Evangelijoje aprašomas paskutinis prisikėlusio Išganytojo susitikimas su mokiniais. Evangelistas nenutyli, jog kai kurie iš jų tebeturi abejonių, nors tiksliau nenusakoma, kuo jie abejoja. Kažin ar ir šitie abejojantieji drauge su kitais mokiniais parpuolė ant žemės? Juk abejonė, panašiai kaip ir kitos nuostatos ar jausmai, reiškiasi per kūno laikyseną. Tačiau Jėzus palieka visiems, tarp jų ir abejojantiems, tą pačią užduotį: „Eikite ir padarykite mano mokiniais visų tautų žmones.“

Kristaus žengimas į dangų yra pasaulinės misijos pradžia, įsakymas eiti į misijas. Mokiniai ne visais laikais laikėsi šio įsakymo. Kai tikėjimas būdavo stiprus, jie leisdavosi į tolimiausius kraštus skelbti Evangelijos, tačiau kai viršų imdavo abejonės, žmonės susitelkdavo į savo poreikius, todėl misijų entuziazmas blėso. Šiandien girdime džiugių ir nerimastingų žinių apie pasaulio krikščionis. Nigerijoje kunigų seminarijos negali sutalpinti norinčių mokytis kandidatų. O Šiaurės Korėjoje, Sudane ar Pakistane dėl Jėzaus vardo persekiojama ir krikščionių laukia kankinystė. Šiandien krikščioniškosios Europos šalys taip pat tampa misijų lauku. Lietuvoje vaisingai darbuojasi misionieriai iš kitų šalių. Privalome užduoti sau klausimą: ar šiandienos Bažnyčia Lietuvoje turi misijų entuziazmo?

Svarbu ne tik tinkamu metu imtis reikalų, bet ir tinkamu metu juos užbaigti. Iš be galo besitęsiančių posėdžių ar diskusijų būna nedaug naudos. Apie tinkamą pabaigą byloja šiandienos iškilmė – Jėzaus žengimas į dangų. Jo darbas žemėje užbaigtas. Daugelį kartų Jėzus po prisikėlimo pasirodė savo mokiniams ir kitiems liudytojams. Mokinių sukrėtimas Jėzų nukryžiavus buvo toks stiprus, kad tik kartotiniai Prisikėlusiojo pasirodymai galėjo padėti jiems vėl įsitvirtinti tikėjime: „Po savo kančios jis pateikė jiems daugelį įrodymų, kad yra gyvas, per keturiasdešimt dienų jiems rodydamasis ir aiškindamas apie Dievo Karalystę.“ Tai parodo, kad jo darbas įvykdytas. Atsisveikindamas Jėzus paskelbė savo mokiniams: „Jums gerai, kad aš iškeliauju“ (Jn 16, 7). Tokie žodžiai gali apstulbinti, tačiau jis yra teisus. Tik dabar, Jėzui iškeliavus, mokiniai tampa laisvi ir gali jį priimti nauju būdu. Šiandienos iškilmė gali mus pamokyti meno, kaip paleisti ir neprisirišti. Tėvams reikia to mokytis išleidžiant savo vaikus į naują gyvenimo etapą. Panašią patirtį išgyvename gedėdami ir atsisveikindami su brangiais mirusiaisiais.

Iš Šventojo Rašto tekstų suvokiame, kad Jėzaus žengimo į dangų nuotaika buvo džiaugsminga. Atsiskyrimas suvokiamas džiaugsmingai tik tuomet, kai juo grindžiama kita buvimo kokybė ir būdas. Jėzaus žengimas į dangų parengia mokinius Sekminių įvykiui. Reikia išmokti vidujai paleisti, kad būtų galima pasisavinti tai, kas nauja. Prisikėlimo liudytojams ir kitiems Jėzaus mokiniams būtina atsisveikinti su Jėzaus žemiškojo laikotarpio praeitimi. Mokiniams liepiama nelikti stovėti užvertus galvas į dangų. Žemiškasis Jėzaus laikotarpis praėjo ir nebegrįš. Nėra prasmės jo ilgėtis ar norėti jį grąžinti. Tačiau vidinis neprisirišimas ir išsilaisvinimas anaiptol nereiškia užmiršimo. Dabar mokiniai kviečiami susieti žemiškąją buvimo su Jėzumi patirtį su Prisikėlusiojo patirtimi. Jis ir po žengimo į dangų lieka su mumis. Galioja Jėzaus žodžiai: „Štai aš esu su jumis per visas dienas iki pasaulio pabaigos.“

Pirmajame skaitinyje iš Apaštalų darbų Dangun žengimo slėpinys aprašomas kaip vaizdas. Jis žadina mūsų vaizduotę, jis įkvėpė ir daugybę menininkų, vaizdavusių Dangun žengimo sceną. Paveiksluose matome, kad žmonės neįstengia sulaikyti į dangų žengiančio Viešpaties. Antrajame skaitinyje iš Laiško efeziečiams prašoma išminties ir šviesos pažinti slėpinį: „Tėvas prižadino Kristų iš numirusių ir pasodino danguose savo dešinėje.“ Evangelistas Matas įsitikinęs dangun žengimo faktu, tačiau nesistengia pavaizduoti, kaip tai įvyko. Jis sutelkia dėmesį į Jėzaus paliepimą krikštyti ir mokyti pasaulį. Verta atkreipti dėmesį į žodžius, pabrėžiančius visuotinumą: „visa valdžia“, „visų tautų žmones“, „per visas dienas“. Labai svarbus Jėzaus pažadas „liksiu su jumis“. Tai Mato Evangelijos leitmotyvas: jį randame Evangelijos pradžioje ir pabaigoje. Kristaus pažadas būti su mumis per visas dienas yra Evangelijos pirmajame skyriuje aprašyto Mesijo gimimo pažado išpildymas. Angelas sako Juozapui, kad kūdikio vardas bus Emanuelis, o tai reiškia „Dievas su mumis“ (Mt 1, 23). Dangun žengimas užbaigia Kristaus misiją žemėje regimuoju būdu, tačiau drauge pradeda misiją neregimuoju būdu. Viena vertus, Kristus iškeliauja grįždamas pas Tėvą, kita vertus, mokiniai iškeliauja skelbti į visą pasaulį. Dangun žengimu užbaigiama Mato evangelija apie Kristaus gyvenimą; drauge tai yra pradžia Bažnyčios veiklos, tęsiant Jėzaus patikėtą misiją. Kristaus žengimas į dangų simbolizuoja jo žmogystės pašlovinimą; tai drauge reiškia džiugų laukimą ir pasitikėjimą, kad prisikėlęs Viešpats nepaliks pasaulio, bet patrauks jį į dangų.

Šaltinis: https://www.baznycioszinios.lt/site/files/file/pdf/bzinios_2011-09.pdf