Pasakojimas apie protestantų pamokslininką, kuris rodė dukrai katalikų bažnyčios įžymybes Londone. Mergaitė pastebėjo, kad prie altoriaus dega šviesa, o tėvas paaiškino, kad tai reiškia, jog čia yra Jėzus. Protestantu bažnyčioje mergaitė pastebėjo, kad šviesa nedega, ir tėvas paaiškino, kad čia nėra Jėzaus. Mergaitė nuo tada norėjo lankyti tik katalikų bažnyčią, o tėvas dėl jos žodžių atsivertė, nepaisant finansinių nuostolių. Pasakojimas pabrėžia Švenčiausiojo Sakramento svarbą ir tiesos patrauklumą.

Kartą Londono kardinolas Vonas kartą pasakė šitokį atsitikimą. Vienas protestantų pamokslininkas rodė savo 5 metų dukrelei įvairias Londono įžymybes. Jis įvedė dukrelę ir į katalikų bažnyčią. Pamačiusi ugnelę prie Švenčiausiojo, mergytė paklausė: „Tėveli, kam čia dieną dega žiburys?“ Tėvas atsakė: „Tai reiškia, vaikeli, kad šioje bažnyčioje yra Jėzus Kristus ten, altoriuje, už tų auksinių durelių.“ Mergytė norėjo aplankyti Jėzų, bet tėvas paaiškino, kad durelės užrakintos. Paskui jie nuėjo į protestantų bažnyčią. Čia mergytė tuojau pastebėjo, kad prie jokio altoriaus nedega žiburys. „Tai reiškia, kad šioje bažnyčioje nėra Jėzaus,“ atsakė vėl paklaustas tėvas. „Jei čia nėra Jėzaus, tai geriau išeikime.“ Nuo to laiko mergytė benorėjo lankyti tik katalikų bažnyčią. „Aš noriu eiti ten, kur yra Jėzus,“ šie dukrelės žodžiai nedavė pastoriui ramybės, kol jis perėjo į katalikų tikėjimą, nors dėl to jo pajamos sumažėjo kasmet po 1000 svarų sterlingų (apie 50 000 Lt). Pastoriaus keliu nuėjo ir jo žmona.