Pasakojimas, remiantis padavimais, apie Kalvarijos kalno prie Jeruzalės kilmę. Teigiama, kad ant jo po Didžiojo tvano buvo palaidoti Adomo kaulai. Kristui mirštant ant kryžiaus būtent šioje vietoje, Jo kraujas, ištryškęs žemei prasiskyrus, nuplovė pirmojo tėvo dėmes. Pasakojimas iliustruoja Kristaus kryžiaus ir Adomo nuodėmės ryšį.

[Kalvarijos kalnas], ant kurio Išganytojas buvo prikaltas prie kryžiaus, gavo vardą iš lotyniško žodžio calvaria = kaukuolė. Apie to kalno pavadinimo atsiradimą padavimai taip sako. Nojus per Didįjį tvaną Adomo kaulus įsinėšęs į savo milžiniškąjį laivą. Išlipdamas iš laivo pirmojo tėvo palaikus atidavęs sūnui Semui, kuris jas palaidojęs ant Kalvarijos kalno prie Jeruzalės. Kristui mirštant Jo kryžius stovėjęs kaip tik ant Adomo kaukuolės, ant kurios, žemei nuo sudrebėjimo prasiskyrus, ištryškęs ant jos Išganytojo kraujas, tarytum nuplaudamas pirmojo tėvo dėmes. Paskui toje vietoje buvusi pastatyta Adomo koplyčia. Ir dabar po Prikryžiuotojo kojų dedama kaukuolė.