Sraigė, nors lėta, laimėjo lenktynes su kiškiu, nes atkakliai šliaužė, o kiškis pasitikėjo savimi ir delsė. Tai parodo, kad ištvermė ir uolumas nugali talentą.

Sraigė ir kiškis kartą susitarė eiti lenktynių. Priešais esančio miško kraštas turėjo būti bėgimo finišas. Sraigė nepaprastai uoliai šoko šliaužti. Stengėsi, kiek galėjo, pūkštė ir prakaitavo. Kiškis pažiūrėjo į saulę ir pasakė: „O tu, vargše kirminėli! Kam tau taip kamuotis: vis tiek iš to nieko neišeis. Aš duosiu vieną kitą šuolį, ir tuoj tu liksi užpakalyje.“ Bet sraigė neklausė. Ji vis šliaužė ir šliaužė. Ir kol kiškiui atėjo noras ją pralenkti, sraigė jau buvo pasiekusi mišką. „Aha, drauguži! Dabar pažiūrėsim!“ Kiškis šoko vieną šuolį, kitą, bet jau buvo per vėlu. Sraigė lenktynes laimėjo. — Ištvermė ir uolumas nugali talentą.