Pasakojimas apie dešimtmetę mergytę, kuri pasisavino 20 centų aukų ir dvejus metus slėpė šią nuodėmę per išpažintį ir Komuniją. Jos draugės ją gąsdino, kad kunigas pervers vinimi galvą. Galiausiai kunigui pastebėjus jos neramumą, ji prisipažino. Pasakojimas iliustruoja nereikalingos baimės ir šventvagystės pavojų.

Viena 10 metų mergytė rinkdama aukas Kūdikėlio Jėzaus draugijai pasisavino 20 centų ir juos išleido skanėstams. Tai buvo maža nuodėmė, bet mergytė palaikė ją didele ir ištisus dvejus metus ėjo išpažinties ir prie Dievo Stalo slėpdama tą nuodėmę. Jos veide nuodėmklausis vis pastebėdavo kažkokį neramumą. Pagaliau paklausė: „Pasakyk man, vaikeli, ar tavęs kas nekankina, ar tavo širdelės niekas neslegia?“ Mergytė drebėdama išpažino lig tol slėptą nuodėmę. Mat, kai ji norėdavo tą nuodėmę kunigui pasakyti, jos draugės ją gąsdindavo, kad kunigas tuojau pervers vinimi jos galvą. Vaikelis negudrių draugių buvo taip įbauginta, kad net dvejus metus atlikdavo šventvagiškai išpažintį ir priimdavo šv. Komuniją.