Pasakojimas iš karo laikų apie miestelį Vainsbergą, kurį apsupo karalius Konradas. Nors gynėjai narsiai kovojo, miestelis buvo paimtas. Karalius leido moterims išeiti su brangiausiais daiktais. Herzogienė ir kitos moterys išsinešė ant pečių savo vyrus. Karalius, pasigailėjęs moterų, leido joms pasiimti savo "brangiausią turtą" – gyvenimo draugus. Pasakojimas iliustruoja moters ištikimybę ir meilę vyrui.

Viena moteris buvo išėjusi už labai rūstaus vyro. Nesusivaldantis vyras dažnai ją bardavo, keikdavo, net mušdavo. Kartą jis taip užgavo vargšę moteriškę, kad jai iš nosies ėmė bėgti kraujas, o paskui sutino visas veidas. Pastebėjusi tai kaimynė, paklausė, kas ją taip sumušęs. „Argi tai didelis daiktas, kada ant nosies užkrinta nuo lentynos imamas indo dangtis,“ ramiai atsiliepė sumuštoji, nieko apie tai neprasitardama kaimynei. Sutikusi jos vyrą, kaimynė tuojau nupasakojo, kaip jo žmonai nuo lentynos krisdamas indo dangtis sumušęs nosį. Kaimynės žodžiai atidarė grubiajam vyrui akis. Jis pamatė, kokią gerą jis turi žmoną. Nuo to laiko jis visada su žmona elgdavosi švelniai.