Pasakojimas apie graikų filosofo Sokrato mokinį, kuris, išeidamas iš "negarbingo vardo namų", pamatė mokytoją ir pasislėpė. Sokratas jam tarė, kad gėda ne išeiti, bet įeiti į tokius namus. Tai palyginama su nuodėmių išpažintimi – gėda ne išpažinti, bet nusidėti. Pasakojimas iliustruoja atgailos ir išpažinties svarbą.

Vienas graikų filosofo Sokrato mokinys kartą nuėjo į negarbingo vardo namus. Eidamas iš tų namų, jis pamatė čia pat einantį savo mokytoją ir pasislėpė. Tai pastebėjęs Sokratas, tarė mokiniui: „Išeik, mano sūnau! Ne gėda iš šitų namų išeiti, bet gėda į juos įeiti.“ — Neturi būti gėda ir savo nuodėmes išpažinti.