Nuoseklus rūpestis duoda vaisių kasdienybėje.

Našlė Petronė gana vargingai gyveno su dviem savo dukterimis. Ką per savaitę užsidirbdavo, tą per savaitę ir pravalgydavo. Be to, vieną dieną išnyko joms vienintelė karvė, ir jos dideliai nusiminė.

„Kadgi duotų mums Dievas vėl karvelę, — kalbėjo nuliūdusios, — tai būtų gerai! Negalimas daiktas užvaryti tiek pinigų, kad vėl galėtum nusipirkti karvę“.

„Kantriai vykdykite savo priedermę, — tarė kaimynė, — tai Dievas atsiųs jums pagalbą“.

„Bet ką gi mes turime daryti?“ — klausė Petronė. Kaimynė atsakė: „Pirma, darbštumu turite padidinti savo pelną. Esate trise ir visos gerai mokate verpti, megzti ir siūti. Dirbkite kasdien po porą valandų ilgiau; kiekviena uždirbsite bent keletą skatikų daugiau, negu lig šiol.

Antra, taupumu privalote sumažinti savo išlaidas. Pusryčiams kasdien geriate kavą. Nors mažai imate kavos ir cukraus, vis dėlto tat Jums išeina per brangu. Vietoj to valgykite sriubą, kuri bus ir maistingesnė ir pigesnė, tai vėl liks kasdien bent po porą skatikų. Jei seksite šiais dviem patarimais, jei dėsite į daiktą, ką tuo būdu surinksite viršaus darbu ir taupumu, tai veikiai surinksite tiek pinigų, kad galėsite nusipirkti karvę.“

Petronė ir jos dukterys paklausė geros patarties ir po metų susidėjo pinigų dusyk daugiau, negu reikėjo karvei pirkti. Be to, jos tuo būdu išmoko darbštumu bei taupumu pagerinti vargingą savo būklę ir tapo gan pasiturinčios. Sykį kaimynė ir sako joms: „Na, ar ne mano teisybė? Dievas visuomet padeda tiems, kurie dirba ir nesėdi rankų sudėję.“