Fransiskas Pisaras, Peru užkariautojas, nepaisydamas pavojaus, nubrėžė liniją ant žemės, kviesdamas tuos, kurie nori siekti šlovės ir turtų per sunkumus, prisijungti. Dauguma pasitraukė, bet dvylika pasiliko su juo ir pasiekė tikslą. Taip pat pasakojama apie Edmundą Kempioną, kuris po nelaimingo atsitikimo suprato savo pašaukimą ir tapo misionieriumi bei kankiniu.

Fransiskas Pisaras, Peru užkariautojas, nepaisydamas didžiausio pavojaus, nes visi jo palydovai sukilę buvo prieš jį ir reikalavo grįžti atgal, nuėjo pas juos, nubrėžė ant žemės liniją ir pasakė: „Šiaurėje nuo šito brūkšnio laukia jūsų nepavojingas, bet užtat vargingas ir žiaurus gyvenimas; pietuose priešingai – iš pradžios vargas, kovos ir nepriteklius. Bet jei visa tai nugalėsite, būsite turtingi, garbingi ir galingi. Pasirinkite!“ Ir štai beveik visi perėjo į šiaurę. Tik dvylika pasiliko Pisaro pusėje. Ir šie dvylika didvyrių, nepaisydami didžiausių vargų, pasiekė savo tikslą, nes jie nebijojo kovoti. — Edmundas Kempionas, Anglijos karalienės Elžbietos dvariškis, kartą didelės šventės proga turėjo parodyti savo svečiams, kaip nuostabiai moka joti. Bet arklys jį nutrenkė. Vietoj pagyrimų pelnė tik pajuokos ir pasityčiojimų. Dėl šio atsitikimo Kempionas susimąstė, pažino savo pašaukimą, įstojo į jėzuitų ordiną, tapo misionieriumi ir atidavė savo gyvybę, kaip kankinys, už Kristaus tikėjimą. O kad ne ši „nelaimė“, gal ir savo sielą jis būtų pražudęs.