Pasakojimas apie Romos imperatorių Cezarį, kurio žmona Kalpurnija sapnavo, kad jis bus nužudytas. Nepaisant jos maldavimų ir blogo sapno, Brutas prikalbino Cezarį eiti į senatą, kur jį nužudė sąmokslininkai, tarp jų ir Brutas. Pamatęs Brutą, Cezaris ištarė "Ir tu, Brutau!". Pasakojimas iliustruoja moters nuojautą ir artimo išdavystę.

44 m. pr. Kr., kovo 15 d., Romos imperatorius Cezaris turėjo vykti į senato posėdį. Prieš tą dieną naktį Cezario žmona Kalpurnija sapnavo, buk ji laikanti savo glėbyje nužudytą, visą kraujuose paplūdusį savo vyrą. Kada imperatoriaus mylimasis Brutas atėjo vesti jį į senato posėdžių salę, Kalpurnija maldaute maldavo vyrą neiti, nes ji drebanti dėl jo gyvybės. Bet Brutas paaiškino, kad imperatorius savo neatsilankymu labai įžeisiąs senatą. Pagaliau nesą ko laukti, kol jo žmona ką gera susapnuosianti. Vos tik Cezaris peržengė senato posėdžių salės slenkstį, jį užpuolė sąmokslininkai ir vietoje nužudė. Pamatęs tarp sąmokslininkų ir savo mylimąjį Brutą, Cezaris dar ištaręs: „Et tu, Brute! – Ir tu, Brutai!“