7 Taigi supraskite, kad Abraomo vaikai yra tie, kurie tiki. 8 Ir Raštas, numatydamas, kad Dievas tikėjimu nuteisina pagonis, iš anksto paskelbė Abraomui gerą naujieną: Tavyje bus palaimintos visos tautos. 9 Taip tikintys žmonės susilaukia palaiminimo kartu su tikinčiuoju Abraomu.
Gal 3, 14: Šitaip per Jėzų Kristų pagonims atiteko Abraomo palaiminimas, ir mes tikėjimu gavome pažadėtąją Dvasią.
Išgelbėjimas per Evangeliją:
Rom 1, 16-17: Aš nesigėdiju Evangelijos, nes ji yra Dievo galybė išgelbėti kiekvienam tikinčiajam, pirma žydui, paskui graikui. 17 Joje apsireiškia Dievo teisumas iš tikėjimo į tikėjimą, kaip parašyta: Teisusis gyvens tikėjimu.
Ef 2, 8-10: Jūs gi esate išgelbėti malone per tikėjimą, ir ne iš savęs, bet tai yra Dievo dovana; 9 ir ne darbais, kad kas nors nesigirtų. 10 Mes esame jo kūrinys, sukurti Kristuje Jėzuje geriems darbams, kuriuos Dievas iš anksto paskyrė mums atlikti.
Kentėjimai dėl Evangelijos:
Mk 8, 38: Jei kas gėdisi manęs ir mano žodžių šios neištikimos ir nuodėmingos kartos akivaizdoje, to gėdysis ir Žmogaus Sūnus, atėjęs savo Tėvo šlovėje su šventaisiais angelais“.
Rom 2, 6-8: Jis kiekvienam atmokės už jo darbus: 7 tiems, kurie ieško šlovės, garbingumo ir nemirtingumo, ištvermingai darydami gera, – amžinuoju gyvenimu, 8 o išpuikėliams, kurie neklauso tiesos, bet yra pasidavę neteisumui, – pykčiu ir rūstybe.
2 Tim 2, 3: Kęsk vargus kartu su manimi kaip geras Kristaus Jėzaus karys.
2 Tim 4, 5-7: Bet tu būk visame kame apdairus, kentėk vargus, dirbk evangelisto darbą, atlik savo tarnystę. 6 Aš jau esu atnašaujamas, ir mano iškeliavimas arti. 7 Iškovojau gerą kovą, baigiau bėgimą, išlaikiau tikėjimą.
Apr 12, 11: Bet jie nugalėjo jį Avinėlio krauju ir savo liudijimo žodžiu. Jie nebrangino savo gyvybės ir nebijojo mirti.
3 liudininkai:
Įst 19, 15: „Vieno liudytojo nepakanka nuteisti žmogui už bet kokį nusikaltimą ar už bet kokią skriaudą. Kad ir koks būtų nusižengimas, apkaltinimas gali būti įrodytas tik dviejų ar trijų liudytojų patvirtinimu.
Mt 18, 16: O jei nepaklausytų, pasiimk su savimi dar vieną ar du, kad visa byla remtųsi dviejų ar trijų liudytojų parodymais.
Jėzaus švytėjimas iš šlovė:
Iš 34, 29: Mozė nulipo nuo Sinajaus kalno. Nulipęs nuo kalno su dviem Sandoros lentelėmis rankoje, Mozė nežinojo, kad jo veido oda švytėjo dėl to, jog buvo kalbėjęsis su Dievu.
Ps 104, 1-2: VIEŠPATIE, mano Dieve, esi be galo didis! Apsisiautęs garbe ir didybe, 2 apsigaubęs šviesa lyg drabužiu.
Jn 1, 9.14: 9 Buvo tikroji šviesa, kuri apšviečia kiekvieną žmogų, ir ji atėjo į šį pasaulį. <…> Tas Žodis tapo kūnu ir gyveno tarp mūsų; mes regėjome jo šlovę – šlovę Tėvo viengimio Sūnaus, pilno malonės ir tiesos.
Jn 17, 24: Tėve, aš noriu, kad tavo man pavestieji būtų su manim ten, kur ir aš; kad jie pamatytų mano šlovę, kurią esi man suteikęs, nes pamilai mane prieš pasaulio įkūrimą.
Apd 26, 13-15: Kelyje, vidurdienį, karaliau, aš staiga išvydau, kaip mane ir mano kelionės draugus iš dangaus apsiautė šviesa, skaistesnė už saulę. 14 Mes visi parpuolėme žemėn, o aš išgirdau balsą, kuris man sakė hebrajiškai: ‘Sauliau, Sauliau, kam mane persekioji? Sunku tau spyriotis prieš akstiną!’ 15 Aš paklausiau: ‘Kas tu esi, Viešpatie?’ O Viešpats atsakė: ‘Aš esu Jėzus, kurį tu persekioji.
1 Jn 1, 1-2: Kas buvo nuo pradžios, ką girdėjome ir savo akimis regėjome, ką patyrėme ir mūsų rankos lietė, – tai skelbiame apie gyvenimo Žodį. 2 Gyvenimas pasirodė, ir mes regėjome ir liudijame, ir skelbiame jums amžinąjį gyvenimą, kuris buvo pas Tėvą ir pasirodė mums.
1 Jn 3, 2: Mylimieji, mes dabar esame Dievo vaikai, bet dar nepasirodė, kas būsime. Mes žinome, kad kai pasirodys, būsime panašūs į jį, nes matysime jį tokį, koks jis yra.
Apr 21, 23: Miestui apšviesti nereikia nei saulės, nei mėnulio, nes jį apšviečia tviskanti Dievo šlovė ir jo žiburys yra Avinėlis.
Mozė ir Elijas:
Įst 18, 15: VIEŠPATS, tavo Dievas, išugdys tau pranašą, kaip mane, iš tavo giminių. Jo turėsite klausyti.
2 Kar 2, 11: Jiems einant toliau ir besikalbant, staiga juodu perskyrė ugnies vežimas ir ugningi žirgai. Elijas pakilo viesulu į dangų.
Mal 3, 23-24: Štai! Pirm negu ateis ši didinga ir baisi diena, atsiųsiu jums pranašą Eliją.24 Jis atvers tėvų širdis vaikams ir vaikų širdis tėvams taip, kad atėjęs neužgaučiau viso krašto pražūtimi.
Lk 24, 25-27: Jėzus jiems tarė: „O jūs, neišmanėliai! Kokios nerangios jūsų širdys tikėti tuo, ką yra skelbę pranašai! 26 Argi Mesijas neturėjo viso to iškentėti ir žengti į savo garbę?!“ 27 Ir, pradėjęs nuo Mozės, primindamas visus pranašus, jis aiškino jiems, kas visuose Raštuose apie jį pasakyta.
Balsas iš dangaus:
Iz 42, 1: „Štai mano tarnas, kurį aš remiu, – mano išrinktasis, kuriuo aš gėriuosi. Apgaubiau jį savo dvasia, kad neštų tautoms teisingumą.
Mt 3, 16-17: Pakrikštytas Jėzus tuoj išbrido iš vandens. Staiga jam atsivėrė dangus, ir jis pamatė Dievo Dvasią, sklendžiančią žemyn it balandį ir nusileidžiančią ant jo. 17 O balsas iš dangaus prabilo: „Šitas yra mano mylimasis Sūnus, kuriuo aš gėriuosi“.
Jn 3, 32-35: Jis liudija, ką yra girdėjęs ir matęs, tik niekas jo liudijimo neklauso. 33 O kas jo liudijimą priima, tas pripažįsta, jog Dievas tiesakalbis, 34 nes ką yra Dievas atsiuntęs, tas kalba Dievo žodžius. Dievas teikia jam Dvasią be saiko. 35 Tėvas myli Sūnų ir visa yra atidavęs į jo rankas.
2 Pt 1, 16-18: Mat mes skelbėme jums mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus galybę ir atėjimą ne mėgdžiodami gudriai išgalvotas pasakas, bet kaip savo akimis matę jo didybę liudytojai. 17 Jis gavo iš Dievo Tėvo garbę ir šlovę, kai iš šlovingosios didybės nuskambėjo jam balsas: Šitas yra mano mylimasis Sūnus, kuriuo aš gėriuosi. 18 Tą balsą mes girdėjome aidint iš dangaus, kai buvome su juo ant šventojo kalno.
Šaltinis: http://biblija.lt
KBK 554–556, 568: Atsimainymas;
KBK 59, 145–146, 2570–2571: Abraomo klusnumas;
KBK 706: Dievo pažadas Abraomui įvykdytas Kristuje;
KBK 2012–2014, 2028, 2813: pašaukimas į šventumą.
Šaltinis: Homiletikos vadovas. Dievo kulto ir sakramentų tvarkos kongregacija, 2014-06-29