Pasakojimas apie negrą virėją Afrikoje, kuris atsivertė į katalikybę. Nepaisant sunkaus darbo ir ankstyvo ryto, jis keldavosi trečią valandą nakties ir eidavo penkis kilometrus pas misionierių kunigą, kad atliktų išpažintį ir priimtų Komuniją prieš prasidedant darbui. Pasakojimas iliustruoja didelį uolumą ir meilę Eucharistijai.

Kartą kovo mėnesį pas vieną misionierių Afrikoje kažkas pasibeldė trečią valandą naktį. Tai buvo vienų ponų naujai atsivertęs virėjas negras. Mat ponai jį leisdavo į bažnyčią, tik reikalaudavo, kad savu laiku atliktų savo pareigas. Šventadieniais jis teturėjo laiko iki penktos valandos ryto, nes septyniomis jau turėdavo būti viskas ant stalo. Taigi šis uolusis katalikas kėlėsi sekmadienio rytą pirmą valandą ir kokius penkis kilometrus ėjo patamsyje pas kunigą misionierių, kad galėtų atlikti išpažintį ir priimtų šv. Komuniją. Nors kunigas buvo labai nuvargęs, bet, matydamas tokią Jėzaus meilę, kėlėsi, nusivedė atėjusį į bažnyčią, išklausė jo išpažinties ir suteikė jam šv. Komuniją. Valandėlę pasimeldęs, negras grįžo namo ponams pusryčių gaminti. Kai kunigas grįžo sujaudintas į savo kambarį, laikrodis išmušė tris valandas.