Istorija – gyvenimo mokytoja. Šio sekmadienio Evangelijoje, būdami visiškai arti Kalėdų tikrovės džiaugsmo, išgirstame istoriją. Kelionės, susitikimo istoriją. Visas Šventasis Raštas pilnas istorijų, pasakojančių apie keliones bei susitikimus. Mūsų gyvenimai taip pat yra kelionių ir susitikimų istorijų tikrovės kontekstai. Labai svarbu, kokį turėdami tikslą ir kur keliaujame, ką ir kaip sutinkame ir kaip tie susitikimai pakeitė mūsų ar kitų žmonių gyvenimus.

Šiandien girdėta istorija įspūdinga. Dvi moterys – paprastos ir kartu neeilinės, nes jų gyvenimai tapo pasaulio pokyčių priežastimi. Dievas turi planą ir jame esame pakviesti dalyvauti kiekvienas.

Susitikime dalyvauja iš pirmo žvilgsnio dvi moterys, tačiau aktyviai įsitraukia ir po jų širdimis nešiojami kūdikiai. Kūdikiai jau vykdo Dievo planą ir jau justi išganymo tikrovė. Istorija mums kalba apie būtinybę likti aktyviems Dievo plane – moterys viena kitą sveikina, šlovina Viešpatį, kūdikiai džiaugiasi. Tikėjimas visada suteikia jėgų judėti, veikti, džiaugtis, šlovinti, būti jautriam ir pajėgiam dalytis.

Laimė, kurios taip trokštame, ieškome, siekiame, slypi tikėjime: „Laiminga įtikėjusi, jog išsipildys, kas Viešpaties jai pasakyta“, – sakoma Šventajame Rašte. Palaimintas tas, kuris leidžiasi būti Dievo įrankiu, kaip šios dvi šventosios Moterys. Esame pakviesti atpažinti savo misiją keisti savo ir kitų gyvenimus. Kaip? Ogi stengdamiesi eiti per šį gyvenimą su troškimu kitiems padėti, mūsų lūpose tegul skamba sveikinimo žodžiai, kojos tegul neša į kitų namus su geromis žiniomis. Esame pašaukti nesiliauti prašyti Šventosios Dvasios dovanų ir dalytis jomis su kitais.

Dievas lanko savo tautą nuolat, kalba jai per tuos, kurie jo paties išsirinkti ir paskirti. Šv. Kalėdų išvakarėse esame pakvieti iš naujo atrasti džiaugsmą būti ištikimais Kristaus sekėjais, t. y. tapti brandžiais žmonėmis, kurie, anot žymaus mąstytojo Ericho Fromo, renkasi ne turėjimą, o buvimą. Šio sekmadienio istorija tegul padeda mums iš tiesų būti suaugusiems, o ne turėti suaugusiajam būdingų požymių, būti tikintiems, o ne vien tik sudaryti tikinčiajam būdingą įvaizdį. Tikintis žmogus keliauja per šį pasaulį ne atrodydamas, o iš tikrųjų būdamas laimingas. Tikroji laimė įgalina žmogų būti gerbiamą, o ne tik turėti tai, kas kelia pagarbą. Gebėjimas sveikinti kitą, džiaugtis dėl kito sėkmės ir laimės, vertinti bendrystės ir bičiulystės džiaugsmą – subrandina Kalėdų žmogų, besidžiaugiantį, jog ir šiais metais Viešpats ir Jo Motina aplankys mus kiekvieną. Nenustokime būti įtikėję Viešpačiu ir dėl to laimingi ne tik per Kūčias ir Kalėdas, bet ir Viešpaties palaimintoje kasdienybėje, kurioje Dievas nuolat daro didžių dalykų. Amen.

Šaltinis: https://www.baznycioszinios.lt/site/files/file/pdf/bzinios_2018-11-12.pdf