Sodo grožis tampa pamoka apie Dievo išmintį ir kūriniją.

Ponas Albertas ties miesto vartais turėjo gražų sodą. Jo sūnus Jonukas dideliai džiaugėsi visokiomis gėlėmis, kurių ten nemaža buvo. Tėvas pavedė jam vieną lysvę, kurią jis galėjo kaip tinkamas apsėti gėlėmis. Daržininkas tuojau apkasė ją, grėbliu dailiai išlygino ir išakėjo, o kraštus apsodino žaliomis saulutėmis, kurioms jau buvo ėmę kaltis mažyčiai žiedeliai.

Po keleto lietingų pavasario dienų vėl ateina tėvas su sūnumi į sodą, ir ką gi jie mato: visos saulutės pražydusios skaisčiausiomis spalvomis — raudonai, geltonai, margai, — o vidury tų gėlių rėmų, rausvame dugne pridygo daugybė žalių gležnučių lapelių, kurie sudarė penkias dideles gražias raides JONAS. Berniukas, išvydęs savo lysvę, labai nustebo: „Ką aš matau! Iš žemės išdygo mano vardas! — sušuko jisai. — Sakyk man, tėtuši, kaip šitos tokios didelės ir puikios raidės galėjo suželti lysvėje?“

Tėvas šypsodamas tarė: „Kaip tu manai, ar tik ne savaime jos pasidarė? Vėjas galėjo sėklas taip išnešioti, jog šios raidės turėjo susidaryti”. „Ne ne! — sušuko Jonukas. — Negalimas daiktas! Bet palauk, aš imu jau suprasti. Žemėje tu išrašei raides, paskui sėjai į jas sėklą, žemę suakėjai, ir dėl to šitie gležnučiai žolynėliai sužėlė taip tvarkingai. Aš nė kiek dabar neabejoju. Tai tavo darbas, brangus tėtuši! Tu norėjai man padaryti netikėto džiaugsmo…“

„Atspėjai, vaikeli! — prisipažino tėvas. — Žinoma, kad aš šias raides išbraižiau. Bet pasižiūrėk, Jonuk, į tuos žolynėlius, kurie tavo vardą sudaro. Ar ne daug dailiau jie nupiešti, negu šitos raidės, ir ar ne gražiai nudažyti? Argi nėra kur nors to didžiausio Proto, kuris mažyčiuose sėklos grūdeliuose būtų gėlių paveikslus išbraižęs? Argi nėra kur nors tos mylinčios Širdies, kuri būtų tat mums pasidžiaugti padariusi?”. Jonelis, paėmęs tėvo ranką, tarė karštai: „Brangiausias tėtuši, dabar aš viską suprantu taip aiškiai, kaip dar niekuomet savo amžiuje; tai Dievas sutaisė visus tuos gražiausius žolynus, kuriuos čia sode matome, idant parodytų, jog Jis mus myli.“. „Tikra tiesa, — kalbėjo tėvas, — visas šis sodas su žolynais ir medžiais yra tai didelė knyga, kurios kiekvienas lapas mums liudija begalinę gerybę, išmintį ir galybę visų daiktų Sutvėrėjo“.