Apsimetimas ir apgaulė išaiškėja.

Jonelis ganė prie didelės girios avis. Vieną dieną, norėdamas pasidaryti juoko, ėmė rėkti iš visos jėgos: „Vilkas užpuolė! Vyrai, gelbėkit!“ Subėgo iš kaimo daug žmonių su kirviais ir pagaliais, norėdami vilką užmušti. Bet, nieko neradę, grįžo visi namo, o Jonelis slapta juokėsi iš jų.

Kitą dieną Jonelis vėl ėmė šaukti: „Vilkas! vilkas!“ Vėl subėgo keletas vyrų, bet jau mažiau, negu vakar. Nematydami jokių vilko pėdsakų, pakraipė galvas ir abejodami parėjo namo.

Trečią dieną iš tikro atėjo vilkas. Jonelis ėmė visa gerkle rėkti: „Gelbėkit! gelbėkit! vilkas! vilkas!“ Bet šiuo sykiu nė vienas nebeatėjo jam pagelbėti.

Vilkas, įpuolęs į bandą, pasmaugė bent keletą avių, o tarp jų ir patį gerąjį Jonuko avinėlį, kurį jis labai mylėjo.