Pasakojimas apie šv. Liucijoną Antiochietį, kuris, būdamas prirakintas kalėjime prieš nukankinimą, tikinčiųjų prašymu atlaikė Mišias ant savo krūtinės, nes negalėjo atsikelti. Tikintieji priėmė Komuniją nuo jo krūtinės. Pasakojimas pabrėžia tikėjimo stiprybę ir pasiaukojimą net mirties akivaizdoje.

812 metais buvo nukankintas šv. Liucijonas Antiochietis. Kai jis gulėjo surištas kalėjime, jį aplankė tikintieji ir maldavo atlaikyti paskutines Mišias. Šventasis buvo prirakintas prie žemės ir negalėjo atsikelti. Tikintiesiems nesiliaujant prašyti, šv. Liucijonas tarė: „Gerai! Mano krūtinė tebūnie altorius, ant kurio tuojau įvyks Švč. Auka.“ Taip buvo atlaikytos šv. Mišios, kurių metu tikintieji priėmė nuo šventojo krūtinės šv. Komuniją. Rytojaus dieną šv. Liucijonui buvo nukirsta galva.