Autorius: KUN. TEOL. LIC. A. JUREVIČIUS   

Šio sekmadienio skaitiniai pateikia mums du labai įdomius ir net, atrodytų, vienas kitam prieštaraujančius pasakojimus apie vaišingumą. Viešpats (Jahvė) atėjo pas Abraomą trijų pakeleivingų vyrų pavidalu, o tas labai svetingai juos sutiko: padavė vandens kojoms nusiplauti, atnešė užkąsti ir tiesiog šokte šokinėjo apie savo garbingus svečius, o tiksliau – svečią (Viešpatį). Šis Abraomo svetingumas neliko nepastebėtas ir neapdovanotas, nes Viešpats pažadėjo Abraomui palikuonį – sūnų.

Kiek kitokia nuotaika Evangelijos pasakojime: Morta kaip ir Abraomas patarnauja, bet nesulaukia iš Jėzaus pelnytos pagarbos ir pelnyto dėkingumo žodžių. O štai darbščiosios Mortos sesuo Marija visą laiką tik sėdėjo prie Jėzaus kojų ir klausėsi jo žodžių, tačiau būtent ji, o ne veiklioji Morta buvo Viešpaties Jėzaus pastebėta ir pagirta.

Ką gi reiškia „sėdėti prie kojų”? Apaštalas Paulius giriasi Jeruzalės gyventojams, jog jis Įstatymą „išėjęs prie Gamalielio kojų” (Apd 22, 3). „Sėdėti prie kojų” reiškia pripažinti savo kelrodžiu ir mokytoju tą, prie kurio kojų sėdi. Jėzaus laikais tik vyrai turėjo galimybę mokytis Dievo Įstatymo (t. y. sėdėti prie kojų). Evangelija mums pristato didelį Marijos „netaktą”, nes ji darė tai, kas moteriai buvo draudžiama, o Jėzus, kaip ir kiekvienas save gerbiantis Rabi, turėtų sudrausti tokį moters „akiplėšišką išsišokimą”, tačiau jis tik pagiria Mariją, nes į Jėzaus skelbiamą Dievo karalystę kviečiami tiek vyrai, tiek moterys. Jokiu būdu nesusidarykime klaidingos nuomonės, kad Morta liko nepastebėta ar net įžeista, nes juk ji pakvietė Viešpatį į svečius ir patarnaudama svečiams puikiai atliko savo kaip namų šeimininkės pareigas. Evangelijos pabaigoje Jėzus kalba apie geresniąją dalį, kurią išsirinko Marija, nes ji viską pamiršusi visa savo būtimi troško tarnauti Jėzui. Nuo seno šių dviejų seserų laikysena buvo aiškinama kaip veiklaus ir kontempliatyvaus krikščioniškojo gyvenimo tipai, tačiau neskubėkime išstumti Marijos „kontempliatyvios” (kontempliacija – (įsi)žiūrėjimas, didelis susikaupimas, kurio metu aktyvus ne tiek protas, kiek intuicija (vidinė įžvalga)) laikysenos į vienuolinio gyvenimo sritį. Kiekvienam krikščioniui būtina prisėsti prie Viešpaties kojų ir atvėrus širdies ausis klausytis jo žodžių. Juk mes visi trokštame būti veiklūs ir gyvi krikščionys, norime patarnauti kitiems, tačiau tik to dar neužtenka, nes kyla pagunda tapti paviršutiniškiems ir išsisėmusiems.

Imkime akivaizdžius gyvenimo pavyzdžius. Kartais matome didelį tėvų rūpestį dėl Pirmąją šv. komuniją priimančių savo vaikų. Šia proga stengiamasi kuo gražiau vaikučius aprengti, vaizdajuostėje įamžinti kiekvieną įspūdingesnę akimirką, suruošti ištaigingą pietų stalą… Visi šie, nors ir neesminiai, dalykai yra svarbūs ir sukuria šventišką nuotaiką. Nerimą kelia kitkas: tėvai leidžia vaikus eiti išpažinties ir šv. Komunijos, bet patys neina. Jie rūpinasi viskuo, bet nesirūpina geresniąja dalimi – kaip patiems priartėti prie Dievo. Ne ką geriau yra ir kitose sakramentinio bei liturginio gyvenimo srityse: sutuoktiniai rūpinasi Santuokos apeigų išoriniu puošnumu, pamiršdami jų prasmę; besimeldžiantys už mirusiuosius trokšta, kad bažnyčioje ta proga būtų uždegta daugiau žvakių, o kunigas būtų kuo juodžiau apsirengęs…

Įsiklausykime į šiandien girdėtas apaštalo Pauliaus laiško kolosiečiams mintis: Dievas mums panoro apreikšti, kokie dideli ir neišsemiami mums skirtos garbės turtai Kristuje Jėzuje. Ši paslaptis buvo paslėpta amžiams ir kartoms, o dabar apreikšta Dievo šventiesiems. Sėdėdama prie Jėzaus kojų, Marija suprato šios didžios paslapties gelmę ir jos išsipildymą Kristuje Jėzuje, todėl visi kiti reikalai, palyginti juos su Jėzaus žodžiais, jai atrodė neverti tokio didelio dėmesio. Ji troško kitaip tarnauti Viešpačiui, nuolat jo klausydama ir visuomet pasiruošusi vykdyti tai, ką išgirdo.

Tad tarnaukime Viešpačiui ne tik gerais ir kitų pastebimais darbais, bet dar labiau – vidiniu savo atsidavimu, nes mes ne vien tik p a t a r n a u j a m e, bet tiesiog t a r n a u j a m e Viešpačiui Jėzui. Amen!

Šaltinis: https://www.baznycioszinios.lt/old/bz9812/812hom3.html