Pasakojimas apie jaunųjų porą, atėjusią pas kleboną užsakų. Jaunoji mokėjo tikėjimo tiesas, o jaunasis, nors ir mokęsis, nemokėjo net "Tėve mūsų" ir "Tikiu į Dievą Tėvą". Jaunosios tėvas, pamatęs tai, pasiėmė dukterį ir pasakė, kad už tokio žmogaus negali jos leisti. Pasakojimas pabrėžia pamaldumo ir tikėjimo žinių svarbą šeimos kūrimui.

Sykį pas kleboną atėjo jaunųjų pora užsakų. Su jais atvyko ir jaunosios tėvas. Kunigas tikėjimo tiesų pirma paklausė jaunosios, kuri atsakė gerai. Jaunasis, nors mokėsi keletą metų aukštesnėje mokykloje, tačiau į klausimus nesugebėjo atsakyti. Jaunosios tėvas pradėjo nekantrauti ir norėjo išeiti, bet kunigas liepė jam dar palaukti, o jaunojo paklausė „Tėve mūsų“ ir „Tikiu į Dievų Tėvą.“ O kadangi jis ir to nemokėjo, tai tėvas pasiėmė dukterį už rankos ir išsivedė, pasakęs: „Už tokio žmogaus aš negaliu savo dukters leisti.“