Pasakojimas apie Prancūzų advokatą Berje, kuris Velykinę išpažintį atlikdavo du kartus: Paryžiuje (rodydamas pavyzdį inteligentams) ir kaime (kartu su paprastais ūkininkais). Taip pat minimi Niujorko katalikai, kurie reikalavo viešojo gyvenimo padorumo, reikalaujant pašalinti nemoralūs vaidinimus ir skelbimus. Pasakojimas iliustruoja apaštalavimo per pavyzdį ir viešą tikėjimo gynimą svarbą.

Žymus prancūzų advokatas Berje gyvendavo Paryžiuje, bet turėjo ir savo ūkį šalia Anžervilio miestelio. Velykinę išpažintį jis atlikdavo du sykius: pirmą sykį Paryžiuje, duodamas gerą pavyzdį savo kaimynams, klientams ir kolegoms; antrą sykį Anžervilyje, kartu su nemokytais, bet dorais ūkininkais. — Niujorko katalikai yra pasižymėję drąsiu ir griežtu reikalavimu palaikyti viešajame gyvenime padorumą. Kai tik teatruose pasirodydavo tikėjimą ir dorą įžeidžiantys dalykai, visi katalikai tuojau pareikalaudavo, kad prieštikybiniai ir priešdoroviniai vaidinimai būtų iš scenų pašalinti, nes kitaip nė vienas katalikas nebelankydavo tokių teatrų. Tą patį jie yra padarę su nepadoriais skelbimais, kinais ir t. p. Pats Niujorko miesto galva (burmistras) yra pasakęs: „Niujorkas yra vienas iš padoriausių pasaulio miestų. Jei kas mane klaustų, iš kur tai eina, tam visada atsakyčiau: už visa tai mes esame dėkingi mūsų miesto katalikams.“