Išmintingas veiklumas padeda įveikti sunkumus.

Magdė buvo labai apsukri mergina, tik tuo savo apsukrumu per daug buvo įsitikinusi. Motina išleido ją tarnauti pas vieną ūkininką ir atsisveikindama tarė: „Melskis kasdien, vaikeli, kad tarnystėje duotų tau Dievas laimę bei pasisekimą“. Magdelė atsakė: „Aš nebijau, aš pasitikiu savo vikrumu“. Tuojau pirmutinį rytą Magdei reikėjo užkurti krosnis, ir ji pusę valandos triūsė veltui, bežiebdama šviesą; pagaliau nubėgo pas kaimynę parsinešti žiburio. Bet ant ledo paslydo ir sudaužė lempą. Už tai gavo pirmą sykį barti; ji teisinosi per atodrėkį skiltuvo pintį atidrėkus, o gatvėje labai slidus apšalas buvęs.

Paskui Magdė turėjo atnešti iš kamaros nuo užlų pintinėlę su kiaušiniais. Jai beimant pintinėlę, netikėtai iššoko pelė, kuri ten buvo pasislėpusi; Magdelė iš išgąsčio išmetė iš rankų pintinėlę ir sukūlė kiaušinius. Šeimininkė dar tebebuvo pikta už lempą ir mažai žiūrėjo į Magdelės pasiteisinimą, užtat šioji gavo antrą sykį barti daug smarkiau.

Po valandėlės neša Magdė ant galvos labai atsargiai puodynę su pienu. Einant pro didžiąsias duris, puodynę užkabina ledinė žvakė iš pastogės ir išverčia pieną. Kai Magdelė visa pienuota įėjo į pirkią, šeimininkė taip įpyko, kad nė žodžio nedavė jai pasakyti ir, kaip nevikrią, netikusią mergą tuojau paleido.

Grįžta Magdelė užverktomis akimis susigėdusi į namus, o motina sako: „Matai dabar, kaip reikia prašyti Dievo palaimos! Tūkstančiai mažiausių dalykėlių ne nuo mūsų pareina, ir tik Dievas gali juos taip pakreipti, kad jie mums nekenksmingi arba net ir naudingi tampa“.