Pasakojimas apie didelę airių pagarbą kunigams, ypač Dubline, kur žmonės, net vaikai, eidami pro šalį, sveikindavo kunigus ir prašydavo palaiminimo. Motinos nuo kūdikystės pratindavo vaikus prie kunigų gerbimo. Viename epizode motina, pamačiusi kunigą, kreipėsi į savo vaiką sakydama "Susitelkime, štai kunigas!" ir atsiklaupė prašyti palaiminimo. Pasakojimas iliustruoja giliai įsišaknijusią pagarbą kunigams Airijoje.

Be galo didelis airių prisirišimas prie kunigų, rašo kun. Lipnickas savo atsiminimuose iš Euch. Kongreso Dubline 1932 m. Buvau trumpai apsirengęs, tik su koloratka, kaip ir visi Airijos kunigai, bet neperdėsiu sakydamas, kad per kelias dienas turėjau Dubline bent 30 000 kartų pakelti skrybėlę arba bent pirštus prie jos pridėti (tas Airijoje praktikuojama). Dideli ir maži, miestelėnai ir sodiečiai, valdininkai, kariškiai ir studentai – visi sveikina kunigą. Vaikai, kurių murzinų, neišsipraususių tūkstančiai žaidžia Dublino gatvėse, pribėgę, nors švebeldžiuodami, taria: „Palaimink mane, tėve!“ Sužinoję, kad Airijoje yra paprotys į tokį pasveikinimą atsakyti: „Telaimina tave Dievas,“ stengėmės, kiek sugebėdami, ir patys panašiai atsakyti. Tą patį pasveikinimą dažnai kartoja ir suaugusieji, o moterys ir vaikai dar prideda „reveransą.“ Neatsilieka ir darbininkai. Kada vieną dieną važiavome pro didelį jų būrį, sunkiai besidarbuojantį prie uolų tašymo darbo, susilaukėme didžiausių ovacijų. Darbininkų veiduose nematysi to pykčio ir antagonizmo, kuris dažnai blogos valios žmonių sukeliamas kitų šalių ir mūsų tautos darbininkuose. Blua vyskupas, prancūzas, džiaugsmo perimtas, viename Dublino užmiesčio kvartale išdalijo šiems geraširdžiams airiams 1200 medalikėlių ir sakosi matęs, kaip iš džiaugsmo verkė šie paprasti darbo ir vargo žmonės, kurių širdys kupinos karštos meilės. Motinos nuo pat kūdikystės dienų pratina vaikus prie kunigų gerbimo. Šimtus kartų pats turėjau progos matyti, kaip motinos kreipia vaiko pagarbą į kunigą. Vienas prancūzas kunigas sakosi pamatęs gatvėje motiną su vaikučiu. Jam beartėjant, motina kreipėsi į savo vaiką, sakydama: „Susitelkime, štai kunigas!“ Tuos žodžius ištarusi, atsiklaupė ir paprašė palaiminimo.