Pasakojimas apie dvylikametį berniuką Gvadalacharoje, kuris platino katalikų propagandą. Jis buvo suimtas, kankinamas motinos akivaizdoje, bet neišdavė savo bendražygių. Nepaisant skausmo, jis liko ištikimas. Pasakojimas pabrėžia drąsą, ištvermę ir tikėjimo gynimą.

Gvadalacharoje kareiviai susitiko dvylikos metų berniuką, kuris nešėsi katalikiškos propagandos lapelių. „Ką čia neši?“ — „Katalikiškos propagandos lapelius.“ — „Kas tau juos davė?“ — „Katalikiškos propagandos komisija.“ — „Kas tą komisiją sudaro?“ — „Ne, to aš niekad nepasakysiu.“ Supykę kareiviai pagriebė berniuką ir mušdami bei keikdami jį nuvedė į kalėjimą. Sužinojusi motina nubėgo į kalėjimą ir maldavo paleisti jos sūnelį. Bet motinos prašymo niekas neklausė. Tik po kelių dienų drąsųjį propagandistą išvedė į aikštę ir motinos akivaizdoje pradėjo žiauriai kankinti, reikalaudami pasakyti katalikų propagandos komisijos sudėtį. Vaikiukas verkė ir šaukė iš skausmo, bet savo brolių Kristuje neišdavė. Taip kartota kelias dienas. Pagaliau, visai nusilpęs nuo žaizdų, mažasis katalikų spaudos apaštalas mirė.