Pasakojimas apie Tūro vyskupą šv. Martyną, kurį aplankęs imperatorius Maksiminas ir jo žmona parodė didelę pagarbą, žmonai patarnaujant prie stalo ir renkant duonos trupinius. Taip pat minima, kad imperatorius Konstantinas sakė, kad jei kunigas nusidėtų, jis jį pridengtų savo apsiaustu, kad paslėptų kaltę. Airijos išvaduotojas O'Konelis niekada neatvykdavo į parlamentą be kunigo, visada pavesdavo jam garbės vietą ir nesisėsdavo, kol kunigas nepalaimindavo valgių. Pasakojimas pabrėžia pagarbą kunigams.

Kai Tūro vyskupas šv. Martynas atsilankė pas imperatorių Maksiminą, jo žmona, rodydama didelę pagarbą, pati tarnavo jam prie stalo. Po valgio likusius nuo jo duonos trupinėlius ji surinko tarsi brangiausias liekanas. — „Jeigu koks kunigas nusidėtų,“ išsireiškė kartą imperatorius Konstantinas, „aš jį pridengčiau savo apsiaustu, kad paslėpčiau jo kaltę nuo kiekvienos akies!“ — Airijos išvaduotojas Danielius O’Konelis niekada neatvykdavo į parlamentą be kunigo. Viešuose pokyliuose jis visada pavesdavo kunigui garbės vietą, net ir protestantų draugijoje, ir niekada nesisėsdavo, ligi kunigas palaimindavo valgius.