Išmintingas taupymas užtikrina ateitį.

Vienas darbštus stalius uždirbdavo daug pinigų, bet tenkindavosi labai prastu maistu, vilkėdavo pats ir jo šeimyna, nors švariai, bet prastai, ir vengdavo nereikalingų išlaidų.

„Sakyk man, meistre, kur dedi atliekamus savo pinigus?“ — paklausė sykį jo kaimynas šaltkalvis. — „Iš dalies teisiu skolas, o iš dalies duodu palūkanoms“, — atsakė stalius.

„Juokiesi sveikas, — tarė kaimynas, — nei skolų turi mokėti, nei palūkanoms kam sveikas duodi“.

„Iš tikro, taip yra, — kalbėjo stalius: — na tik paklausyk sveikas. Visus tuos pinigus, kuriuos mano tėvai nuo gimtinės dienos išleido dėl manęs, aš laikau savo skola, kurią turiu atiteisti; tie gi pinigai, kuriuos aš dėl vaikų išleidžiu, išmokyti jiems ko gera, tai mano kapitalas, kuris senatvėje turės būti man grąžintas su visomis palūkanomis. Kaip mano tėvai nieko nesigailėjo gerai man išauklėti, taip ir aš darau su savo vaikais; ir kaip aš laikau reikalinga tėvams atsilyginti už jų suteiktas man geradarybes, taip ir aš tikiuosi, kad ir mano vaikai teisingai atsilygins su manim, lyg kad viskam būtų raštai surašyta ir antspaudu patvirtinta.“