Pasakojimas, remiantis padavimais, apie Marijos sužadėtuves su Juozapu. Marija, paaukota Dievui, pasižadėjo gyventi nekaltybėje. Jos globėju Dievas nurodė Dovydo giminės vyrą, taip pat pasižadėjusį nekaltybėje, kurio alyvų šakelė pražydės. Tai buvo Juozapas. Jie buvo sutuokti, bet Marija liko tarnauti šventykloje. Pasakojimas pabrėžia Marijos ir Juozapo pašaukimą ir nekaltybę.

Iš Padavimų žinome, kad Marija 3 metų buvo tėvų nunešta į Jeruzalės šventyklą ir paaukota Dievo tarnystei. Čia ji augo didžiausiame maldingume. Vėliau Marija pasižadėjo neiti už vyro ir vienam Dievui pasišvęsti. Bet tai buvo priešinga žydų įstatymams. Matydamas Marijos nepaprastą atsidavimą Šventyklai, vyriausias kunigas maldavo Viešpatį, kad apreikštų, ką su tuo nepaprastu vaiku daryti. Buvo nutarta sujungti Mariją su Dovydo giminės vyru, taip pat pasižadėjusiu gyventi nekaltybėje. Išrinkti tam Dievo skirtajam vyrui, vyr. kunigas liepė sušaukti visus Dovydo giminės jaunikaičius, atnešti ant altoriaus po alyvų šakelę ir kurio šakelė per naktį pražydės, tą laikyti skirtu Marijos globėju. Juozapas tuo metu darbavosi pas stalių Samarijoje ir turėjo jau 33 metus amžiaus. Marijai tebuvo 14 m. Ir iš tikrųjų Juozapo šakelė pražydo baltu žiedu (Ir dabar šv. Juozapas piešiamas su pražydusia alyvų šakele). Ten pat Marija su Juozapu buvo sutuokti. Marija pasiliko tarnauti prie Jeruzalės šventyklos, o Juozapas grįžo prie savo darbo. Tik po 11 metų Marija grįžo pas savo tėvus Joakimą ir Oną į Nazaretą. Čia jai apsireiškė arkangelas Gabrielius ir pranešė, kad ji iš Šv. Dvasios pradės ir pagimdys pasaulio Išganytoją.