Pasakojimas apie Anglijos turtuolį, kuris, bijodamas prarasti turtus, pasiliko protestantu, nors tikėjo, kad katalikybė teisinga. Jis planavo atsiversti prieš mirtį, bet netikėtai mirė nuo apopleksijos be sakramentų, nepaisant draugų įspėjimų. Pasakojimas iliustruoja budrumo ir pasirengimo mirčiai svarbą.

Vienas Anglijos turtuolis gerai suprato, kad katalikų tikėjimas yra teisingas, bet, bijodamas, kad karalienė Elžbieta neatimtų jo turtų, pasiliko protestantu, tikėdamasis prieš mirdamas sugrįšiąs į katalikų tikėjimą. Jis laikydavo katalikų kunigą, kad šis artinantis mirčiai suteiktų jam Katalikų Bažnyčios sakramentus. Jo draugai stengėsi jį įtikinti, kad jisai taip elgdamasis labai klystąs, bet visi patarimai nuėjo veltui. Vieną dieną jisai išsirengė aplankyti įvairių savo rūmų. Kelionėje staiga jį ištiko apopleksija. Tarnai tuoj pašaukė artimiausią katalikų kunigą, bet jau buvo per vėlu. Turtuolis mirė be jokios atgailos. — „Budėkite tad, nes nežinote, kurią valandą jūsų Viešpats ateis“ (Mt 24, 42).