Arba jis vieno nekęs, o kitą mylės, arba prie vieno bus prisirišęs, o kitą nieku vers.

Brangūs broliai ir seserys, kai skaitau Evangelijos žodžius „Vieno ir kitą“, jaučiuosi truputį sutrikęs ir užduodu sau tokį klausimą: ką tiksliai Viešpats norėjo čia pasakyti? Apie ką Jis kalba?

Viena yra aišku, kad sakydamas: „Niekas negali tarnauti dviem šeimininkams … Dievui ir Mamonai“, Jėzus nenorėjo supriešinti dviejų nepriklausomų ir lygių principų – gėrio ir blogio. Dualizmas Biblijai yra perdėm svetimas. Palyginimas tarp Dievo ir Mamonos nėra lygiavertis. Dievas Tėvas per savo Sūnų Jėzų Kristų Šventojoje Dvasioje viską sukūrė, Jis yra buvimo, gyvenimo ir yra visų gėrybių šaltinis.

O Mamona tik simbolizuoja pinigus ir turtą – pavergiančią pasaulį jėgą.  Šis evangelijos teksto lietuviškas vertimas galėtų mums duoti įspūdį, kad Kristus palygindamas Dievą ir Mamoną, ir sakydamas „vieną ir kitą“ norėjo išreikšti tarp jų tobulą abipusiškumą: „jeigu mylėsi Dievą, neapkęsi pinigo, bet, jeigu mylėsi pinigus, neapkęsi Dievo“; ir taip pat, „jeigu prisiriši prie Dievo, nieku versi pinigo, bet, jeigu prisiriši prie pinigo, nieku versi Dievą“. Tačiau graikiškas originalas rodo, kad tokio abipusiškumo nėra. Kiekvienas veiksmažodis turi savo tiksliai apibrėžtą objektą. Jėzaus mintį reikia suprasti šitaip: „jeigu mylėsi Dievą, neapkęsi pinigo, o jeigu prisiriši prie pinigo, nieku versi Dievą!“

Ką tik girdėtame Evangelijos tekste žodis „mylėti“ nusako graikų kalbos veiksmažodį „agapan“. Tai nesavanaudiška dieviška meilė, kuria mus myli Dievas, mus išrinkdamas ir pašaukdamas tapti jo vaikais. Agape – tai ir meilė, išlieta mūsų širdyse Šventosios Dvasios, kad galėtume nuoširdžiai mylėti Dievą ir savo artimą dėl Dievo. Vartodama žodį „agapan“, Evangelija pagal Matą patikslina Jėzaus minties prasmę: „jeigu žmogus mylės vieną (t. y. Dievą), jis neapkęs kito ( t. y. pinigo).“ Negalima mylėti pinigo dieviška meile. Pinigų troškimas arba mėgimas yra „philarguria“, verčiama „godumu“, kurį šventasis Pauliaus vadina „visų blogybių šaknimi.“ (1 Tim 6, 10)

Jeigu Dievą mylime, būtinai neapkęsime pinigų. Tačiau mūsų atstūmimo bei neapykantos objektas bus ne pasaulio turtas arba pinigai, kaip Dievo kūriniai, bet Mamona, kuri yra tik stabas, parazitas, turto ir pelno dievaitis, turto ir pinigo įsikūnijimas, apgaulingas įrankis rankose Šėtono, kuris per jį siekia pagrobti kūriniją ir ją naudoti prieš Dievą. Prisirišimas prie kūrinių, prie turto ir pinigų, tai vergiška priklausomybė, kuri veikia pasaulyje nuo mūsų pirmųjų tėvų nuodėmės, ir dabar verčia daugelį žmonių pasmerkti ir nieku versti Dievą Kūrėją ir jo meilės įstatymą. O tarnavimas Dievui jokiu būdu nėra vergiškas prisirišimas.

Jis veda ne į kenksmingą priklausomybę, o į tikrą ir visišką laisvę, nes tarnauti Dievui, tai karaliauti kartu su juo. Reikia prisiminti ir tai, kad Biblijoje žodis „neapkęsti“ dažnai reiškia „mylėti mažiau, mažiau mėgti arba trokšti“. Pavyzdžiui, kad galėtume sekti Kristumi, mes esame raginami nekęsti savo tėvo ir motinos, tai reiškia juos mylėti mažiau negu Dievą. Iš čia galime teigiamai suprasti Jėzaus mintį: „jeigu myli Dievą, mažiau mėgsi turtą ir pinigus, tu juos mėgsi ir naudosi tvarkingai, bet be kenksmingo prisirišimo arba priklausomybės.“

Jeigu gyvename Dievo meilėje ir tarnaujame jo karalystei, mes laisvai padauginsime mums patikėtus talentus, padėdami artimiesiems, „pasidarydami sau draugų net ir su „apgaulinga Mamona“. Kristaus mokiniai yra pašaukti atpirkti pasaulio turtą ir pinigus, ir jais naudotis Dievo karalystei, tikrai bendrystei, meilei bei gyvybės civilizacijai statyti ir plėsti. Visiškai pasišventę šiam tikslui, galėsime toliau tvarkyti žemiškus dalykus pagal tikrus poreikius. Ir tai darysime be jokio nerimo, be perdėtų rūpesčių.

Negrįždami praeitin su apgailestavimu, nežvelgdami į ateitį su baime, mes gyvensime dabartimi Dievo akivaizdoje, pasitikėdami juo ir nuolat prašydami jo globos ir malonės. Ir dėl to, kad dirbame nebe sau, bet Dievui ir jo karalystei, Viešpats bendradarbiaus visur su mumis ir mums duos su kaupu visa, ko mums reikia šimteriopai. Mes galėsime nuolat kartoti šių Mišių įžangos giesmės žodžius: „Viešpats tapo mano globėju ir išvedė mane platybėn; jis išgelbėjo mane, nes jis mane pamilo.“ Mumyse išsipildys ir Jėzaus pažadas, pagal šių Mišių komunijos giesmės žodžius: Primum quærite regnum Dei – Jūs pirmiausia ieškokite Dievo karalystės, ir visa tai bus jums pridėta. Amen.

Šaltinis: https://palendriai.lt/aktualijos/homilija/495-viii-eilinis-sekmadienis-homilija-2017-a.html