Kuo Kristus Karalius skiriasi nuo kitų žemės karalių? Jėzus neturėjo nei prašmatnių rūmų, nei nesuskaitomų turtų, nei galingos kariuomenės. Kristaus karalystė yra ne iš šio pasaulio, todėl ir valdymo principai bei karalystės vertybės yra visai kitokie. Tuo metu, kai Kristus buvo savo karališkame kančios soste, ant kryžiaus, nedaugelis Jį pripažino karaliumi: tik Marija, jo motina; apaštalas Jonas, pagarsėjusi nusidėjėlė Marija Magdalietė; latras ant kryžiaus ir romėnų kariuomenės šimtininkas. O kur visi kiti, kur tie, kurie norėjo jį paskelbti karaliumi, kai jis stebuklingai padaugino duoną ir žuvį, kur visi tie, kurie šaukė Jėzui įjojant į Jeruzalę: „Garbė karaliui, kuris ateina Viešpaties vardu!“ (Lk 19, 38)? Jų nėra, nes jie nesuprato Jėzaus karaliavimo esmės, nesuprato, jog Kristaus galia nėra politinė, nes Dievas nori laimėti ne jėga, bet meile. Jis nugali blogį gerumu. Dievas nori nugalėti žmogaus širdį meile ir gailestingumu. Štai kodėl jo sostas yra aukos kryžius ir karūna – erškėčių vainikas.

Mes žiūrime į Kristų Karalių ant kryžiaus. Kodėl jo rankos ištiestos į šalis? Kad mus apkabintų. Kaip Kristus tapo karaliumi? Gal nukariaudamas kitas šalis ir nužudydamas jų karalius? Ne, mirdamas ant kryžiaus. Kodėl jo galva nulenkta? Kad mus pabučiuotų. Kodėl jo širdis perdurta? Kad mus mylėtų. Kodėl jis toks silpnas ant kryžiaus? Kad būtų į mus panašus iki pat mirties. Kodėl ant galvos erškėčių vainikas? Todėl kad Kristus yra mūsų širdžių karalius. Ar jis turtingas karalius? Ar ginkluotas? Ne, jis yra meilės karalius. Jis tuo turtingesnis, kuo daugiau mūsų širdžių priklauso jam. Jo turtas – meilė, gailestingumas ir teisingumas. Tai karalius, visada nugalintis bet kokį blogį. Nugalintis mirtį! Kokie jo karalystės svarbiausi įstatymai? Tai įsakymas mylėti visus ir niekam, net savo priešams, nedaryti blogio. Jie surašyti Naujajame Testamente. Kur jo karalystė? Jo karalystė yra tarp mūsų, kuomet vykdome Dievo valią ir mylime vieni kitus. Kai rūpinamės vargšais, neturtingais žmonėmis, slaugome ligonius ir maitiname alkanus, Kristus Karalius yra arčiausiai mūsų. Kristaus karališkoji karūna – erškėčių vainikas; jo sostas – kryžius; jo pavaldiniai – tai mes, nusidėjėliai. Kristus tapo visų tarnų tarnu, kad paskutinis taptų pirmu – taptų Karaliumi. Jo karalystė ne kariuomenė, turtingi rūmai, valdžia, ekonominė ar politinė galia, bet nusižeminimas, tarnavimas, susivaldymas. Kristaus karalystė yra neturte ir varguoliuose, nuolankiuose ir taikiuose, nusižeminusiuose ir net persekiojamuose žmonėse. Kristus yra duodantis karalius. Tai ištikimas, sunkią valandą niekada neišduodantis ir nepabėgantis karalius.

Anglų poetas vienuolis jėzuitas Gerardas Manley Hopkinsas rašė: „Mūsų Viešpats Jėzus Kristus, mano broliai, yra mūsų didvyris, didvyris, kurio reikia visam pasauliui. Jūs žinote, kaip būna parašytos knygos: jos pateikia prieš skaitytojo akis žmogų, jį parodo labai dorą, gražų, narsų ir drąsų. Jį vadina mūsų didvyriu, herojumi. Dažnai motinoms jų vaikai yra herojai; mergaitėms – tie, kuriuos jos įsimyli; kareiviai žavisi savo didvyriais generolais; partijos – jų vadovais; tautos laiko didvyriais tuos, kurie atneša tautai garbę, kaip karaliai, kunigaikščiai, karžygiai arba valstybės veikėjai, mąstytojai ar poetai. Tačiau mūsų herojus, mūsų didvyris yra Kristus. Jis yra Evangelijos puslapių didvyris. Didvyris, savo krauju parašęs Naująjį Testamentą ir įsteigęs Bažnyčią. Jis mąstytojas, apreiškęs mums dieviškus slėpinius. Jis oratorius ir poetas, stebinantis mus savo iškalba ir nuostabiais palyginimais. Jis yra herojus kiekvienos mūsų sielos; Jis didvyris, nugalėjęs blogį ir mirtį. Jis yra Karalius iš Nazareto, Žydų Karalius.“

Kristaus karalystėje „įstatymas yra meilė“. Ji yra Kristaus karalystės konstitucija. Dievo ir artimo meilė. Tai Meilės ir taikos karalystė. Mes galime gyventi vargingai, kamuojami rūpesčių ir graužaties, galime gyventi pašiūrėse ir lūšnose, pakeldami šimtus aukų ir atsižadėjimų. Tačiau mes negalime gyventi be meilės. Kristų pripažinti Karaliumi neužtenka tik žodžiais. Reikia už meilę atsimokėti meile. Reikia savo protu jo pirmenybę pripažinti ir savo valia jam visiškai paklusti. Reikia kovoti dėl Kristaus karalystės stiprėjimo žemėje, stengtis laimėti kuo daugiau žmonių jo meilės karalystei. Brangūs tikintieji, Kristus skelbia savo karalystę tuomet, kai Pilotas paskelbia mirties nuosprendį ir karūnuoja erškėčių vainiku. Kas yra laimėtojas? Kristus ar Pilotas šioje baisiausioje kosmoso istorijos byloje? Viskas priklausys nuo mūsų…

Šaltinis: https://www.baznycioszinios.lt/site/files/file/pdf/bzinios_2015-10.pdf