Kaip kiekvienam mums svarbu su kuo nors pasikalbėti apie gyvenimą. Vienas būtiniausių žmogiškosios egzistencijos momentų išsikalbėti su patikimu žmogumi, tikru draugu, sutuoktiniu, kunigu, o šiais laikais ir psichologu. Tai būtina. Kaip sekėsi arba nesisekė, kas pavyko arba nepavyko, kaip gera arba bloga, kitaip sakant, kalbėtis su tuo, kam rūpi, kas supranta, kam esi svarbus.

Apaštalai šiandien kalbasi su Viešpačiu apie tai, kaip jiems sekėsi skelbti Gerąją Naujieną pasaulyje. Lengva skelbti Evangeliją tarp savų: jie tave supranta, girdi, priima tavo skelbimą, o paskelbti Evangeliją pasaulio dvasios žmonėms – akivaizdus iššūkis. Ir apaštalams tai buvo didžiulis ir sudėtingas dalykas – skelbti Kristaus mokymą pasaulyje, kuris persunktas pagoniškos kultūros. Žydai buvo pagoniškosios Romos imperijos priespaudoje. Senosios žydų tautos bendruomenės net neketino išgirsti naujų dalykų, nes labai uoliai saugojo senuosius papročius ir tikėjimo grynumą, o kiek dar kultūros, papročių, tradicijų ir kitokių iššūkių! Apaštalai, keliaudami per miestus ir kaimus, darė stebuklus – išvarinėjo demonus, gydė ligonius, skelbė besiartinančią Dangaus Karalystę, o vis dėlto nedaug kas įtikėjo, ne visada jiems sekėsi, ne visur jie buvo laukiami ir suprasti.

Štai po tokios kelionės ir sunkaus darbo susirinkę apaštalai pasakoja Viešpačiui Jėzui Kristui apie nugyventą laiką ir nuveiktus darbus arba neįveiktus uždavinius. Pirmoji pamoka – su Dievu būtina kalbėtis apie gyvenimą, darbus, sveikatą, šeimą, uždarbį ir daugybę dalykų – tai puikus maldos pavyzdys. Ir kas svarbiausia, Dievas tikrai girdi ir su mumis kalbasi. Akivaizdžiai Jėzus apaštalams liepia eiti ir pailsėti.

Antroji pamoka – jam rūpi ne tik mus barti, nuolat auklėti, išbandyti ar kaip kitaip auginti, bet ir padaryti mus ir mūsų gyvenimus laimingus. Jis po sunkaus ir atsakingo darbo paragina apaštalus ilsėtis – pavalgyti, manykim, ir pamiegoti, nes poilsis žmogui būtinas.

Trečioji pamoka – poilsis būtinas, tačiau ilsintis su Dievu, švenčiant sekmadienį bažnyčioje. Nuošalioje vietoje galime pailsėti nuo pasaulio triukšmo, nuo kasdienybės ritmo, nuo alinančio nesibaigiančių rūpesčių lavinos varginimo, nuo profaniškumo, dažno žmogiškojo orumo menkinimo. Žmogus be Dievo kitą žmogų mato tik kaip priemonę tikslui pasiekti. Visuomenė labai pavargusi nuo netikrumo, išnaudojimo, nuo nestabilumo ir daugybės kitų dalykų. Tokie dalykai ir tokia kasdienybės tikrovė mums nuolat trukdo. Nebeturime laiko ne tik pavalgyti kartu su šeima, bet ir pailsėti, pabendrauti, tiesiog pabūti kartu su brangiausiais ir svarbiausiais žmonėmis bei patys su savimi. Be Dievo gyvenimo kelionėje tampame tarsi avys be piemens.

Ketvirtoji pamoka – Jam mes rūpime, o be jo ne gyvename, o tik klaidžiojame. Netikintieji sako: „O ką, juk mes lygiai taip pat gyvename, kaip ir tie pamaldieji, Dievą garbinantieji.“ Netikintys taip pat, kaip ir mes, gyvena, stato namus, gimdo vaikus, studijuoja, dirba pačius įvairiausius darbus, yra padorūs ir atsakingi visuomenės žmonės. Jie talentingi ir tikrai niekuo neprastesni už tikinčiuosius. Tačiau tikintieji nėra kaip avys be piemens, o tai reiškia, jog tas Piemuo – Viešpats savo avis prižiūri, apriša sužeistas, nuveda prie vandens šaltinių ir ten, kur vešlios ganyklos žaliuoja. Tokia tikroji tiesa – tikintis žmogus visada ir visur atpažįsta jį mylintį ir juo besirūpinantį Viešpatį.

Penktoji pamoka – Dievas mus moko gyvenimo išminties, nes jis išminties šaltinis. Mokytis iš Dievo? Ar ne per sudėtinga? Iš Jėzaus esame kviečiami mokytis kasdienybės tikrovėje. Jis nemokys virti ar kepti, siūti ar austi, vairuoti ir daugybės kitų dalykų. Jis moko mus, kaip reikia gyventi nešant kasdienybės naštą ir tveriant dienos kaitrą.

Ir dar viena esminė pamoka. Viešpats gano savo avis, jų nevarinėja, nestumdo, nevaiko, ir kokia paguoda – esame būtent tokio Ganytojo avys, ir tai mūsų laimės šaltinis. Jis mus gano, mums nieko nestinga, mus moko daugelio dalykų, o svarbiausia – kalbėtis su juo apie savo gyvenimą, rinktis pas jį kiekvieną sekmadienį tikinčiųjų bendruomenėje. To reikia kiekvienam iš mūsų, nes Jam mes ir mūsų bendruomenė labai rūpime. Jam nuolat pagailsta mūsų, ir tai mūsų sėkmės ir laimės šaltinis. Amen.

Šaltinis: https://www.baznycioszinios.lt/site/files/file/pdf/bzinios_2018-06.pdf