Meditacija

Šio sekmadienio Evangelijoje Jėzus ragina savo mokinius būti žemės druska ir pasaulio šviesa. Nesunku suprasti, kad šios dvi tikrovės negali kilti iš žmogaus nuopelnų; negalima iš savęs pasūdyti kitus, negalima iš savęs ir šviesti pasauliui. Tai parodo, kad krikščionybė nėra tiesiog moralinio gyvenimo idealas, kurį pasiekti sunku, tačiau įmanoma. Ji nėra tiesiog praktika ar idėja. Krikščionybė yra netgi vienintelė religija pasaulyje, kuri reikalauja neįmanomo dalyko. Negana to, ji neretai iškyla kaip nežmogiška tam, kuris siekia vaduotis iš gyvenimo sunkumų iš savęs, vien tik savo jėgomis, per save. Ir priešingai, ji tampa įmanoma ir autentiška tam, kuris iš pagrindų ima suvokti, kad išvadavimas ateina iš išorės, iš Dievo, kuris tapo viskuo panašus į žmones, išskyrus nuodėmę.

Pasaulio druska

Druską galima suprasti kaip žmogaus žodį, kuris neša savyje Dievo Žodį. Ši druska turi būti prašoma, meldžiama, duota, kad Dievo Žodis – pasaulio logikai skandalas ir kvailystė – galėtų apvalyti ir apsaugoti žmonių sielas nuo sugedimo, nes kaip druska apsaugo mėsą nuo sugedimo, taip tikinčiojo gyvenimas turi būti stiprinamas apaštalų žodžiais, idant išliktų skandalas ir kvailystė. O kiekvienas tikintysis sūrumo nepraranda tada, kai nebijo pasakyti, jog yra krikščionis, kai nebijo mąstyti, gyventi kaip krikščionis, kai išdrįsta tapti papiktinimu ir kvailyste pasaulio logikai dėl Kristaus, kai kantriai pakenčia paniekinimą, patyčias ir drąsiai atsispiria tam, kas prieštarauja krikščioniškai logikai. Visa tai žmogiškai neįmanoma ir beprasmiška, tačiau Šventoji Dvasia stiprina tikinčiojo sielą.

Pasaulio šviesa

Jėzus apaštalus vadina ir pasaulio šviesa. Jie yra šviesa, nes pasaulio tamsybių sūkuryje skelbia dangaus šviesą ir amžinybės spindėjimą. Kristus juos uždegė savo kilnumo šviesa tarsi rinktines lempas ir pripildė Šventosios Dvasios aliejumi. Todėl, kad krikščionis galėtų šviesti žmonių akivaizdoje, jam reikia šios alyvos, jam reikia Šventosios Dvasios. Tik Šventoji Dvasia skatina daryti gerus darbus, tik jos dėka žmogus vis labiau gyvena krikščioniška egzistencija ir todėl kiti, juos matydami, gali šlovinti Tėvą danguje. Visuomet išlieka didelis rūpestis kasdien šios šviesos Dvasios šauktis, atpažinti jos vidinius paraginimus, į juos atsiliepti ir nenustoti šviesos.

Šaltinis: https://palendriai.lt/aktualijos/homilija/202-%E2%80%9Ej%C5%ABs-%E2%80%93-pasaulio-%C5%A1viesa%E2%80%9C.html