Pasakojimas apie šv. Prancišką Romietę, kuri per pokylį paėmė pilną šlykštybių knygą ir įmetė ją į židinį, nepaisydama vyro nepasitenkinimo. Ji pasidžiaugė, kad taip išgelbėjo daugybę žmonių nuo nusidėjimo. Taip pat minima, kad inžinierius Paryžiuje supjaustė garsų paveikslą, norėdamas pagarsėti, ir buvo "geltonosios" spaudos auklėtinis. Pasakojimas iliustruoja kovą su bloga literatūra ir meną.

Pas Romos didžiūną Loreną Pancianį buvo didelis pokylis. Namų šeimininkė, šv. Pranciška Romietė († 1440 m. kovo 9 d.) parūpino skanių valgių ir pati palaikė svečiuose gerą nuotaiką. Linksmai kalbantis, į šeimininko rankas patenka labai reta, bet pilna šlykštybių knyga. Per jo petį pažvelgusi į knygos kelis puslapius, Pranciška ūmai pagriebia tą knygą ir įmeta į židinį. Pokylio salėje kyla ūžesys. Lorencas pabąla, bet vyriškai susivaldo. Kada svečiai išsiskirstė ir Lorencas pradėjo bartis ant žmonos dėl tokio nemandagaus pasielgimo. Pranciška ramiai atsakė: „Aš džiaugiuos tokiu pasielgimu išgelbėjusi nuo nusidėjimo daugybę žmonių, kuriuos būtų įtraukusi į nuodėmę ta velniškoji knyga.“ — 1932 m. Paryžiuje Luvro muziejuje inž. Žoržas Gužaras supjaustė išgarsėjusį Mile paveikslą „Angelus,“ už kurį dar 1891 met. buvo siūloma 750 000 frankų. Jis atliko šitą piktą darbą, norėdamas pagarsėti. Pasirodė, kad jaunasis inžinierius buvo tikras „geltonosios“ spaudos auklėtinis, jau visiškai jos sudemoralizuotas.