Vienuolis, paklaustas, ką darė per dieną, pasakojo nugalėjęs „gyvulius“ savyje: valdė akis (du sakalai), kojas (du briedžiai), rankas (du vanagai), liežuvį (kirminas), širdį (lokys) ir slaugė „ligonį“ (kūną). Tai palyginimas apie kovą su aistromis ir ydomis.

Vieno seno vienuolyno viršininkas paklausė kartą vakare vienuolį: „Ką esi šiandien padaręs?“ — „Ak“, atsakė šis, „aš šiandien tiek turėjau darbo, jog be Dievo pagalbos tikrai būčiau neištesėjęs. Aš surišau du sakalus, suvaldžiau du briedžius, du vanagus, sutraiškiau kirminą, kovojau su lokiu ir slaugiau ligonį.“ — „Ką tu kalbi?!“ nusijuokė viršininkas. „Visame vienuolyne nėra tokių žvėrių!“ — „O vis dėlto buvo!“ atsakė vienuolis. „Du sakalai – tai mano akys, kurias aš turėjau per dieną valdyti, kad nežiūrėtų į nuodėmingus daiktus. Du briedžiai yra mano kojos; jas reikėjo prižiūrėti, kad neitų blogais keliais. Du vanagai yra mano rankos, kurias turėjau priversti dirbti. Kirminas yra mano liežuvis, kurį reikia labai saugoti, kad niekų neplepėtų. Lokys yra mano širdis; aš visuomet turiu kovoti su savimeile ir tuštumu. O ligonis yra visas mano kūnas, kurį reikia slaugyti, nes jis sunkiai serga gašlumo liga.“