Darbas ir kantrybė subrandina vaisių.

Vienas tėvas, jau gulėdamas mirties patale, šitaip prabilo į tris savo sūnus: „Mieli vaikeliai! Aš nieko jums daugiau negaliu palikti, kaip tik šią mūsų pirkelę ir vynuogių daržą prie jos. Iškasinėkite daržą gerai, nes jame guli didelis turtas paslėptas“.

Tėvui numirus, ėmė sūnūs raustis po visą daržą su dideliu atsidėjimu, ieškodami paslėpto aukso bei sidabro, bet veltui… nieko nerado.

Bet taip gerai iškilotoje žemėj užderėjo vynuogių nesulyginamai daugiau, kaip visuomet, ir jie išrinko už jas dusyk daugiau pinigų. Tada tik sūnūs atsigodėjo, ką amžiną atilsį tėvas jiems buvo apie užkastą turtą kalbėjęs, ir jie ant vynuogių daržo vartų didelėmis raidėmis padėjo šitokį užrašą: „Tikriausias turtas — darbštumas“.