Pasakojimas apie vokiečių karalienę Konstanciją, kuri atėjusi išpažinties pas vienuolį Joakimą Palerme, sėdėjo ant karališko sosto. Vienuolis paprašė jos nulipti ir atsiklaupti šalia sosto, jei nori būti Magdalenos vietoje. Karalienė paklausė. Pasakojimas iliustruoja nusižeminimo ir atgailos svarbą, nepaisant statuso.

Vokiečių karalienė Konstancija, nuvykusi į Palermą (Italijoje), pasišaukė maldingą vienuolį Joakimą, kad jis išklausytų jos išpažinties. Karalienė sėdėjo ant karališko sosto ir jau norėjo pradėti išpažintį atlikti. Maldingasis vienuolis tarė: „Jeigu tamsta nori būti Magdalenos, o aš Kristaus vietoje, tai pirma nulipk nuo sosto ir užleisk jį man, o pati klaupkis šalia sosto.“ Karalienė mielai paklausė vienuolio.